Strazdai: juodasis strazdas, strazdas giesmininkas ir kitos rūšys – kaip atskirti, giesmė, lizdas

Pavasario vakarą nuo stogo kraigo ar medžio viršūnės skambanti melodinga, neskubri giesmė dažniausiai priklauso juodajam strazdui, o ankstų rytą miške skardžiai kartojamos frazės – strazdui giesmininkui. Strazdai (Turdus gentis) – vidutinio dydžio žvirbliniai paukščiai, maitinami ant žemės ir garsėjantys giesmėmis. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atskirti mūsų krašte sutinkamas strazdų rūšis, kur jie peri, kuo minta ir kurie lieka žiemoti.

Šeima	strazdiniai (Turdidae), strazdų (Turdus) gentis
Perinčios rūšys	juodasis strazdas, strazdas giesmininkas, smilginis, amalinis, baltabruvis strazdas
Užklystanti rūšis	baltagurklis strazdas – migracijų metu
Dydis	20–29 cm; stambiausi – juodasis ir amalinis strazdas
Statusas Lietuvoje	juodasis, smilginis ir amalinis peri, migruoja ir žiemoja; giesmininkas ir baltabruvis žiemoja retai (LOD sąrašas)
Lizdas	medžiuose ir krūmuose, dubenėlio formos, dažnai su purvu
Dėtis	4–6 kiaušiniai, dažnai melsvi su dėmelėmis
Mityba	sliekai, vabzdžiai, sraigės, uogos ir vaisiai
Apsauga	baltabruvis strazdas – IUCN beveik grėsminga (NT) rūšis

Juodasis strazdas – juodas patinas su oranžiniu snapu

Juodasis strazdas (Turdus merula) – vienas pažįstamiausių Europos paukščių. Patinas blizgiai juodas, su oranžiškai geltonu snapu ir geltonu žiedu aplink akį, patelė tamsiai ruda, su šviesesniu pagurkliu ir neryškiai taškuota krūtine. Jauni patinai panašūs į suaugusius, tik snapas tamsesnis, o sparnai rusvi. Paukštis 23,5–29 cm ilgio, ilga uodega, sveria 80–125 g.

Iš pradžių tai buvo miško paukštis, tačiau dabar juodieji strazdai gausiausi soduose, parkuose ir miestuose – sodai jiems tinka net geriau nei miškas. Lietuvoje gyvena nominalusis porūšis, paukščiai sutinkami visoje šalyje ištisus metus, dažniausi vakarinėje ir vidurio Lietuvoje. Manoma, kad peri 270 000–370 000 porų. Dalis paukščių rudenį išskrenda, tačiau toli nekeliauja – Lietuvoje žieduoti strazdai rasti Italijoje, Prancūzijoje ir buvusios Jugoslavijos šalyse.

Juodojo strazdo giesmė – lėta, sodri, fleitą primenanti melodija, kurią patinas atlieka nuo aukšto taško ypač sutemus ir auštant. Gieda daugiausia nuo kovo iki birželio. Pamatęs katę ar kitą plėšrūną ant žemės, strazdas kartoja „puk-puk-puk“, vakarais teritoriją žymi skambiu „čink-čink“, o plėšriajam paukščiui pasirodžius tyliai švilpteli. Juodieji strazdai moka mėgdžioti kitų paukščių giesmes ir net automobilių signalizacijas.

Strazdas giesmininkas kiekvieną frazę kartoja kelis kartus

Strazdas giesmininkas (Turdus philomelos) – 20–23,5 cm ilgio, rudanugaris, kreminės ar gelsvos krūtinės, nusėtos juodais taškeliais. Jo giesmė lengvai atpažįstama: kiekvieną skambią frazę paukštis pakartoja dukart, triskart ar net keturis kartus, o paskui pereina prie kitos. Lotyniškas pavadinimas siejamas su graikų mitologijos Filomela, pavirtusia giedančiu paukščiu.

Giesmininkai peri miškuose, soduose ir parkuose. Lizdą – tvarkingą dubenėlį – suka medyje ar krūme ir iš vidaus ištepa purvu, todėl jis primena lygų puodelį. Deda 4–5 ryškiai mėlynus, tamsiai taškuotus kiaušinius. Šis strazdas garsėja įpročiu sraigių kiautus daužyti į mėgstamą akmenį – „priekalą“, aplink kurį vėliau mėtosi sudaužytų kiautų šukės.

Smilginiai strazdai peri pulkeliais ir žiemą lesa šermukšnių uogas

Smilginis strazdas (Turdus pilaris) – maždaug 25 cm ilgio, pilkos galvos, sprando ir antuodegio, rudos nugaros, tamsios uodegos ir stipriai taškuota, rausvo atspalvio krūtine. Skrendant matyti balta sparnų apačia. Tai gana gausus Lietuvos paukštis: kasmet peri 80 000–120 000 porų. Smilginiai strazdai dažnai peri nedidelėmis kolonijomis – manoma, kad taip lengviau apsiginti nuo plėšrūnų: jie kartu puola varnas ir net apšaudo jas išmatomis.

Į Lietuvą pavasarį jie negausiai atskrenda kovo antroje pusėje, rugpjūtį ima būriuotis, o rugsėjo pabaigoje – spalį išskrenda. Dalis lieka žiemoti ir būriais laikosi prie šermukšnių, gudobelių ar nenuskintų obelų. Vasarą jie lesa moliuskus, vabzdžius ir sliekus, žiemą – uogas, grūdus ir sėklas.

Amalinis ir baltabruvis strazdas – rečiau pastebimi giminaičiai

Amalinis strazdas (Turdus viscivorus) – vienas stambiausių mūsų strazdų (27–28 cm), pilkšvai rudos nugaros, balsvos apačios su stambiais apvaliais juodais taškais. Patino giesmė garsi ir toli girdima, skamba net per vėją ir lietų, todėl angliškai jis seniau vadintas „audros gaidžiu“. Paukštis lesa bestuburius, sėklas ir uogas, ypač mėgsta amalo, šermukšnio, kukmedžio vaisius, o žiemą atkakliai gina savo uogų krūmą nuo kitų paukščių. Amalas jam irgi dėkingas: su išmatomis ant šakų patekusios sėklos sudygsta.

Baltabruvis strazdas (Turdus iliacus) – smulkiausias (20–24 cm, 50–75 g), lengvai atpažįstamas iš kreminės juostos virš akies ir rausvai rudų šonų bei pasparnių. Lietuvoje kasmet peri 500–1 000 porų, gausesnis šiaurės rytuose, tačiau dauguma paukščių per Lietuvą tik migruoja, dažnai kartu su smilginiais strazdais. Pasaulyje rūšis vertinama kaip beveik grėsminga. Rudenine migracija pavieniui užklysta ir baltagurklis strazdas – juodas, su baltu pusmėnuliu krūtinėje, kalnų paukštis.

Strazdų rūšis išduoda galva, krūtinė ir pasparniai

Rūšis	Ilgis	Svarbiausi požymiai	Kada matyti
Juodasis strazdas	23,5–29 cm	patinas juodas, oranžinis snapas; patelė ruda	ištisus metus
Strazdas giesmininkas	20–23,5 cm	rudas, taškuota gelsva krūtinė	pavasarį–rudenį
Smilginis strazdas	~25 cm	pilka galva ir antuodegis, ruda nugara	ištisus metus, žiemą būriais
Amalinis strazdas	27–28 cm	pilkšvas, stambūs apvalūs taškai	ištisus metus
Baltabruvis strazdas	20–24 cm	kreminis antakis, rausvi šonai	migracijų metu
Baltagurklis strazdas	23–24 cm	juodas su baltu pusmėnuliu	retai, migracijų metu

Panašaus dydžio juodas paukštis su trumpa uodega ir blizgančiais taškeliais yra varnėnas, o kitus sodų giesmininkus rasite kortelėje zylės.

Strazdus pritrauks uogakrūmiai ir negenėti sodo kampai

Strazdai mėgsta sodus su tankiais krūmais, gyvatvorėmis ir uogakrūmiais. Šermukšniai, gudobelės, šeivamedžiai, laukinės obelys ir aronijos – puikus rudens ir žiemos maistas. Žiemą juodiesiems strazdams prie lesyklos galima pabarstyti obuolių gabalėlių, razinų ar avižinių dribsnių ant žemės, nes jie retai lesa iš kabančių lesyklų. Pavasarį verta palikti ramų sodo kampą su krūmais, kuriuose strazdai galėtų susukti lizdą. Strazdų giesmių įrašų galima pasiklausyti xeno-canto archyve, o kitus Lietuvos paukščius rasite paukščių kataloge.