V. Orbanas per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: „taika, o ne ginklai“

2023 m. liepos 11 d., pirmąją NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dieną, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad Ukrainai turi būti teikiama taika, o ne ginklai. Tai ir yra pagrindinis atsakymas tiems, kas ieško šios senos antraštės: pareiškimas nebuvo pasakytas Seime ar kitoje Vilniaus salėje, o buvo išplatintas socialiniame tinkle susitikimo išvakarėse ir dieną.

Žemiau – ką būtent jis sakė, kokį fone vyko susitikimas, ką nusprendė Aljansas ir kaip pasikeitė Vengrijos politika po 2026 m. rinkimų.

V. Orbanas Vilniuje teigė, kad Ukrainai reikia taikos, o ne ginklų

Pagal Vengrijos vyriausybės artimų leidinių pateiktą pranešimą, V. Orbanas vaizdo įraše sakė, kad Vengrijos pozicija nesikeičia: Ukrainai turi būti teikiama taika, o ne ginklai. Jis ragino paliaubas ir kuo skubesnį taikos derybų pradžią.

Savo poziciją jis grindė geografija: karas vyksta kaimynystėje, o Užkarpatėje gyvenančiai vengrų bendruomenei, anot jo, tiesiogiai gresia pavojus („dešimtys tūkstančių vengrų“). Šis argumentas Budapešto politikoje kartojosi ir vėliau.

Svarbu pažymėti, kad tai buvo paties V. Orbano ir jam palankių vengrų leidinių versija. Nepriklausomo viso vaizdo įrašo teksto atidaryti šaltiniai nepateikia, todėl cituoti galima tik tai, kas perteikta tiesiogiai.

Jis ragino NATO likti gynybiniu aljansu

Antroji pareiškimo dalis buvo skirta pačiam Aljansui. V. Orbanas sakė, kad Vengrija nori, jog NATO laikytųsi ankstesnės pozicijos, nes tai gynybinis aljansas, įkurtas saugoti savo narius, o ne vykdyti karinių operacijų kitose teritorijose.

Anot jo, Aljansas tuo metu nesiuntė į Ukrainą karių ar ginklų ir nerengė kovinių padalinių, o rūpinosi savo narių gynybos stiprinimu. Tai jis pavadino reikalinga ir teisinga bei pridūrė, kad Vengrija tai palaikys. Pastaba svarbi: NATO kaip organizacija ginklų Ukrainai netiekė – tai darė atskiros šalys, todėl pareiškimas daugiausia buvo skirtas tam, kad Aljansas neperimtų tiekimo vaidmens.

Kokį sprendimą dėl Ukrainos priėmė pats susitikimas

Vilniaus komunikate, priimtame 2023 m. liepos 11 d., rašoma, kad Ukrainos ateitis yra NATO, o jos kelias į euroatlantinę integraciją pasistūmėjo toliau nei narystės veiksmų planas. Kvietimą Aljansas žadėjo pateikti tada, „kai sąjungininkai sutars ir bus įvykdytos sąlygos“. Datos ar termino nebuvo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paketą pavadino stipriu ir aiškiu keliu į narystę. Paketą sudarė trys dalys, tarp jų – reikalavimo pirmiausia įgyvendinti narystės veiksmų planą panaikinimas. Taip pat sukurta NATO ir Ukrainos taryba – bendras organas, kuriame sąjungininkės ir Ukraina sėdi kaip lygiavertės, o jo paskirtis – politinis dialogas ir krizių konsultacijos. Komunikate sakoma, kad parama tęsis „tiek, kiek reikės“, o Visapusiškos pagalbos paketas tampa daugiametė programa.

Tame pačiame dokumente sąjungininkai pareiškė laukiantys Švedijos tapimo visaverte nare po susitarimo, pasiekto su Turkijos prezidentu.

Ukraina liko nepatenkinta, o V. Orbano pozicija nesutapo su dauguma

Dar prieš susitikimą Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose kritikavo svarstomas formuluotes, kuriose nebuvo nei kvietimo datos, nei narystės terminų. Jis tai pavadino beprecedenčiu ir absurdišku, o apie neapibrėžtumą pasakė, kad tai silpnybė. Pasak „Kyiv Independent“, jis taip pat skundėsi, kad kai kurios formuluotės aptariamos be Ukrainos.

Taigi Vilniuje susidūrė dvi priešingos krypties kritikos. Ukraina norėjo konkretesnio kelio į narystę, o V. Orbanas ragino mažiau karinio įsitraukimo ir greitas derybas. Daugumos sąjungininkių pozicija buvo viduryje: tęsti paramą, bet narystės datos nežadėti.

Nuo to laiko V. Orbano pozicija beveik nesikeitė, kol jis nebeteko valdžios

Vėlesniais metais V. Orbanas kartojo panašią liniją. 2025 m. jis teigė, kad Ukraina netaps Europos Sąjungos nare ir kad derybos su Rusija yra svarbios, apie tai plačiau rašėme straipsnyje „V. Orbanas: JAV jau pripažino Rusijos pergalę kare“. Kitame tekste aprašėme jo kaltinimus dėl ES paramos Ukrainai be Vengrijos sutikimo. 2026 m. kovą jis taip pat grasino blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir siejo paramą su naftos tiekimu.

Padėtis pasikeitė po 2026 m. balandžio rinkimų: Péterio Magyaro vadovaujama partija „Tisza“ nugalėjo V. Orbano „Fidesz“, gavo apie 53 proc. balsų ir dviejų trečdalių parlamento daugumą. P. Magyaras pareigas pradėjo eiti 2026 m. gegužės 9 d., o pirmąjį užsienio vizitą skyrė Lenkijai, apie ką skaitykite čia. Vėlesnius valdžios sistemos pokyčius Vengrijoje aprašėme tekste apie prezidento pašalinimą.

Kodėl šis pareiškimas vis dar ieškomas

Žmonės iki šiol ieško antraštės apie V. Orbaną Vilniuje, nes ji sujungia dvi temas: Lietuvos sostinę kaip NATO susitikimo vietą ir vieną ryškiausių Aljanso viduje skeptiškų balsų dėl ginklų Ukrainai. Svarbiausia atsiminti tris dalykus: pareiškimas buvo vaizdo įrašas, jį paskelbė V. Orbanas 2023 m. liepos 11 d., o jo pozicija nebuvo NATO sprendimas – priimtas komunikatas nuėjo kitu keliu.

Jei ieškote šiandienos Vengrijos pozicijos, ją verta vertinti atskirai, nes valdžioje jau kita vyriausybė, o jos politika Ukrainos atžvilgiu formuojasi ir tebėra aptariama.