Suopis: paprastasis ir tūbuotasis suopis, vapsvaėdis – kaip atpažinti, mityba, lizdas

Ant pakelės stulpo tupintis rudas plėšrūnas ar virš lauko ratais sklandantis paukštis, šaukiantis „pi-jė“, – dažniausiai paprastasis suopis. Tai dažniausias Lietuvos ir visos Europos dieninis plėšrusis paukštis, kurį neretai klaidingai vadina ereliu ar vanagu. Lietuvoje gyvena ir kiti suopiai: žiemą iš Arkties atskrenda tūbuotasis suopis, o vasarą miškuose peri vapsvaėdis, mintantis vapsvų perais. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip juos atpažinti, kuo jie minta ir kur peri.

Šeima	vanaginiai (Accipitridae)
Rūšys	paprastasis suopis (Buteo buteo), tūbuotasis suopis (B. lagopus), vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus)
Paprastojo suopio svoris	patinai apie 0,43–1,18 kg, patelės 0,49–1,37 kg
Statusas Lietuvoje	paprastasis – peri, migruoja, žiemoja; tūbuotasis – migruoja ir žiemoja; vapsvaėdis – peri ir migruoja (LOD)
Grįžta / išskrenda	paprastasis suopis – kovą / spalį; vapsvaėdis – gegužės pradžioje
Lizdas	medžiuose, iš šakų; dažnai užimami kitų paukščių lizdai
Dėtis	paprastasis 2–4 kiaušiniai; vapsvaėdis – 2
Mityba	pelėnai ir kiti graužikai, paukščiai, varliagyviai; vapsvaėdis – vapsvų perai
Apsauga	vapsvaėdis – Lietuvos raudonojoje knygoje (LC)

Paprastasis suopis – dažniausias Europos plėšrūnas

Paprastasis suopis – vidutinio dydžio plėšrusis paukštis apvalia galva, gana plonu snapu, ilgais sparnais ir trumpa uodega: 40–58 cm ilgio, sparnų tarpugalis 109–140 cm. Patelės 2–7 % didesnės ir apie 15 % sunkesnės už patinus. Didžiojoje Britanijoje patinai sveria 427–1 183 g, patelės – 486–1 370 g. Manoma, kad pasaulyje yra keli milijonai suopių – tai dažniausias Europos dieninis plėšrūnas.

Suopių apdaras nepaprastai įvairus. Dažniausiai viršus tamsiai rudas, gerklė balsva su rudais dryželiais, krūtinė tamsesnė, o per ją eina šviesi „U“ formos juosta; uodega pilkai ruda su 8–12 siaurų juostelių ir platesne tamsia juosta gale. Tačiau pasitaiko beveik vienspalvių juosvai rudų ir beveik baltų paukščių. Skrendant iš apačios matyti tamsus sparnų užpakalinis kraštas ir tamsios dėmės ties sparnų „riešais“. Jaunų paukščių akys šviesesnės, o apačia išilgai dėmėta. Suopio balsas – garsus, kniauksintis „pi-jė“.

Suopis tyko nuo stulpo ir sklando ratais

Suopiai medžioja pamiškėse, pievose, laukymėse ir kitose atvirose vietose. Dažniausiai jie tyko nuo stulpo, medžio šakos ar kuolo, o kartais sklando ratais, stebi žemę, trumpam pakimba ore ir staigiai neria žemyn. Suopis – oportunistas, galintis sumedžioti įvairų grobį, bet daugiausia minta smulkiais žinduoliais, ypač pelėnais, taip pat kurmiais, voverėmis, kirstukais, paukščiais ir jų jaunikliais (kėkštais, kikiliais, strazdais), varliagyviais ir ropliais. Trūkstant maisto, lizde pasitaiko net jauniklių kanibalizmo.

Suopiai peri miškuose ir grįžta į tas pačias vietas

Lietuvoje paprastasis suopis dažnas, ypač Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose. Dauguma paukščių atskrenda kovą, išskrenda spalį, bet dalis lieka žiemoti. Suopiai peri įvairiuose miškuose – eglynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose, drebulynuose, taip pat nedideliuose gojuose ir giraitėse. Lizdą krauna iš pušų, eglių ar juodalksnių šakų, dažnai užima kitų paukščių lizdus ir kasmet grįžta į tas pačias vietas. Dėtyje 2–4 balsvi, rudai dėmėti ir dryžuoti kiaušiniai, peri 31–34 dienas, o jaunikliai lizdą palieka po 42–48 dienų. Tėvai labai rūpestingai augina nedidelę vadą.

Tūbuotasis suopis atskrenda iš Arkties žiemoti

Tūbuotasis suopis (Buteo lagopus) – stambesnis, 46–68 cm ilgio, sparnų tarpugalis 120–153 cm. Jo galva palša, išilgai dryžuota, pilvas tamsiai dėmėtas, uodega balsva su plačia tamsia juosta gale, o kojos – tai svarbiausias požymis – plunksnuotos iki pat pirštų pamatų, kaip šiaurės paukščiui dera. Jis peri Arkties ir subarktinėse srityse, o Lietuvoje dažnas migracijų metu ir kartais žiemoja laukuose bei lygumose. Tūbuotasis suopis – vienas iš nedaugelio plėšrūnų, reguliariai kybančių ore vienoje vietoje, kaip pelėsakalis; minta daugiausia lemingais ir pelėnais.

Suopio šauksmas „pi-jė“ girdimas toli, o jauni suopiai toli nemigruoja

Suopiai daugiau nei pusę dienos gali praleisti nejudėdami ant tupyklų, todėl seniau buvo vadinami „vangiais ir nelabai drąsiais“ plėšrūnais. Tačiau ore suopis – puikus sklandytojas, galintis ilgai kyboti ant šiltų oro srovių. Jis taip pat dažnai vaikšto ir ieško maisto ant žemės, ypač pievose po šienapjūtės ar arimuose. Suopiai – daliniai migrantai: jauni paukščiai dažniausiai nukeliauja neilgus atstumus – Anglijoje 96 % jauniklių žiemą nutolo mažiau kaip 100 km nuo gimtosios vietos.

Sėslūs suopiai šaukia ištisus metus, o migruojantys – daugiausia perėjimo metu. Pagrindinis jų šauksmas – liūdnokas, toli girdimas „pi-jė“, kuris pagal situaciją skamba aštriau, ilgiau ar trumpiau: kitaip, kai vejamas įsibrovėlis, kitaip – kai įspėjama prie lizdo. Lietuvoje suopius lengviausia stebėti kovą–balandį, kai jie grįžta ir poros sklando ratais virš miškų, bei rudenį, kai virš laukų ir pamiškių migruoja daug suopių ir vapsvaėdžių.

Vapsvaėdis kasa vapsvų lizdus

Vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus) – panašaus dydžio kaip suopis (50–60 cm, sparnų tarpugalis 118–150 cm), bet ilgesnio kaklo, mažos galvos ir ilgesnės uodegos su dviem siauromis juostomis prie pamato ir plačia juosta gale. Neįprasta stambiam plėšrūnui – lytys skiriasi: patino galva melsvai pilka, patelės – ruda. Apatinė pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, bet gali būti ir visa rusva. Vapsvaėdis minta daugiausia vapsvų ir kamanių perais, kuriuos iškasa iš požeminių lizdų; nuo įgėlimų jį saugo trumpos, žvynus primenančios plunksnos kaktoje ir aplink akis.

Į Lietuvą vapsvaėdžiai parskrenda tik gegužės pradžioje, peri brandžiuose ir pribręstančiuose miškuose, lizdus krauna eglėse ir beržuose 9–19 m aukštyje, į lizdą visą sezoną neša žalias šakeles. Dėtyje paprastai 2 kiaušiniai, patelė peri 30–37 dienas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (nuo 2019 m. – LC kategorija), o žiemoja Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

Požymis	Paprastasis suopis	Tūbuotasis suopis	Vapsvaėdis
Ilgis	40–58 cm	46–68 cm	50–60 cm
Kojos	pastaibis neplunksnuotas	plunksnuotos iki pirštų	geltonos, neplunksnuotos
Uodega	smulkiai dryžuota	balsva su plačia tamsia juosta	2 juostos prie pamato ir 1 gale
Mityba	pelėnai, įvairus grobis	lemingai, pelėnai	vapsvų ir kamanių perai
Lietuvoje	peri, dalis žiemoja	migruoja, žiemoja	peri nuo gegužės, LRK

Kitus plėšriuosius paukščius rasite kortelėse ereliai, vanagai, sakalai ir lingės, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.