Alenas Delonas: prancūzų kino legenda, mirtis, palaidojimas ir svarbiausi vaidmenys

Alenas Delonas (prancūziškai Alain Delon), vienas žymiausių Prancūzijos kino aktorių, mirė 2024 m. rugpjūčio 18 d. sekmadienį, sulaukęs 88 metų. Pasak šeimos pranešimo, jis mirė ramiai savo namuose Duši (Douchy) kaime Centrinėje Prancūzijoje, apsuptas trijų vaikų ir artimųjų. Kartais jo pavardė paieškose rašoma ir „Alanas Delonas“, tačiau tai tas pats žmogus.

Aktorius Delonas mirė 2024 m. rugpjūčio 18 d. savo namuose Duši kaime

Apie mirtį pranešė jo vaikai: Alenas Fabienas, Anuška ir Antonis. Pranešime paminėtas ir šuo Loubo, vaikai rašė šalia jo ir kitų artimųjų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino aktorių „prancūzų paminklu“, kuris „vaidino legendinius vaidmenis ir leido pasauliui svajoti“. Brigitte Bardot teigė, kad jo mirtis palieka didžiulę tuštumą, kurios niekas negali užpildyti.

Paskutiniais metais Delonas gyveno beveik atsiskyrėliu. 2019 m. jis patyrė insultą ir po operacijos persikėlė į Šveicariją, vėliau grįžo į savo valdą Prancūzijoje. Anksčiau skelbta, kad jis sirgo Alzheimerio liga, o sausį buvo žinoma, kad aktorius ribotai veiksnus ir nebegali pats disponuoti savo turtu. Juo rūpinosi vaikai, tačiau dėl jo priežiūros šeimoje kilo viešų ginčų.

Delonas palaidotas savo valdoje šalia šunų, kaip pats norėjo

Aktorius nenorėjo nacionalinių atsisveikinimo iškilmių. Jis norėjo būti palaidotas savo valdoje šalia mylimų šunų, o vietos valdžia iš principo tam pritarė. Laidotuvės įvyko 2024 m. rugpjūčio 24 d. valdoje La Brulerie. Į privačią koplyčią buvo įleista apie 50 žmonių, jie turėjo palikti mobiliuosius telefonus prie durų. Dalyvavo trys vaikai, buvusi žmona Rosalie van Breemen, keli dešimtys šeimos narių ir draugų, taip pat aktorės Nicole Calfan, Muriel Robin ir Géraldine Danon.

Aplink dvarą policija įrengė kelio užtvarus, o oro erdvė virš jo savaitgalį buvo uždaryta. Už vartų susirinko tūkstančiai gerbėjų, kurie visą savaitę nešė gėles ir atvirukus. Vaikai padėkojo už Prancūzijoje ir užsienyje išreikštą meilę tėvui. Dėl šuns Loubo kilo ažiotažas: pranešta, kad jį siūlyta užmigdyti, kad būtų palaidotas kartu su šeimininku, tačiau Brigitte Bardot fondas paskelbė šunį išgelbėsiantis, o šeima patvirtino, kad juo pasirūpins.

Kuo Alenas Delonas tapo vienu didžiausių Prancūzijos kino veidų

Delonas buvo viena didžiausių Prancūzijos žvaigždžių ir vienas paskutinių gyvų aukso amžiaus, 7-ojo dešimtmečio prancūzų kino, ikonų. Per daugiau nei šešis dešimtmečius jis suvaidino beveik 90 filmų. Tarptautinę šlovę 7-ajame dešimtmetyje jam atnešė „Leopardas“, „Roko ir jo broliai“ (1960), „Saulėkaitoje“ (1960), o vėliau „Samurajus“ (1967), „Borsalino“ ir „Dviese mieste“ (1973). Pastarųjų dešimtmečių vaidmenys buvo rečiau.

Garsiausias jo vaidmuo – paslaptingas samdomas žudikas Jeano-Pierre'o Melville'io trileryje „Samurajus“ (1967). Prancūzijos spauda po mirties pirmajame puslapyje rašė apie „paskutinį samurajų“. Delonas kūrė ir nuožmių vyrų, ir žavių apgavikų paveikslus, o filme „Mūsų istorija“ vaidino kartu su Nathalie Baye. Už šį darbą jis gavo „Cezario“ apdovanojimą, taip pat yra Berlyno kino festivalio garbės apdovanojimo laureatas.

2019 m. gegužę Kanų kino festivalyje jis gavo garbės „Auksinę palmės šakelę“ už indėlį į kiną. Šis sprendimas sulaukė kritikos: feministės ir kiti kritikai priminė jo pasisakymus ir poziciją dėl moterų.

Nuo padavėjo Paryžiuje iki kino žvaigždės

Pagal biografinius pasakojimus, aktoriaus tėvas turėjo nedidelį kino teatrą, o motina dirbo vaistininke. Baigęs karinę tarnybą 1956 m., Delonas persikėlė į Paryžių, dirbo padavėju ir pradėjo dalyvauti kino bandymuose. Jį pastebėjo amerikiečių vadybininkas Harry Wilsonas, anksčiau dirbęs su Jamesu Deanu, ir pakvietė į Holivudą. Tačiau aktorius pasirinko prancūzų kiną.

Pradžioje dėl išvaizdos jis dažnai gaudavo klišinių antraplanių gražių vyrų vaidmenų. Vėliau jo išvaizda tapo vyriško grožio etalonu, o 7-ajame dešimtmetyje jis pademonstravo ir komiko talentą: šiltai buvo sutiktas Aleno Žiuljeno vaidmuo „Juodojoje tulpėje“ bei komedija „Kaip gera gyventi“. Filmas „Melodija iš rūsio“, kuriame jis vaidino su Jeanu Gabinu, vėl atvėrė jam kelią į Holivudą, tačiau ten jo karjera nesusiklostė ir aktorius grįžo į Prancūziją.

Ginčytina Delono reputacija: kritika dėl moterų ir politinių pažiūrų

Delonas buvo kontroversiška figūra. Jo sūnūs kaltino jį smurtu šeimoje, jis tai neigė, tačiau pripažino, kad ginčų metu yra trenkęs moterims. Jis taip pat buvo kritikuojamas už paramą Jeanui-Marie Le Penui, kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto įkūrėjui. Šeimos santykiai pastaraisiais metais nuolat būdavo spaudos dėmesio centre: 2023 m. vaikai pateikė skundą dėl jo bendraujančios padėjėjos Hiromi Rollin, kaltindami ją priekabiavimu ir grasinimais.

Kodėl Delono vardas ir po mirties išlieka kino istorijoje

Jo vaidmenys, ypač ramus ir šaltas „Samurajaus“ herojus, tapo šiuolaikinio kriminalinio kino pavyzdžiu, o pats aktorius – 20 a. antrosios pusės Prancūzijos kino simboliu. Dėl šios priežasties jo mirtis tapo ne tik kino pasaulio, bet ir visos šalies įvykiu, o apie Delono palikimą diskutuojama kartu su klausimais apie žmogų už ekrano.

Jei ieškote, ką pažiūrėti iš jo filmų, pradėti verta nuo „Samurajaus“ (1967), „Roko ir jo broliai“ (1960) ir „Leopardo“, o norintiems lengvesnio žanro – nuo „Borsalino“ ir „Mūsų istorijos“. Dalis filmų retkarčiais rodoma per televiziją ir transliavimo platformas, tačiau tikslios galimybės Lietuvoje kinta.