Garniai: pilkasis ir baltasis garnys, baubliai – kaip atpažinti, kolonijos, mityba

Nejudriai upės brastoje stovintis pilkas ilgakojis paukštis, staiga smeigiantis snapą į vandenį, – pilkasis garnys. Garniai – vieni didžiausių Lietuvos vandens paukščių. Be visiems pažįstamo pilkojo garnio, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje įsikūrė didysis baltasis garnys, o tankiuose nendrynuose slepiasi baubliai, kuriuos dažniau išgirsime nei pamatysime. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti garnius, kur jie peri ir kuo minta.

Pilkasis garnys – kantrus žvejys su juodu kuodu

Pilkasis garnys (Ardea cinerea) – stambus paukštis: 84–102 cm ilgio, stovėdamas siekia iki 1 m, sparnų tarpugalis 155–195 cm, o sveria vos 1–2 kg. Kūnas pelenų pilkumo, apačia balsva, galva ir kaklas balti. Nuo akies iki pakaušio eina plati juoda juosta, kuri baigiasi ilgu nusvirusiu kuodu, o kaklo priekyje matyti kelios juodos išilginės juostelės. Snapas ilgas, tiesus, rausvai gelsvas, kojos rudos ir labai ilgos. Jauni garniai blankesni, be ryškios juodos juostos ir su mažu tamsiu kuodu.

Skrenda garnys ramiai ir lėtai plasnodamas, o kaklą sulenkia ir galvą pritraukia prie pečių – iš to jį lengva atskirti nuo gervės ir gandro. Šiaip jis tylus, tačiau skrisdamas kartais garsiai kranksi „fraank“, o kolonijose skamba įvairūs gerkliniai, šiurkštūs garsai. Lietuvoje pilkasis garnys dažnas, daugiausia matomas kovo–spalio mėnesiais, nors dalis paukščių žiemoja prie neužšąlančių vandenų.

Pilkieji garniai peri kolonijomis aukštuose medžiuose

Garniai peri kolonijomis – garnidėmis, kurios dažniausiai būna aukštuose miško pakraščio ar salos medžiuose netoli vandens. Balandį patelė deda 3–5 žalsvai melsvus kiaušinius, abu tėvai juos peri apie 25 dienas ir kartu maitina jauniklius, kurie lizde praleidžia apie mėnesį, o skraidyti pradeda būdami 7–8 savaičių. Daug jaunų garnių neišgyvena pirmosios žiemos, tačiau ją įveikę gyvena vidutiniškai apie 5 metus.

Pilkasis garnys minta daugiausia smulkiomis žuvimis. Jis valandų valandas stovi nejudėdamas vandenyje arba lėtai sėlina seklumomis ir žaibišku snapo smūgiu sugriebia grobį. Lesa ir varles, vandens vabzdžius, vėžiagyvius, kartais peles ar paukščių jauniklius. Garniai mėgsta žuvininkystės tvenkinius, todėl ten jų būna daugiausia.

Didysis baltasis garnys Lietuvoje įsikūrė XXI amžiuje

Didysis baltasis garnys (Ardea alba) – beveik pilkojo dydžio (80–104 cm, sparnų tarpugalis 131–170 cm), bet visiškai baltas, juodomis kojomis. Snapas didžiąją metų dalį geltonas, o perėjimo metu pajuoduoja; tuomet ant nugaros išauga ilgos puošnios plunksnos, siekiančios uodegą. Anksčiau tai buvo pietinių kraštų paukštis, į Lietuvą tik retkarčiais užklystantis: pirmą kartą pastebėtas 1959 m., o peri nuo 2006 m. Dabar baltųjų garnių matyti įvairiose Lietuvos vietose – pievose, laukuose ir prie tvenkinių.

Lietuvoje didieji baltieji garniai lizdus krauna nendrių sąžalynuose iš šakelių ir nendrių stiebų, dažnai ant išgulusių nendrių, kartais medžiuose ar krūmuose. Deda 3–4 kiaušinius, peri 25–26 dienas, jaunikliai ritasi gegužės pradžioje. Į Raudonąją knygą rūšis buvo įrašyta 2007 m., o 2019 m. išbraukta.

Baubliai slepiasi nendrynuose ir apsimeta stuobriais

Didysis baublys (Botaurus stellaris) – gelsvai rudas, tamsiai išmargintas garninis paukštis juodu viršugalviu. Liaudyje jis vadinamas rėkliu, buku, kaukučiu, bubliu, ūpu ar dūku – dėl savito balso. Pavasarį patinas nendryne skleidžia duslų, toli girdimą „hu-pumb“, kartojamą kelis kartus iš eilės. Pirmieji baubliai parskrenda kovo antroje pusėje ir apsigyvena ne mažesniuose kaip 2–3 ha vandens telkiniuose su plačiais nendrynais. Ištikus pavojui baublys išsitiesia, iškelia kaklą ir snapą aukštyn ir tampa panašus į sausą nendrių kuokštą. Gegužę patelė deda 4–5 kiaušinius, peri 25–26 dienas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nuo 2019 m. – LC kategorija.

Mažasis baublys (Ixobrychus minutus, 33–38 cm) – mažiausias Europos garninis paukštis. Patino viršugalvis, nugara ir uodega juodi su metalo blizgesiu, o sparnuose ryški šviesi dėmė. Jis aktyvus sutemus ir naktį, laipioja nendrių stiebais, peri nedideliuose, gausiai apaugusiuose telkiniuose – karjeruose, tvenkiniuose, kūdrose. Gegužės pabaigoje – birželį deda 5–6 baltus kiaušinius. Rūšis įrašyta į Raudonąją knygą, nuo 2019 m. – VU kategorija.

Kitus ilgakojus paukščius rasite kortelėse pilkoji gervė ir gandrai.

Garnius geriausia stebėti prie tvenkinių ir upių

Pilkuosius garnius lengviausia pamatyti prie žuvininkystės tvenkinių, upių ir ežerų pakrančių, o baltuosius – pievose, laukuose ir šlapynėse. Garnių kolonijų perėjimo metu verta netrikdyti: išbaidyti tėvai palieka lizdus, o kiaušiniai ir jaunikliai tampa lengvu grobiu. Baublius geriausia „stebėti“ ausimis – gegužės vakarais prie didesnių nendrynų. Visus Lietuvos paukščius rasite paukščių kataloge.