Musinukės: margasparnė, pilkoji ir mažoji musinukė – kaip atskirti, inkilai, mityba

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba margasparnė musinukė?

▶ Paklausykite

Įrašas: British Library, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons. Įrašas sutrumpintas.

Ant šakos tupintis juodai baltas paukštelis staiga pakyla, pagauna ore musę ir vėl nutupia – tai margasparnė musinukė. Musinukės – smulkūs vabzdžiaėdžiai paukščiai, kurie gaudo skrendančius vabzdžius, todėl yra naudingi sodų ir miškų kaimynai. Lietuvoje peri trys musinukių rūšys: margasparnė, pilkoji ir reta mažoji musinukė. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip jas atskirti, kur jos peri ir kaip joms padėti.

Margasparnės musinukės patinas – juodai baltas

Margasparnė musinukė – 12–13,5 cm ilgio paukštelis. Pavasarį patinas iš viršaus juodas, iš apačios baltas, su balta dėmele kaktoje, plačia balta juosta sparne ir baltais uodegos kraštais. Patelės, jauniklių ir patinų po perėjimo apdaras vietoj juodos spalvos pilkai rusvas, tik balta sparnų dėmė lieka. Snapas juodas, platus ir smailus, kaip ir dera ore vabzdžius gaudančiam paukščiui. Patino giesmė garsi, ritmiška ir melodinga – pavasarį ji būdinga ąžuolynams, o kontaktinis ir pavojaus šauksmas – trumpas „vit, vit“.

Lietuvoje margasparnė musinukė dažna – kasmet peri 100–200 tūkst. porų. Ji gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose ir soduose, ypač mėgsta ąžuolus. Lizdą suka uoksuose ir noriai užima inkilus, todėl miškuose jai dažnai keliami inkilai. Patelė deda 5–7 šviesiai mėlynus kiaušinius ir peri apie 13 dienų, per metus išvedama viena vada. Kai kurie patinai turi dvi pateles: susiporavę su pirmąja, jie nuskrenda toliau, susiranda antrą patelę, o paskui grįžta padėti maitinti pirmosios jauniklių.

Pilkoji musinukė gaudo vabzdžius ore ir grįžta į tą pačią šaką

Pilkoji musinukė – nedidelis, nekrintantis į akis paukštelis: viršus pilkas, kakta ir viršugalvis neryškiai dryžuoti, balsvą krūtinę ir pagurklį puošia smulkūs dryželiai, šonai rusvo atspalvio, snapas ir kojos juosvi. Ją lengviausia atpažinti iš elgsenos: pilkoji musinukė tupi tiesiai ant atviros šakos, tvoros ar stulpo, staiga pakyla, pagauna skrendantį vabzdį ir dažnai grįžta į tą pačią vietą.

Lietuvoje pilkoji musinukė dažna, gyvena miškuose, parkuose, soduose ir sodybose. Lizdą krauna pusiau atvirose vietose – inkiluose, uoksuose, ant sienų pastogėse. Dėtyje 4–6 melsvai balsvi, tamsiau dėmėti kiaušiniai, kuriuos patelė peri 12–13 dienų, o po 11–14 dienų jaunikliai palieka lizdą. Per metus išvedama viena vada, dažniausiai gegužę–birželį. Kadangi pilkoji musinukė minta tik skraidančiais vabzdžiais, ji į Lietuvą grįžta vėliau nei margasparnė.

Mažoji musinukė – reta miško gilumos paukštė

Mažoji musinukė – mažiausia Lietuvos musinukė, maždaug pilkosios pečialindos dydžio: 11–11,5 cm ilgio, sveria 8–12 g. Patino gerklė ir pagurklis oranžiniai, krūtinė ir pilvas balti, nugara rusvai pilka, o patelė rudesnė, rusva gerkle. Tai miško gilumos paukštis, vengiantis šviesių miškų ir atvirų vietų. Lietuvoje mažoji musinukė retoka, peri didesnėse giriose – vidutinio amžiaus ir senuose mišriuose, drėgnuose lapuočių miškuose su eglių priemaiša. Lizdą krauna pusiau atvirose senų medžių drevėse, deda 5–6 kiaušinius ir peri 14–15 dienų. Patinas gieda daugiausia ryte, tupėdamas ant sausos šakos.

Lietuvos ornitologų draugija mažąją musinukę buvo paskelbusi 2024 metų paukščiu. Ši rūšis jautri intensyviam miško naudojimui, todėl jos išlikimui svarbūs seni, drėgni, mažai trikdomi miškai. Kitaip nei kitos mūsų musinukės, žiemoti ji keliauja ne į Afriką, o į Indijos subkontinentą.

Margasparnę musinukę galima supainioti su baltakakle

Lietuvoje retai užklysta ir baltakaklė musinukė – labai panaši į margasparnę, tačiau jos patinas pavasarį turi plačią baltą apykaklę aplink kaklą, o balta dėmė kaktoje didesnė. Šios dvi rūšys artimos giminaitės ir retkarčiais kryžminasi. Lietuvoje užfiksuotas atvejis, kai margasparnė musinukė perėjo poroje su baltakakle. Patelių ir jauniklių atskirti beveik neįmanoma, todėl tokie stebėjimai tikrinami ypač atidžiai.

Musinukės – vabzdžių gaudytojos, kurioms padeda inkilai

Visos musinukės minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Jos gaudo skraidančias muses, uodus, plėviasparnius, drugius, o margasparnė musinukė renka ir vikšrus lapijoje, vorus, skruzdes. Drėgnu oru, kai vabzdžiai neskraido, musinukės ieško jų ant kamienų ir tarp šakų. Margasparnė musinukė laikoma viena svarbiausių miško kenkėjų naikintojų. Musinukėms padeda soduose ir parkuose iškelti inkilai: margasparnė užima tiek įprastus inkilus su landa, tiek pusiau atvirus, o pilkoji renkasi pusiau atvirus.

Kitus inkilų gyventojus rasite kortelėse zylės, varnėnas ir liepsnelė, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.