Kuosa: kaip atrodo, šviesios akys, kolonijos, mityba, intelektas ir kuo skiriasi nuo varnos

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba kuosa?

▶ Paklausykite

Įrašas: QWerk, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons.

Virš bažnyčios bokšto ar senamiesčio stogų sukantis triukšmingas juodų paukščių būrys su trumpais, skardžiais šūksniais – tai kuosos. Kuosa – vienas mažiausių Lietuvos varninių paukščių: juoda, su pilku sprandu ir neįprastomis sidabriškai baltomis akimis. Ji gyvena šalia žmonių, peri kolonijomis pastatuose ir uoksuose, o rudenį ir žiemą skraido didžiuliais būriais kartu su kovais ir varnomis. Liaudyje kuosa dar vadinama kniauke ar pusvarne. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti kuosą, kur ji peri, kuo minta ir kaip elgiasi.

Kuosą išduoda pilkas sprandas ir šviesios akys

Eurazinė kuosa – nedidelė varninė: 34–39 cm ilgio, sparnų tarpugalis 64–73 cm, sveria 175–280 g. Viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi su melsvu ar violetiniu metalo blizgesiu, skruostai, sprandas ir kaklas šviesiai pilki ar sidabriški, apačia šiferio pilkumo. Snapas trumpas, storas, juodas, kojos juodos. Labiausiai krinta į akis suaugusių kuosų sidabriškai baltos ar pilkšvai baltos akys – jaunų paukščių jos šviesiai melsvos, vėliau parudavę ir tik maždaug metų amžiaus pabąla. Patinas ir patelė atrodo vienodai.

Kuosos puikiai skraido – vikriai manevruoja, vartaliojasi ir sklando, o skrisdamos plasnoja dažnais, trūkčiojančiais sparnų mostais. Ant žemės jos vaikšto tiesiai, greitai žingsniuodamos trumpomis kojomis. Iš toli kuosą galima supainioti su kovu ar varna, tačiau trumpas snapas, pilkas sprandas ir mažesnis dydis ją išduoda.

Kuosos peri kolonijomis bokštuose ir uoksuose

Kuosos monogamiškos ir socialios – gyvena nedidelėmis ar didesnėmis kolonijomis su sudėtinga socialine struktūra. Lizdus jos krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bažnyčių ir kitų pastatų bokštuose, ventiliacijos angose, o kitur – ir pajūrio uolose. Kuosos dažnai užima juodųjų meletų iškaltus uoksus. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dėtyje 4–7 smailėjančių galų, žalsvos ar melsvos spalvos kiaušiniai su rusvomis dėmelėmis. Peri tik patelė 17–23 dienas, o patinas ją maitina. Išsiritusius jauniklius maitina abu tėvai, atnešdami susmulkintą, seilėmis suvilgytą maistą žiočių maišelyje. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po 30 dienų.

Kuosos įsimena žmonių veidus

Kaip ir kiti varniniai, kuosos labai protingos ir yra stebėtos naudojančios įrankius. Kembridžo universiteto tyrėjai nustatė, kad kuosos įsimena ir atpažįsta žmonių veidus: jos skleidė įspėjamuosius garsus, kai prie lizdo artėjo žmogus, anksčiau lietęs jų perėjimo vietą. Kembridžo mokslininkų teigimu, varninių paukščių intelektas įvairiais aspektais prilygsta primatų, ypač įrankių naudojimo srityje.

Kuosos minta vabzdžiais, grūdais ir vaisiais

Kuosos visaėdės ir oportunistės. Perėjimo metu jos daugiausia minta bestuburiais – vabzdžiais, vikšrais, kirmėlėmis, taip pat pagauna pelinių graužikų, šikšnosparnių, išlesa paukščių kiaušinius. Ne perėjimo metu jos daugiausia lesa augalinį maistą – grūdus, giles, vaisius; soduose kuosos išlesa ankstyvųjų veislių obuolius ir kriaušes. Žiemą jos lankosi sąvartynuose ir lesa maisto atliekas miestuose.

Kuosos gyvena šalia žmonių nuo senovės ir drauge veja plėšrūnus

Kuosos nuo seno gyvena šalia žmonių, todėl apie jas susikaupė daug pasakojimų. Aristofano komedijoje „Paukščiai“ jau pirmoje eilutėje veikėjas kalbasi su savo kuosa. Poetas Ovidijus kuosas laikė lietaus pranašėmis, o Plinijus Vyresnysis rašė, kad tesalai, ilirai ir lemniečiai jas vertino, nes kuosos naikino skėrių kiaušinius.

Kuosos labai socialios: poros laikosi kartu net dideliuose būriuose, o rudenį ir žiemą susirenka bendroms nakvynėms. Švedijoje, Upsaloje, vienoje žiemos nakvynvietėje suskaičiuota net 40 000 kuosų. Pamačiusi didesnį paukštį – šarką, kranklį ar plėšrūną, – viena kuosa pakelia pavojaus šauksmą, ir būrys kartu jį puola bei nuveja. Lietuvoje kuosas lengviausia stebėti rudens ir žiemos vakarais, kai būriai kartu su kovais traukia į nakvynvietes miestų parkuose, o pavasarį – prie senų bažnyčių bokštų ir pastatų, kur jos peri kolonijomis.

Dalis kuosų žiemą išskrenda į Lenkiją ir Vokietiją

Lietuvoje gyvena eurazinės kuosos porūšis C. m. soemmerringii. Kuosos šalyje iš dalies sėslios, tačiau apie 40 % jų rudenį migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją, o grįžta apie kovo vidurį. Kuosos gyvena miestuose, gyvenvietėse, parkuose, soduose, senose sodybose ir miškų pakraščiuose. Jos labai vikrios ir triukšmingos, dažnai laikosi kartu su pilkosiomis varnomis, kovais ir krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdynuose.

Plačiau apie giminaičius – kortelėse kovas, pilkoji varna, varnas (kranklys) ir šarka, o kitus Lietuvos paukščius rasite paukščių kataloge.