Lakštingala: rytinė lakštingala Lietuvoje – giesmė naktį, kada grįžta, lizdas, mityba

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba rytinė lakštingala?

Įrašas: Oona Räisänen (Mysid), viešasis domenas, Wikimedia Commons.

Šiltą gegužės naktį iš krūmynų prie upės ar tvenkinio sklindanti galinga, skambi giesmė – tai lakštingala. Jos išvaizda kukli: žvirblio dydžio, pilkai rudas paukštelis, kurį retai pavyksta pamatyti. Tačiau balsas pavertė lakštingalą vienu labiausiai apdainuotų paukščių – ji ypač dažnai minima lietuvių tautosakoje, o jos giesmę žmonės nuo seno mėgdžioja. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kokia lakštingala gyvena Lietuvoje, kada ji gieda ir grįžta, kur suka lizdą ir kuo minta.

Lietuvoje gieda rytinė, ne vakarinė lakštingala

Europoje gyvena dvi labai panašios lakštingalos. Lietuvoje peri rytinė lakštingala (Luscinia luscinia), paplitusi nuo Skandinavijos iki Altajaus – Lietuvos ornitologų draugijos sąraše ji vadinama rytine, o liaudyje tiesiog lakštingala. Vakarų ir Pietų Europoje gyvena vakarinė lakštingala (Luscinia megarhynchos), kuri Lietuvoje tik retai užklysta. Vakarinė lakštingala šviesesnė, rusvesnė, su ryškiai rudai raudona uodega, o rytinė – pilkesnė, tamsesne, debesuota krūtine. Kur jų arealai susitinka, pasitaiko mišrūnų.

Rytinė lakštingala yra apie 16 cm ilgio, maždaug liepsnelės dydžio, sveria 25–28 g. Viršus tamsiai pilkai rudas su alyviniu atspalviu, uodega tamsiai rusvai ruda, apačia šviesiai pilka, o krūtinės plunksnos su rudais centrais sudaro margą, „debesuotą“ raštą. Gerklė balsva, snapas ir kojos rudi. Patinas ir patelė atrodo vienodai, jaunikliai tamsesni ir margesni. Žeme lakštingala juda straksėdama ir kilstelėdama uodegą.

Lakštingalos giesmė skamba gegužės naktimis

Lakštingala maitinasi dieną, bet aktyviausia ryto ir vakaro prieblandoje, o naktimis gieda ir keliauja. Jos giesmė labai maloni, melodinga ir lengvai atpažįstama: garsi, su švilpimais, trelėmis ir spragsėjimais, į kurią įpinamas skaidrus, varpelį primenantis „pijo“, kartais nutraukiamas šiurkštaus „dzerr“. Palyginti su vakarine lakštingala, rytinės giesmė iškilmingesnė ir neturi jai būdingo garsėjančio švilpimo crescendo. Patinai gieda tankiuose krūmų sąžalynuose, ypač gegužę–birželį, kai žymi teritoriją ir vilioja pateles. Kartais lakštingalos gieda net žiemavietėse Afrikoje. Šauksmas – trumpas „vit“.

Lakštingala gyvena krūmynuose prie vandens

Lietuvoje lakštingala gana dažna ir įprasta. Ji gyvena krūmuose prie vandens, karklų, lazdynų, ievų sąžalynuose, drėgnuose lapuočių miškuose su alksniais ir beržais, taip pat laukų giraitėse, jei netoliese yra vandens. Tankiose giriose aptinkama retai. Lizdą patelė krauna ant žemės, dažnai tankiame dilgėlyne ar krūmyne, ant sausų lapų pagrindo, iš nendrių, alksnių lapų ir žolių stiebų, išklodama smulkesne medžiaga. Gegužę–birželį ji deda 4–5 (kartais 6) blizgius žalsvo ar rusvo atspalvio kiaušinius ir peri apie 13 dienų. Jauniklius maitina abu tėvai; lizdą jie palieka apie 11 dienų amžiaus, bet savarankiški tampa dar po poros savaičių. Per metus išauginama viena vada. Jaunikliams pavojingos katės ir šarkos.

Lakštingala minta vabzdžiais ir uogomis

Lakštingala daugiausia maitinasi ant žemės: iš purios žemės ir nukritusių lapų renka sliekus, vorus, vabalus, smulkius drugius, skruzdes ir muses bei jų lervas ir lėliukes. Rudenį ji lesa ir serbentų, aviečių, šeivamedžių uogas. Prieš skrydį per Sacharą lakštingalos sukaupia riebalų atsargas – eksperimentai rodo, kad tam įtakos gali turėti net Žemės magnetinio lauko signalai migracijos kelyje. Žiemoja Afrikoje į pietus nuo Sacharos, tankiuose dygiuose krūmynuose prie vandens.

Lakštingalos repertuaras – šimtai giesmės atkarpų

Lakštingalų giesmė – viena sudėtingiausių paukščių pasaulyje. Tyrimai su vakarine lakštingala parodė, kad patinas gieda vidutiniškai apie 190, o išskirtiniai patinai – daugiau nei 300 skirtingų giesmės atkarpų tipų. Mokslininkai suskaičiavo, kad vakarinės lakštingalos „skiemenų“ žodynas siekia apie 1 160 – palyginimui, juodojo strazdo apie 108, o dirvinio vieversio – 341. Rytinės lakštingalos, kuri gyvena Lietuvoje, giesmė taip pat galinga ir įvairi, nors iškilmingesnė ir be crescendo. Angliškas pavadinimas nightingale kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio nihtegale – „nakties giesmininkė“ – ir vartojamas daugiau nei tūkstantį metų. Seniau manyta, kad gieda patelės, nors iš tiesų gieda patinai.

Lakštingalos labai slapčios: jos laikosi tankiuose krūmynuose, vengia atvirų vietų ir net giedodamos dažnai tupi paslėptose šakose. Pajutusios pavojų jos sustingsta, todėl pamatyti lakštingalą sunku. Lietuvoje jas lengviausia išgirsti gegužės ir birželio naktimis bei auštant krūmynuose prie upių, tvenkinių ir ežerų, karklynuose ir ievynuose. Rugpjūtį lakštingalos patyla ir pamažu išskrenda į Afriką, kur kartais vėl pradeda giedoti.

Rytinių lakštingalų Europoje gausu, ir jų šiek tiek daugėja

BirdLife International vertinimu, Europoje gyvena 11–20 mln. rytinių lakštingalų, ir jų net šiek tiek daugėja, todėl rūšis nekelia susirūpinimo. Lietuvoje lakštingalos būna nuo balandžio iki rugpjūčio.

Kitus giesmininkus rasite kortelėse strazdai, volungė ir vieversiai, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.