Didysis kormoranas: kaip atrodo, kolonija Juodkrantėje, kiek suėda žuvies, lizdai

♪ Paukščio balsas

Kaip skamba didysis kormoranas?

Įrašas: Sonothèque ADVL, CC0, Wikimedia Commons.

Ant poliaus ar akmens Kuršių mariose stovintis juodas paukštis išskėstais sparnais, lyg herbas, – tai didysis kormoranas, liaudyje dar vadinamas jūrkrankliu. Tai puikus naras ir žuvų medžiotojas, perintis didelėmis kolonijomis. Juodkrantės kormoranų kolonija garsi visoje Lietuvoje, o patys kormoranai – vieni labiausiai aptarinėjamų paukščių, nes konkuruoja su žvejais. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti kormoraną, kur jis peri, kuo minta ir kiek žuvies suėda.

Kormoraną išduoda kabliu užlenktas snapas ir žalios akys

Didysis kormoranas – stambus vandens paukštis: 70–102 cm ilgio, sparnų tarpugalis 121–160 cm, sveria 1,5–5,3 kg. Patinai paprastai didesni ir sunkesni už pateles. Apdaras juodas su bronziniu ar žalsvu blizgesiu ant sparnų ir uodegos bei violetiniu – ant kūno. Akys ryškiai jūros žalumo, snapas tvirtas, gale kabliu užlenktas, prie snapo pamato – geltona plika gerklės odelė. Kojos trumpos, bet tvirtos, o visi keturi pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Uodega gana ilga, iš 14 plunksnų.

Perėjimo metu suaugę paukščiai įgyja baltas dėmes ant šlaunų ir baltus plaukelius ant galvos bei kaklo, kurie žiemą nukrinta. Jauni kormoranai rusvi, šviesia, beveik balta apačia; suaugusio apdarą jie įgyja tik 3–4 metų. Kormoranai daugiausia tylūs, tik kolonijose skleidžia įvairius gerklinius garsus.

Kormoranas neria paskui žuvis ir džiovina sparnus

Kormoranas žuvis gaudo nerdamas. Jo plunksnos vandenyje greitai sušlampa – dėl to jam lengviau panirti, tačiau po žūklės paukštis turi jas išdžiovinti, todėl stovi ant kranto, poliaus ar akmens išskėtęs sparnus. Dieną kormoranai žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Lietuvoje jie minta įvairaus dydžio žuvimis, bet dažniausiai 10–15 cm – pūgžliais, kuojomis, ešeriais, grundalais rubuiliais, plekšnėmis, builiais. Didesnių žuvų – lynų, karpių, ungurių, vėgėlių, lydekų – sugauna rečiau, tačiau mokslininkai kormoranų skrandžiuose yra radę 700 g lyną ir 600 g karpį. Suaugęs kormoranas per dieną suėda apie 0,3 kg, kitais duomenimis – iki 0,75 kg žuvies.

Dr. Žilvinas Pūtys, šešerius metus tyrinėjęs kormoranų mitybą Kuršių mariose, nustatė, kad kormoranai yra vieninteliai, bent kiek reguliuojantys invazinių grundalų rubuilių gausą, – pagal svarbą mityboje ši žuvis jiems ketvirtoje vietoje.

Juodkrantėje – didelė kormoranų kolonija

Didieji kormoranai peri kolonijomis gėlo vandens telkinių pakraščių miškuose ir salose. Lietuvoje jie paplitę netolygiai: didesnėje šalies dalyje neperi arba labai reti, tačiau didelė kolonija yra Juodkrantėje, Kuršių nerijoje, o daug kormoranų gyvena ir Nemuno deltos regione. Nuo 1991 m. kormoranai apsigyveno Aukštaitijos nacionaliniame parke, sutinkami Kauno mariose ir kituose dideliuose ežeruose bei tvenkiniuose. Perintys paukščiai atskrenda kovą–balandį, o antroje vasaros pusėje Lietuvoje sutinkami ir migruojantys kormoranai iš Skandinavijos bei kitų Baltijos šalių, kurie apsistoja iki kelių mėnesių.

Lizdus kormoranai suka iš šakų medžiuose, o kitur – ir ant uolų atbrailų ar žemėje plėšrūnų neprieinamose salose. Poros dažnai naudoja tą pačią lizdavietę daug metų. Dėtyje 3–5 melsvi ar žalsvi kiaušiniai, kartais padengti baltu kalkių sluoksniu; jie peri 28–31 dieną. Kolonijoje viename medyje dažnai būna daug lizdų, o tarp kaimynų nuolat vyksta ginčai dėl šakų ir vietos.

Kormoranai ir žvejai: kodėl kyla ginčai

Kadangi kormoranai minta vien žuvimi ir telkiasi didelėmis kolonijomis, žvejai ir žuvininkystės ūkiai neretai juos laiko konkurentais. Kormoranų skrandžiuose rasta net 700 g sveriančių lynų, o žuvų tvenkiniuose jie gali padaryti nuostolių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kasmet išduodami leidimai sumažinti kormoranų skaičių ten, kur jie daro didelę žalą žuvininkystei, tačiau be tokio leidimo žudyti kormoranus draudžiama.

Kormoranų kolonijas Lietuvoje lengviausia stebėti pavasarį ir vasarą – Juodkrantėje ir Nemuno deltoje matyti, kaip paukščiai neša šakas į lizdus, maitina jauniklius ir skrenda žvejoti į marias. Antroje vasaros pusėje ir rudenį didesni kormoranų būriai pasirodo ežeruose ir tvenkiniuose – tuomet kartu su vietiniais keliauja ir migruojantys paukščiai iš Skandinavijos.

Kormoranas Europoje – savaiminė, ne atvežtinė rūšis

Lietuvoje gyvena eurazinis didžiojo kormorano porūšis (P. c. sinensis), paplitęs nuo Vakarų Europos iki pietų Kinijos ir Taivano. Ilgai buvo manoma, kad šį porūšį dėl puikių žvejybos savybių į Europą XVI a. iš Kinijos atgabeno olandų pirkliai, tačiau viduramžių Vokietijos paveikslai, kuriuose pavaizduoti kormoranai, šią versiją paneigė. Pasaulyje didysis kormoranas – labai paplitusi rūšis, gyvenanti Europoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėje. Šiauriniai paukščiai žiemą migruoja ten, kur vanduo neužšąla ir gausu žuvų.

Kitus vandens paukščius rasite kortelėse garniai, kirai, žuvėdros ir laukinės antys, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.