Pilkoji varna: kaip atrodo, intelektas, lizdas, mityba ir kuo skiriasi nuo kranklio

Pilkoji varna – vienas pažįstamiausių Lietuvos paukščių: ji gyvena miestuose, kaimuose ir laukuose, vaikšto pievelėmis, apžiūrinėja šiukšliadėžes ir garsiai kranksi „kar-kar“. Lietuvoje ji nuo seno vadinama tiesiog varna. Tai apdairus, atsargus ir labai protingas paukštis, gebantis spręsti užduotis ir prisitaikyti prie žmonių. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti varną, kuo ji skiriasi nuo giminaičių, kur suka lizdą ir kuo minta.

Lotyniškas pavadinimas	Corvus cornix (arba Corvus corone cornix)
Šeima	varniniai (Corvidae), varnų (Corvus) gentis
Dydis	44–54 cm ilgio, sparnų tarpugalis 84–105 cm
Svoris	396–675 g, vidutiniškai apie 510 g
Statusas Lietuvoje	perinti, migruojanti ir žiemojanti rūšis (LOD sąraše – kartu su juodąja varna)
Lizdas	medžiuose 5–25 m aukštyje; kartais ant stulpų ir pastatų
Dėtis	2–6 žalsvai melsvi, dėmėti kiaušiniai; peri patelė apie 17–19 d.
Mityba	visaėdė: vabzdžiai, graužikai, kiaušiniai, atliekos, dvėseliena
Balsas	šiurkštus „kar“

Pilkoji varna – juoda galva ir pilkas „liemenis“

Pilkosios varnos galva, gerklė, pagurklis, sparnai, uodega ir šlaunų plunksnos juodi, dažniausiai su blizgesiu, o likusi kūno dalis – pelenų pilkumo. Snapas, kojos ir akys tamsūs. Patinai paprastai stambesni už pateles, tačiau išvaizda jie nesiskiria. Kūno ilgis 44–54 cm, sparnų tarpugalis 84–105 cm, svoris vidutiniškai apie 510 g. Skrenda varna lėtai, sunkiai ir tiesiai. Išsiritę jaunikliai daug juodesni už tėvus, o jauni paukščiai blankesni, melsvomis ar pilkšvomis akimis ir raudona burnos ertme.

Varnos šeriasi kartą per metus – rudenį. Lietuvoje jos gyvena ištisus metus, nors dalis šiauresnių kraštų paukščių rudenį migruoja.

Pilkoji ir juodoji varna – rūšis ar porūšis?

Mokslininkai ilgai diskutavo, ar pilkoji varna yra atskira rūšis, ar juodosios varnos (Corvus corone) porūšis. Juodoji varna gyvena Vakarų Europoje ir Rytų Azijoje ir yra visa juoda su žalsvu ar violetiniu blizgesiu. Ten, kur abiejų formų arealai susitinka – pavyzdžiui, Škotijoje, Vokietijoje, Danijoje, Šiaurės Italijoje, – jos poruojasi ir susilaukia vaisingų mišrūnų, tačiau mišrūnai prasčiau prisitaikę, todėl kontakto zona išlieka siaura. 2002 m. Britų ornitologų sąjunga pilkąją varną išskyrė į atskirą rūšį, o 2025 m. pasaulinė AviBase klasifikacija abi formas vėl sujungė į vieną rūšį. Lietuvos ornitologų draugijos sąraše jos taip pat įrašytos kartu – kaip pilkoji varna.

Varnos slepia maistą ir naudoja įrankius

Kaip ir visi varniniai, pilkoji varna nepaprastai protinga. Ji slepia maistą – mėsą, riešutus – lietvamzdžiuose, gėlių vazonuose, po krūmais ar žemėje ir vėliau grįžta jo pasiimti. Kitos varnos dažnai stebi slepiančią varną ir, jai nuskridus, ieško slėptuvės. Pilkosios varnos geba pasinaudoti šakele, kad ištrauktų maistą iš plyšio ar mažos angos, gali mėgdžioti žmonių kalbą, o tyrimai rodo, kad jos geba susidaryti mintinius šablonus – sutvarkyti informaciją ir numatyti įvykius. Pajūryje varnos meta moliuskus ir krabus ant akmenų, kad sudaužytų kiautus; Škotijoje tuščius jūrų ežių kiautus seniau net vadino „varnų puodeliais“.

Varnos yra visaėdės ir oportunistės. Jos lesa vabzdžius, pelinius graužikus, sliekus, sėklas, kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius, o žiemą – maisto atliekas ir dvėselieną. Pakrantėse jos vagia kirų ir kormoranų kiaušinius, kai šeimininkų nėra prie lizdo.

Varnos lizdas – aukštai medžio viršūnėje

Lizdą pilkosios varnos pradeda sukti kovą. Dažniausiai jis būna medyje 5–25 m aukštyje, bet kartais – ant uolų atbrailų, senų pastatų ar elektros stulpų. Lizdą stato abu poros nariai iš šakų, žolių, samanų ir stiebų, o vidų iškloja vilna, plunksnomis, sausa žole, net popieriaus skiautėmis; į lizdą kartais įpinama vielos ar gyvūnų kaulų. Kovo–balandžio mėnesiais patelė deda 2–6 žalsvai melsvus kiaušinius, išmargintus rusvais taškeliais ir brūkšneliais, ir viena juos peri 17–19 dieną, o patinas ją maitina. Jaunikliai lizdą palieka po 31–36 dienų, dažnai dar silpnai skraidydami. Apleistuose varnų lizduose vėliau peri sakalai, mažieji apuokai ir kiti paukščiai.

Varną nuo kranklio, kovo ir kuosos atskirsite pagal spalvą ir snapą

Rūšis	Ilgis	Spalva	Kiti požymiai
Pilkoji varna	44–54 cm	juoda su pilku liemeniu	„kar“, dažnai prie žmonių
Juodoji varna	48–52 cm	visa juoda	Vakarų Europoje ir Rytų Azijoje
Varnas (kranklys)	apie 63 cm	visas juodas	masyvus snapas, pleištinė uodega, žemas balsas
Kovas	panašus į varną	juodas su violetiniu blizgesiu	plikas šviesus snapo pamatas, kolonijos
Kuosa	mažesnė	juoda su pilku sprandu	šviesios akys, skardus „kja“

Plačiau apie giminaičius – kortelėse varnas (kranklys), kovas, kuosa, šarka ir kėkštas.

Pilkoji varna išstumia juodąją – ir atvirkščiai

Pilkųjų ir juodųjų varnų mišrūnų zona Europoje lėtai slenka į šiaurės vakarus. Švedijoje, kur pilkoji ir juodoji varnos skaičiuojamos atskirai, 2020 m. balandį pilkoji varna net įrašyta į nacionalinį raudonąjį sąrašą. Vis dėlto pilkoji varna tebėra labai gausi: vien Europoje be Rusijos ji užima apie tris milijonus teritorijų, o kartu su juodąja varna Europoje priskaičiuojama 14–34 mln. paukščių. IUCN šių formų atskirai nevertina, o bendrai jos laikomos nekeliančiomis susirūpinimo.

Lietuvoje pilkąsias varnas galima stebėti ištisus metus. Ankstyvą pavasarį, kovą, poros kraunasi lizdus – tada lengva pamatyti, kaip varnos neša šakas, vilną ar net popierių. Gegužę–birželį išskridę varniukai dar silpnai skraido ir dažnai tupi ant žemės – tada tėvai būna ypač agresyvūs. Rudenį ir žiemą varnos telkiasi į būrius prie sąvartynų, turgaviečių, upių ir miestuose, kur ieško maisto atliekų ir slepia atsargas. Stebint varnas verta atkreipti dėmesį į jų sumanumą – kaip jos atidaro pakuotes, daužo kiautus ar stebi viena kitą slepiant maistą.

Varnos – miesto kaimynės, kurias verta gerbti

Varnos dažnai nemėgstamos dėl triukšmo ir paukščių lizdų plėšimo, tačiau jos atlieka ir naudingą darbą – surenka atliekas, dvėselieną, naikina graužikus. Pavasarį, kai varniukai mokosi skraidyti, tėvai gali atakuoti prie jų priartėjusį žmogų – tokias vietas geriau trumpam apeiti. Varnų nereikėtų lesinti mėsos atliekomis, o šiukšliadėžes verta uždaryti. Daugiau apie Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.