Su vasaros šiluma startavo ir kregždžių perėjimo laikas
Nors ir kiek permainingi ir sausi, tačiau vasariški orai jau ilgą laiką džiugina mus visus. Sodai pražydėjo, daržai žaliuoja – ten, kur jų nenukando šalnos – paukščiai zylioja aplink. Gegužės mėnesį kregždės itin intensyviai lipdė lizdus, ir dabar kai kurios jų jau sudėjusios kiaušinius peri savo mažylius. Ir nors kadaise kregždės buvo laikomos laimės simbolius namams, dabar daugeliui jos asocijuojasi su gerokai žemiškesniais ir mažiau laimės nešančiais dalykais – jų išmatų valdymu nuo langų, palangių, namų sienų.
Lietuvoje yra ne viena kregždžių rūšis, tačiau turbūt geriausiai visiems žinoma langinė kregždė – na ir pavadinimas jos toks todėl, kad ji mielai kuriasi urbanizuotose vietose, lizdus suka po stogais, palangėmis, balkonuose.
Lietuviai kregždes anksčiau labai mylėjo
Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Tai rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu.
Iš šių sparnuočių skrydžio anksčiau, o ir dabar neretai bandoma spėti orus: kregždėms aukštai skraidant, sakoma, orai bus geri, o jei ima laigyti palei žemę, jau reikia laukti lietaus.
Laikui bėgant, sakralinė kregždės reikšmė ėmė menkėti, ir šiandien jau retas beatsimena, kad mūsų seneliams ir proseneliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu[1].
Kregždžių kasmet vis mažėja
Ornitologai jau kurį laiką stebi langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendenciją ir vardija priežastis, kodėl tai vyksta. Daugiausia paukščių žūsta Afrikos žiemovietėse ir per migraciją dėl nepalankių orų.
Itin sausais pavasariais, tokiais, kaip šiemet, šiems paukščiams sudėtinga rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia. Dėl to, nors paprastai kregždės peri gegužę, šiemet gyventojai pastebi suvėlavusius šiuos paukščius ir kiek pakitusį jų dauginimosi ciklą.
Langinės kregždės nesutaria ir su žvirbliais, kurie taip pat mielai kuriasi miestuose.
Tačiau visa tai – gamtiniai dalykai, kuriems eilinis žmogus turi mažai įtakos. Vis dėlto tai, kad žmonės nenori kregždžių po savo langais ir ardo jų lizdus, taip pat prisideda prie šių paukščių nykimo.
Dalis lizdų yra sunaikinami nesąmoningai – renovuojant pastatus, remontuojant tiltus, ėmus naudoti kitokias statybines medžiagas, prie kurių paukščiai nebegali lipdyti lizdų.
Numušinėti lizdus su kiaušiniais draudžia įstatymas
Tačiau nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais, nors tai ir draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Tad atkreipkite dėmesį, jei jūsų namuose įsikūrė kregždės, o lizde jau yra kiaušinių, nenumušinėkite jo! Pakentėkite vieną sezoną, o rudeniui atėjus lizdą saugiai nuardykite.
Jei pas jus yra lizdas, o jame jau yra kiaušiniai, siekdami išvengti taršos, po lizdu per plaštakos plotį pritvirtinkite medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos.
Tai – vienas humaniškiausių būdų kontroliuoti kregždžių taršos mastą. Lentelės išties padės apsaugoti sienas, grindinį, langus nuo teršalų, mat didžiausi teršėjai – patys jaunikliai, teršiantys erdvę tiesiai po lizdu[2].
Nenorite kregždžių – pasiruoškite tam iš anksto
Na, o jei su kregždėmis labai nesutariate, siūlome jums būdus, kaip užtikrinti, kad jos pas jus negrįžtų. Primename, jei lizduose sudėti kiaušiniai, šiemet lizdų nebeardykite, ir parošiamuosius darbus kitai vasarai atlikite rudenį, kregždėms palikus lizdą.
Lizdą nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms (dažniausiai – pastogė, pastogės kampai) galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą. Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus. Pamėginusios ir pamačiusios, kad lizdo sukti nepavyksta, jos perėjimui pasirinks kitą vietą.
Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių bruselių.
Tokios priemonės bus veiksmingos ir nežalingos paukščiams. Yra ir ne tokių paukščiams draugiškų būdų – tarkime prikalti vinukų, spygliuotos vielos gabalėlių. Tiesa, reikia suprasti, kad tokios priemonės paukščius gali ir sužaloti.
Taip pat neblogai veikiantis kregždžių ir kitų neplėšrių paukščių atbaidymo būdas – pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą. Padeda ir sukabinti čežančius maišelius arba blizgančius objektus, tokius kaip kompaktiniai diskai. Jie, spindėdami saulės šviesoje, blyksniais išgąsdina paukščius[3].
Kregždės lizdas Kinijoje laikomas jaunystės eliksyru
Na o tie, kurie apsisprendė rudeniui atėjus naudaužyti kregždės lizdą, gali pamėginti ir pasinaudoti juo, kaip savotiška kompensacija už nuterštas namo sienas ir palanges.
Tradicinėje kinų medicinoje, šių paukščių lizdas yra laikomas vienas iš „Keturių didžiųjų jaunystės tonikų“. Ir Dinastijos laikais, turtingas elitas valgytų paukščių lizdų sriubą kasdien, norėdami išlaikyti savo odą sveiką ir jauną.
Pagal senovės Kinų literatūrą, produktai iš „Kregždės lizdo“ tradiciškai buvo naudojami sustiprinti sveikatai ir pasisemti energijos. Taip pat buvo stebimas gydomasis poveikis tuberkuliozei, lėtiniam viduriavimui, lėtinei maliarijai, plaučių infekcijai.
Tyrimais paremtos ir pateiktos išvados rodo apie tai, kad paukščio lizdo ekstraktas skatina augimą ir atstato kūno audinius, nes kiekviename „Kregždės lizde“ yra kolageno (baltymo).
Valgant tinkamai, moterims gali padidinti metabolizmą, pagerinti odos būklę ir sulėtinti senėjimo procesą[4].
