Kregždžių lizdai pastogėje: kada peri, kada išskrenda ir kaip apsisaugoti nuo purvo

Kregždės į Lietuvą grįžta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, lizdus lipdo ir perėti pradeda gegužę, jaunikliai išsirita birželį–liepą, o su tėvais migracijai išskrenda rugpjūtį–rugsėjį. Kol lizde yra kiaušinių ar jauniklių, jo griauti negalima, nes tyčia naikinti paukščių lizdus ir kiaušinius draudžia įstatymai. Purvo problemą pigiausiai išsprendžia lentelė po lizdu, o kitam sezonui nuo lizdų apsisaugoti galima rudenį ar anksti pavasarį. Bendrą kregždžių rūšių apžvalgą rasite straipsnyje Kregždės: šelmeninė, langinė ir urvinė, o visus paukščius – Lietuvos paukščių kataloge.

Kregždės grįžta balandžio pabaigoje, o perėti pradeda gegužę

Langinės kregždės į Lietuvą paprastai sugrįžta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kaip nurodo BirdLife Lietuva. Perėti jos pradeda gegužę, o palankiomis oro sąlygomis per vasarą išaugina dvi vadas. Itin šalti ir lietingi orai jauniklių auginimui nepalankūs, todėl vėsią vasarą paukščių gali būti mažiau.

Su vasaros šiluma prasideda ir kregždžių perėjimo laikas. Gegužę paukščiai intensyviai lipdo lizdus, o dalis jų netrukus jau peri kiaušinius. Sausais pavasariais perėjimo pradžia gali vėluoti, nes kregždėms sunku rasti drėgno molio lizdui lipdyti. Todėl gyventojai kartais pastebi kiek pasislinkusį jų dauginimosi ciklą.

Lietuvoje peri ne viena kregždžių rūšis. Geriausiai žinoma langinė kregždė, vadinama miesto kregžde: ji kuriasi urbanizuotose vietose, lizdus lipdo ant mūrinių pastatų sienų, po stogais, palangėmis ir balkonuose, taip pat po tiltais. Šelmeninė kregždė atvirą lizdą kuria viduje, tvartuose ir daržinėse, ant sijų, dažnai virš elektros lempų.

Jaunikliai lizdą palieka rugpjūtį–rugsėjį

Jei klausiate, kada kregždės palieka lizdus, atsakymas priklauso nuo sezono eigos. Kregždės ieško vietos lizdui gegužę ir birželį, jaunikliai išsirita birželį–liepą, o su tėvais kelionei į šiltuosius kraštus išskrenda rugpjūtį–rugsėjį. Žiemoti kregždės skrenda į Afriką, į pietus nuo Sacharos.

Kadangi pirmoji vada gali būti ankstyvesnė, o antroji vėlesnė, lizdas gali būti užimtas kone visą vasarą. Todėl net jei pirmieji jaunikliai jau išskrido, nesiimkite darbų prie lizdo, kol nebūsite tikri, kad paukščiai jo nebenaudoja. Tuščią lizdą saugiausia nuimti rudenį, kai paukščiai su jaunikliais išskrido. Tą patį pataria ir GGI: lentelę ar dėžutę po lizdu išvalyti rudens pradžioje, kai kregždės su vaikais išskrenda.

Perinčių kregždžių lizdų naikinti draudžiama

Dalis langinių kregždžių lizdų sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti purvo, ir, deja, gana dažnai tai daroma jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar jaunikliais, nors tai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. GGI pabrėžia, kad visi laukiniai paukščiai saugomi įstatymo ir kad draudžiama tyčia naikinti ar pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, trikdyti paukščius, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Praktinė išvada paprasta: jei jūsų namuose jau įsikūrė kregždės ir lizde yra kiaušinių, nenumuškite jo ir nemontuokite jokių atbaidymo priemonių. Pakentėkite vieną sezoną, o rudenį, kai paukščiai išskris, lizdą galėsite saugiai nuimti. Spygliai, tinklai ir kitos kliūtys, kai kregždės jau pasirinko jūsų namą perėjimui, netinka ir gali paukščius sužaloti.

Purvą sustabdo lentelė 10–30 cm žemiau lizdo

Didžiausią nepatogumą kelia išmatos ant sienų, langų, palangių ir grindinio. Humaniškiausias būdas jas valdyti nenaikinant lizdo – pritvirtinti medinę lentelę ar nuimamą dėžutę po lizdu. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus atstumus: GGI siūlo apie 10 cm žemiau lizdo, Sodo spalvų straipsnyje minima lentutė 15–30 cm žemiau. Svarbiausia, kad lentelė būtų pakankamai plati sugauti tam, kas krinta, ir kad ją būtų lengva nuvalyti.

Tai veikia, nes didžiausi teršėjai yra patys jaunikliai, o jie teršia erdvę tiesiai po lizdu. Todėl lentelė apsaugo sieną, langą ir grindinį ten, kur purvas iš tikrųjų krenta. Lentelę valykite reguliariai, o rudenį, kai paukščiai išskris, nuimkite ir išplaukite.

• lentelę pritvirtinkite taip, kad ji nesiektų paties lizdo ir netrikdytų paukščių įskridimo;
• valykite ją tada, kai paukščių nėra arba jie išskrenda maitintis, ir nesiartinkite prie lizdo be reikalo;
• jei galite, galvokite apie lentelę kaip apie pastovią sezono dalį, o ne apie vienkartinę priemonę.

Apsaugą nuo naujų lizdų reikia daryti prieš paukščiams sugrįžtant

Paukščių atbaidyti pavyksta tik tada, kai jie dar nepradėjo kurtis. GGI primena, kad prevencija veikia tik prieš kregždėms pradedant lizdą, o jau pastačius lizdą pataria su paukščiais sugyventi. Lietuvos ornitologų draugija siūlo, jei kregždžių nenorite, lizdus nudaužyti iki balandžio vidurio, kol paukščiai dar negrįžo.

Veiksmingos ir nežalingos priemonės, kurias minimi šaltiniai:

• slidus skaidrus plastiko lakštas pastogės kampuose: kregždėms prie jo nepavyksta prilipdyti molio gumulėlių, todėl jos renkasi kitą vietą;
• lygios, slidžios sienos: ornitologai pažymi, kad kregždės mėgsta šiurkščias tinkuotas sienas, todėl lygus paviršius jas atbaido;
• įstrižai prikalta lentutė stogo kampe;
• virvutė ar laidas, įtemptas po stogu ar balkonu;
• keraminis dirbtinis lizdas kitoje, tinkamoje paukščiams ir gyventojams vietoje, jei norite kregždes išsaugoti, bet ne ten, kur jos trukdo.

Spygliai, tinklai ir vielos gabalėliai taip pat atbaido, tačiau jie gali paukščius sužaloti, todėl jų geriau nenaudokite. Taip pat nenaudokite riebalų ar polietileno: net straipsniuose apie tai abejojama, ar jie verti pastangų. Jei norite kažko kito nei liaudiški būdai, rinkoje yra specialių šiuolaikinių priemonių, tačiau jas taikykite tik prieš paukščių sugrįžimą.

Dalis žmonių taip pat mėgina atbaidyti paukščius aitvaru su plėšrūno akimis, čežančiais maišeliais ar blizgančiais objektais, pavyzdžiui, kompaktiniais diskais, tačiau šių priemonių veiksmingumu šaltiniuose patvirtinimo neradome, todėl jų nerekomenduojame kaip patikimo sprendimo.

Kregždžių nyksta, todėl lizdų išsaugojimas svarbus

Europos langinės kregždės populiacija vertinama 11,2–23,6 mln. porų, tačiau BirdLife Lietuva pažymi mažėjimo tendenciją. Daugiausia paukščių žūsta Afrikos žiemovietėse ir migracijos metu dėl audrų bei liūčių, kai kuriais metais žūsta milijonai. Nykimą lemia ir maisto, skraidančių vabzdžių, trūkumas dėl herbicidų, pesticidų ir insekticidų, oro tarša miestuose bei konkurencija su naminiu žvirbliu, kuris užima kregždžių lizdus. Apie žvirblius skaitykite atskirame straipsnyje.

Dalis lizdų sunaikinama nesąmoningai: renovuojant pastatus, remontuojant tiltus, naudojant kitokias statybines medžiagas, prie kurių paukščiai nebegali lipdyti. Kita dalis sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti purvo, ir dažnai jau perint. Žmonių poveikis čia gali būti net didesnis nei gamtinių veiksnių, kuriems paprastas gyventojas įtakos nedaro. Kregždės naudingos ir mums: jos minta skraidančiais vabzdžiais.

Kregždžių nepainiokite su čiurliais, apie kuriuos rašome straipsnyje Čiurlys: jie panašūs skrydžiu, bet jų sparnai pjautuvo formos, o lizdai kitokie.

Kregždės lizdas nėra nei vaistas, nei maistas

Anksčiau šiame straipsnyje buvo rašoma apie kregždžių lizdų ekstrakto naudą sveikatai ir jaunystei. Šių teiginių patikrinti patikimame šaltinyje nepavyko, todėl jų atsisakėme. Lietuvoje kregždės lizdą lipdo iš drėgnos žemės ar molio gumulėlių, o RSPB pažymi, kad vienas langinių kregždžių lizdas sudaromas iš maždaug tūkstančio tokių gumulėlių, kuriuos pora surenka snapais ir nešioja po vieną. Toks lizdas yra paukščių namai, o ne produktas, kurį verta rinkti kaip kompensaciją už purvą.

Lietuviai kregždes seniau laikė šventais paukščiais

Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių, todėl kregždė laikyta šventu paukščiu. Iš jų skrydžio spėjami orai: kregždėms aukštai skraidant sakoma, kad bus geri orai, o jei jos ima skraidyti palei žemę, laukiama lietaus. Mūsų seneliams ir proseneliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu.

Dabar daugeliui kregždės asocijuojasi su išmatomis ant langų, palangių ir sienų, bet lizdas po stogu be didelių pastangų gali sugyventi su namais. RSPB apie langinių kregždžių lizdus pataria trumpai: jei turite lizdą ant namo, nenuversti jo.