Kikilis: patinas ir patelė, giesmė, lizdas, mityba ir šiaurinis kikilis

Kikilis – vienas pirmųjų pavasario giesmininkų ir vienas dažniausių Lietuvos paukščių. Jo skambią, greitėjančią giesmę, besibaigiančią puošniu užraitymu, girdėti miškuose, parkuose, soduose ir net miestų skveruose. Kikilis lengvai atpažįstamas iš dviejų baltų juostų sparnuose, o patinas – iš rusvai rausvos krūtinės ir melsvai pilkos kepuraitės. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti kikilį, kur jis suka lizdą, kuo minta ir kuo skiriasi šiaurinis kikilis.

Lotyniškas pavadinimas	Fringilla coelebs
Oficialus pavadinimas	paprastasis kikilis (LOD sąrašas)
Šeima	kikiliniai (Fringillidae)
Dydis	apie 14,5 cm ilgio, sparnų tarpugalis 24,5–28,5 cm
Svoris	18–29 g
Statusas Lietuvoje	perinti, migruojanti ir žiemojanti rūšis (LOD sąrašas)
Grįžta / išskrenda	kovo vidurys / vėlyvas ruduo; dalis žiemoja
Lizdas ir dėtis	medžio ar krūmo šakose; 4–6 kiaušiniai, perėjimas ~13 d.
Mityba	vasarą vikšrai ir kiti bestuburiai, kitu metu – sėklos

Kikilio patinas – rausva krūtinė ir melsva kepuraitė

Kikilis yra žvirblio dydžio: apie 14,5 cm ilgio, sparnų tarpugalis 24,5–28,5 cm, sveria 18–29 g. Suaugusio patino kakta juoda, viršugalvis, sprandas ir nugaros viršus melsvai pilki, nugara ruda, antuodegis šviesiai alyvinės žalios spalvos. Skruostai, gerklė ir krūtinė rusvai rausvi, pilvas šviesesnis, kreminis. Kiekviename sparne – balta dėmė ant dengiamųjų plunksnų ir gelsvai balta juosta, o uodegos šonuose matyti baltos plunksnos. Pavasarį patino snapas tampa melsvai pilkas su juodu galiuku, žiemą – šviesiai pilkas.

Patelė gerokai blankesnė: galva ir nugara pilkai rudos, apačia šviesesnė, antuodegis žalsvas, tačiau sparnų ir uodegos raštas toks pat kaip patino. Jaunikliai panašūs į patelę. Įdomu, kad rudenį po šėrimosi naujų plunksnų galiukai būna rusvi ir paslepia ryškias spalvas; per žiemą galiukai nusidėvi, todėl pavasarį patinas atrodo ryškiausias.

Kikilio giesmė turi vietinius dialektus

Kikilio giesmė – trumpa, labai skardi trelių seka, kuri greitėja ir baigiasi puošnia gaida. Patinai paprastai gieda dvi ar tris giesmės atmainas, o skirtingose vietovėse susiformuoja savi dialektai. Britų etologas Williamas Thorpe'as, tyrinėdamas kikilius, nustatė, kad jaunas paukštis, kritiniu laikotarpiu negirdėjęs suaugusio patino giesmės, niekada jos tinkamai neišmoksta – šis tyrimas tapo klasika. Be giesmės, kikiliai turi kelis šauksmus: skambų „pink-pink“, perspėjimo „siii“ ir vadinamąjį „lietaus šauksmą“, nors naujesni tyrimai abejoja, ar jis tikrai susijęs su lietumi.

Linėjus kikilį pavadino „viengungiu“

Lotynišką pavadinimą Fringilla coelebs kikiliui 1758 m. suteikė švedų gamtininkas Carlas Linėjus. Fringilla lotyniškai reiškia kikilį, o coelebs – nevedęs, vienišas. Linėjus pastebėjo, kad Švedijos žiemą į pietus išskrisdavo tik patelės, o patinai likdavo – iš čia ir „viengungio“ vardas. Kikiliai ir dabar yra dalinai migruojantys paukščiai: šiltesniuose kraštuose jie sėslūs, o iš šiauresnių žiemoti keliauja į pietus.

Lizdą suka patelė ir aplipdo jį kerpėmis

Kikiliai gyvena įvairiuose miškuose, parkuose ir soduose. Lizdą suka tik patelė – medžio ar krūmo šakų išsišakojime, paprastai 1–9 m aukštyje. Gilus dubenėlis sukamas iš šakelių ir samanų, iš išorės aplipdomas pilkomis kerpėmis, todėl jis puikiai susilieja su šaka, o viduje išklojamas plaukais, šaknelėmis ir plunksnomis. Dėtyje būna 4–6 žalsvi ar melsvi kiaušiniai su rausvais taškeliais. Peri patelė apie 13 dienų, jaunikliai lizde praleidžia apie dvi savaites, o išskridę dar kelias savaites maitinami abiejų tėvų. Kikilių kiaušinius ir jauniklius plėšia varninių šeimos paukščiai, voverės, katės, žebenkštys.

Perėjimo metu kikiliai renka bestuburius medžiuose – ypač vikšrus, kuriais maitina jauniklius. Kitu metu jie būriuojasi atvirose vietose ir lesa sėklas ant žemės. Angliškas pavadinimas chaffinch kilęs iš žodžio „pelai“: kikiliai mėgdavo rankioti grūdus kūlimo atliekose.

Šiaurinis kikilis atskrenda rudenį ir žiemą

Šiaurinis kikilis (Fringilla montifringilla) yra paprastojo kikilio dydžio, bet kitokių spalvų: krūtinė ir plati juosta ant pečių oranžinės, pilvas balsvas, antuodegis baltas. Pavasarį patino galva, sprandas ir nugara juodi. Jis peri šiaurės miškuose, o Lietuvoje dažniausiai matomas migracijų metu ir žiemą – dideliais būriais laukuose ir krūmynuose, dažnai kartu su paprastaisiais kikiliais. LOD sąraše nurodoma, kad pavieniui jis gali ir perėti.

Požymis	Kikilis	Šiaurinis kikilis
Patino krūtinė	rusvai rausva	oranžinė
Antuodegis	žalsvas	baltas
Galva (pavasarį)	melsvai pilka kepuraitė	juoda
Sparnai	dvi baltos juostos	oranžinė juosta ant pečių, balsvos juostelės
Lietuvoje	peri, dalis žiemoja	migruoja, žiemoja, retai peri

Panašius kikilinius paukščius rasite kortelėse dagilis, žaliukė ir sniegena.

Kikilių – šimtai milijonų, bet ir jie turi priešų

Kikilis – vienas gausiausių Europos paukščių. Vien Europoje peri 130–240 mln. porų, o kartu su Azija pasaulyje gyvena 530–1 400 mln. kikilių; reikšmingo jų mažėjimo nepastebima, todėl rūšis nekelia susirūpinimo. Kikilių kiaušinius ir jauniklius sunaikina varniniai paukščiai, voverės, naminės katės, tikriausiai ir šermuonėliai bei žebenkštys. Vėliau pavasarį pradėtos dėtys nukenčia mažiau – manoma, kad sulapojus krūmams lizdus sunkiau rasti. Įdomu, kad kikilis, skirtingai nei artimai giminiškas šiaurinis kikilis, nėra gegutės parazituojamas.

Lietuvoje kikilius lengviausia išgirsti kovo pabaigoje–balandį, kai grįžę patinai užima teritorijas ir nuo aukščiausių šakų kartoja skambią giesmę. Gegužę–birželį jie peri, o vasarą maitina jauniklius vikšrais. Rudenį kikiliai telkiasi į būrius, dažnai kartu su šiauriniais kikiliais, ir lesa sėklas laukuose, pakelėse, po bukais ir klevais. Žiemą likę paukščiai – dažniausiai patinai – lankosi lesyklose, kur mieliau renka nubyrėjusias sėklas ant žemės nei kabo ant lesyklos.

Kikiliai serga, todėl lesyklas reikia valyti

Kikiliai dažni žiemos lesyklų lankytojai, tačiau jie, kaip ir žaliukės, jautrūs per lesyklas plintančioms ligoms. 2008 m. Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje rasta nuo infekcijos žuvusių kikilių, o kitais metais – Vokietijoje. Kikiliams pasitaiko ir papilomos viruso sukeltų darinių ant kojų. Todėl lesyklas verta reguliariai valyti, neleisti lesalui pelyti, o pastebėjus sergančių paukščių – kuriam laikui lesinimą nutraukti. Kitus Lietuvos giesmininkus rasite paukščių kataloge.