Tetervinas: lyros uodega, pavasario tuoktuvės, mityba ir nykimas Lietuvoje

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba tetervinas?

▶ Paklausykite

Įrašas: British Library, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons. Įrašas sutrumpintas.

Ankstų pavasario rytą virš pelkės ar laukymės sklindantis garsus, toli girdimas burbuliavimas, pertraukiamas šnypščiančiu čiuksėjimu, – tai tetervinų tuoktuvės. Tetervinas – vištos dydžio miško ir pelkių paukštis: patinas juodas, su melsvu blizgesiu, raudonais antakiais ir lyros formos uodega, o patelė – kukli, rusvai pilka. Kadaise tetervinų Lietuvoje buvo dešimtys tūkstančių, tačiau dabar jie retai sutinkami ir saugomi. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti tetervinus, kaip vyksta jų tuoktuvės, kuo jie minta ir kodėl jų mažėja.

Tetervino patinas – juodas su lyros formos uodega

Tetervinas yra maždaug vištos dydžio: 45–60 cm ilgio, sveria 0,75–1,25 kg; patinai paprastai apie 60 cm ir 1,1–1,25 kg (kartais iki 2,1 kg), patelės – apie 45 cm ir 0,75–1,1 kg. Tarp Lietuvos vištinių miško paukščių jis dydžiu nusileidžia tik kurtiniui. Patino apdaras juodas su sodriu melsvu blizgesiu ant kaklo ir nugaros, sparne – balta juosta, pauodegys ryškiai baltas, o virš akių – ryškiai raudoni antakiai iš pailgų odos karpelių. Kraštinės uodegos plunksnos ilgesnės už vidurines ir lenkiasi į šonus – uodega primena graikų lyrą, iš čia ir genties pavadinimas Lyrurus. Rudenį pirštų šonuose išauga raginės šukos, o kojos apaugusios plunksnomis.

Patelė rusvai pilka, smulkiai dryžuota ir puikiai maskuojasi tankioje augalijoje perėdama; jos uodega šiek tiek iškirpta – tuo ji skiriasi nuo kurtinio patelės. Jaunikliai panašūs į patelę, tik blankesni. Nuo žemės tetervinas pakyla triukšmingai, skrenda greitai, dažnai mosuodamas ir pakaitomis sklęsdamas, ir mielai tupia medžiuose.

Pavasario burbuliavimas tuokvietėse

Pavasarį tetervinų patinai renkasi tradicinėse tuokvietėse – atvirose pelkėse, miško laukymėse ir pievose. Tuoktuvių metu jie išskleidžia lyros formos uodegą ir baltą pauodegį, nuleidžia sparnus, iškelia raudonus antakius ir labai garsiai burbuliuoja – šis garsas pertraukiamas šnypščiančiu čiuksėjimu „čufy“. Patinai tarpusavyje varžosi ir kovoja dėl geriausių vietų tuokvietėje, o patelės, kvaksinčios „ko-ko-ko“, renkasi partnerius. Visą lizdo ir jauniklių priežiūrą prisiima patelė.

Patelė lizdą įrengia ant žemės tarp krūmų ar sausų žolių. Balandžio antroje pusėje ji deda vidutiniškai 8 (6–11) rusvai pilkšvus, dėmėtus kiaušinius ir peri apie 25–27 dienas. Išsiritę jaunikliai greitai palieka lizdą ir laikosi su motina.

Žiemą tetervinai minta pumpurais ir žirginiais

Tetervinų mityba keičiasi su metų laikais. Vasarą jie daugiausia minta žolių lapais, sėklomis, uogomis – mėlynėmis, girtuoklėmis, spanguolėmis – ir vabzdžiais, kurie ypač svarbūs jaunikliams. Žiemą tetervinai minta beveik vien medžių pumpurais, beržų žirginiais ir sausomis uogomis, todėl daug laiko praleidžia medžiuose, dažnai būriais. Jie gyvena pereinamosiose zonose tarp miško ir atvirų plotų – pamiškėse, aukštapelkėse, laukymėse, kirtavietėse, prie žemės ūkio laukų.

Tetervinų tuokvietės – kur ir kada jas stebėti

Tetervinų tuoktuvės – vienas įspūdingiausių Lietuvos gamtos reginių. Tuokvietes paukščiai naudoja daug metų iš eilės, o patinai ten susirenka dar prieš aušrą ir burbuliuoja kelias valandas, o jų balsas ramiu oru girdimas už kelių kilometrų. Lietuvoje tetervinai dažnesni miškingesnėje Rytų ir Pietų Lietuvoje, o Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje jų aptinkama labai retai.

Tuokviečių stebėjimas reikalauja kantrybės ir atsargumo: paukščiai labai jautrūs trikdymui, todėl prie tuokviečių nereikėtų eiti per arti, o geriausia jas stebėti iš toli, iš slėptuvių ar apžvalgos bokštų. Vasarą tetervinai laikosi nuošaliai – patelės slepiasi su jaunikliais tankioje augalijoje, o rudenį ir žiemą paukščiai susiburia į būrius ir dažnai tupi beržų viršūnėse, lesdami pumpurus ir žirginius. Tada juos kartais galima pamatyti net nuo kelio. Raudonosios knygos specialistai pabrėžia, kad tetervinams būtini buveinių palaikymo ir atkūrimo darbai – atvirų pelkių ir laukymių išsaugojimas.

Per 50 metų tetervinų Lietuvoje sumažėjo kelis kartus

Lietuvoje tetervinas sėslus, bet nedažnas ir nykstantis. Raudonosios knygos duomenimis, 1961 m. Lietuvoje gyveno apie 21 000 tetervinų, 1971 m. – 13 000, 1981 m. – 5 800, o 1999–2001 m. – tik 2 000–3 000. 2013 m. tuokvietėse buvo užregistruota 1 500–3 000 patinų, o 2017 m. vertinimai rodė ne daugiau kaip 2 000. Per pastaruosius 50 metų tetervinų radaviečių sumažėjo dvigubai.

Svarbiausia nykimo priežastis – optimalių buveinių nykimas: mažėja atvirų pelkių, miško laukymių ir pamiškių pievų. Perėjimo sėkmei kenkia plėšrūnai – lapės, mangutai, krankliai. Į Lietuvos raudonąją knygą tetervinas įrašytas 1989 m., o nuo 2019 m. priskirtas VU kategorijai ir saugomas. Pasaulyje tetervinų dar daug – 15–40 mln., tačiau Vakarų Europoje jie daug kur išnykę ar nyksta.

Kitus vištinius paukščius rasite kortelėse kurtinys, pilkoji kurapka ir fazanas, o pelkių paukščius – pilkoji gervė. Visus Lietuvos paukščius rasite paukščių kataloge.