Kragai: ausuotasis kragas ir kiti – išvaizda, tuoktuvių šokis, lizdas, mityba

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba ausuotasis kragas?

▶ Paklausykite

Įrašas: British Library, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons. Įrašas sutrumpintas.

Ežero viduryje plaukiojantis elegantiškas paukštis plonu baltu kaklu ir dviem juodais kuodeliais, staiga panyrantis ir išnyrantis už keliolikos metrų, – ausuotasis kragas. Tai vienas labiausiai paplitusių Lietuvos vandens paukščių, o pavasarį jo poros atlieka įspūdingą tuoktuvių šokį. Lietuvoje peri ir keturios mažesnės kragų rūšys, kurios daug slapukiškesnės ir retesnės. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atskirti kragus, kur jie peri ir kodėl kai kurie saugomi.

Ausuotasis kragas – stambiausias Senojo pasaulio kragas

Ausuotasis kragas – stambiausia Senojo pasaulio kraginių rūšis: 46–51 cm ilgio, sparnų tarpugalis 59–73 cm, sveria 0,9–1,5 kg. Pavasarį ir vasarą ant jo galvos styro du juodi kuodeliai, o skruostus juosia rudai juoda ilgų plunksnų apykaklė. Kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juodos, kaklo priekis ir krūtinė balti, snapas smailus, rausvas. Žiemą puošmenos išnyksta, virš akies matyti balta juosta.

Kragų kojos atitrauktos toli į kūno galą, o pirštai turi plačias skiautes. Todėl jie puikiai plaukioja ir nardo, bet sausuma vaikšto nerangiai ir nuo jos pakilti negali – visą laiką praleidžia ant vandens ir pakrančių sąžalynuose. Ausuotasis kragas gyvena ežeruose, tvenkiniuose ir ramiuose upių užutėkiuose su vešlia augalija, dideliais vandens plotais ir meldų, nendrių ar švendrų salelėmis. Į Lietuvą jis grįžta kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.

Ausuotųjų kragų poros šoka tuoktuvių šokį

Pavasarį ausuotųjų kragų poros atlieka vieną įspūdingiausių paukščių tuoktuvių ritualų. Partneriai plaukia vienas priešais kitą, pasišiaušę kuodelius ir apykakles, sinchroniškai kraipo galvas, o kulminacijoje abu išnyra su vandens augalais snapuose ir, beveik visu kūnu iškilę virš vandens, krūtine prie krūtinės „bėga“ paviršiumi. Tuoktuvių metu kragai labai triukšmingi – garsiai, džerškiančiai karksi. Šis elgesys buvo vieno pirmųjų paukščių elgsenos tyrimų objektas: britų biologas Julianas Huxley 1914 m. paskelbė darbą apie ausuotųjų kragų tuoktuves.

Jaunikliai plaukioja ir šildosi ant tėvų nugaros

Lizdą abu tėvai krauna švendryne, tarp meldų, lūgnių ar vandens lelijų iš vandens augalų liekanų – tai plūduriuojantis krūvelis, pritvirtintas prie augalų. Dėtyje 3–5 balti kiaušiniai, kuriuos patinas ir patelė peri pakaitomis 25–29 dienas, pradėdami vos padėjus pirmąjį, todėl jaunikliai išsirita ne vienu metu – Lietuvoje gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Ryškiai juodai baltai dryžuotomis galvomis jaunikliai iškart moka plaukti ir nardyti, tačiau tėvai juos dar ilgai nešioja ant nugaros: ten jie šildosi ir slepiasi nuo plėšrūnų, o tėvai panyra palikę jauniklius paviršiuje ir išnyra netoliese – taip mokydami nardyti.

Kragai minta žuvimis, kurias gaudo nardydami

Ausuotasis kragas daugiausia minta žuvimis – aukšlėmis, kuojomis, raudėmis, ešeriais, plakiais, saulažuvėmis, – kurias vikriai sugauna po vandeniu. Lesa ir varles, moliuskus, vandens vabzdžius ir jų lervas. Mažesni kragai daugiau gaudo vandens vabzdžių, smulkių žuvelių, vėžiagyvių, jaunų varlių ir buožgalvių. Rudenį didelės ausuotųjų kragų sankaupos susidaro Metelių regioninio parko ežeruose, Kuršių marių Kniaupo įlankoje, Kauno mariose ir Drūkšių ežere – tai geriausios vietos juos stebėti.

Trys mažesni kragai įrašyti į Raudonąją knygą

Rudakaklis kragas mažesnis už ausuotąjį, ryškiai rudu kaklu, pilkais skruostais ir juodu viršugalviu, snapo pamatas geltonas. Jis renkasi mažus, seklius ežerėlius, kūdras ir užžėlusius tvenkinius. 2019 m. Lietuvoje perėjo apie 300–500 porų, Raudonojoje knygoje jam priskirta NT kategorija. Juodakaklis kragas – kryklės dydžio, juodu kaklu ir auksine juosta per skruostus, raudonomis akimis. 2019 m. Lietuvoje galėjo perėti iki 150 porų, bet jų mažėja; kategorija – DD. Raguotasis kragas panašus, tačiau jo kaklas ir šonai ryškiai rudi, o šviesios plunksnos už akių primena ragelius. Lietuvoje peri tik pavienės poros – 2013 m. vertinta 5–20 porų, todėl jam priskirta CR kategorija.

Mažasis kragas – mažiausias, apie 27 cm ilgio ir 200 g svorio, tamsus su ryškiai rudais skruostais ir kaklo priekiu. Lietuvoje jis retas, gyvena mažuose užžėlusiuose ežerėliuose, upių užutėkiuose, kūdrose ir durpynuose; atskrenda balandį, išskrenda rugsėjį–spalį. Pajutęs pavojų, jis panyra ir ilgai nepasirodo, todėl tankiai apaugusiuose vandenyse mažąjį kragą dažniau išgirsti – iš skambaus, žvengimą primenančio trilio – nei pamatai.

Kitus vandens paukščius rasite kortelėse gulbės, laukys ir žąsys, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.