Sakalai: sakalas keleivis, pelėsakalis, skėtsakalis – kaip atpažinti, medžioklė, apsauga

Sakalai – greičiausi ir vikriausi plėšrieji paukščiai. Nuo vanagų ir suopių juos lengva atskirti iš ilgų, siaurų, smailių sparnų ir greito skrydžio. Jie medžioja atvirose vietose: sakalas keleivis iš aukštybių neria į skrendantį paukštį, pelėsakalis kybo ore virš pievų, skėtsakalis gaudo laumžirgius skrydžio metu. Lietuvoje sutinkamos šešios sakalų rūšys, ir dauguma jų retos. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti sakalus, kaip jie medžioja ir kur peri.

Šeima	sakaliniai (Falconidae), tikrųjų sakalų (Falco) gentis
Perinčios rūšys	pelėsakalis, skėtsakalis; retai – sakalas keleivis, startsakalis
Migruojančios / užklystančios	raudonkojis sakalas; medžioklinis sakalas – retai žiemą
Dydis	nuo 27–32 cm (raudonkojis) iki 34–58 cm (sakalas keleivis)
Skiriamieji požymiai	ilgi smailūs sparnai, tamsūs „ūsai“ po akimi
Lizdas	nesuka – užima kitų paukščių lizdus, drevės, pastatai, bokštai
Mityba	paukščiai, pelėnai, vabzdžiai, ropliai
Apsauga	sakalas keleivis (CR), startsakalis (EN), pelėsakalis (VU), skėtsakalis (LC) – LRK

Sakalas keleivis – greičiausiu laikomas paukštis

Sakalas keleivis (Falco peregrinus) – maždaug varnos dydžio sakalas: 34–58 cm ilgio, sparnų tarpugalis 74–120 cm, patinai sveria 550–750 g, o patelės – 740–1 300 g. Nugara tamsiai melsvai pilka, galva juoda su plačiais juodais „ūsais“, apačia balta, tankiai juodai skersai dryžuota. Tai labiausiai paplitęs plėšrusis paukštis pasaulyje – nėra jo tik poliariniuose regionuose, aukščiausiuose kalnuose, daugumoje atogrąžų miškų ir Naujojoje Zelandijoje. Pavadinimas ir lietuviškai, ir lotyniškai reiškia „keliautoją“ – daug šiaurinių paukščių migruoja.

Sakalas keleivis minta beveik vien paukščiais. Jis medžioja dideliame aukštyje ir staigiai neria į grobį. Kai kurie šaltiniai teigia, kad nerdamas jis viršija 300 km/h, tačiau radarais patikimai išmatuotas didžiausias greitis – 184 km/h; bet kuriuo atveju tai vienas greičiausių gyvūnų. Miestuose dažniausiai gaudo karvelius, varninius ir smulkius žvirblinius paukščius, natūraliose vietose – šlapynių paukščius. XX a. viduryje sakalų keleivių daugelyje šalių beveik neliko dėl pesticidų, ypač DDT, tačiau juos uždraudus 8-ajame dešimtmetyje ir saugant lizdavietes, populiacijos atsigavo, o paukščiai išmoko perėti dangoraižiuose.

Lietuvoje sakalas keleivis reguliariai stebimas migracijų metu, žiemoja retai, o peri labai retai: 2019 m. buvo žinomos tik kelios perėjimo ar galimo perėjimo vietos. Mūsų krašte jis dažniausiai užima kitų plėšrūnų ar kranklių lizdus aukštose pušyse, gali įsikurti bokštuose ar ant pastatų. Deda 3–4 kiaušinius, peri apie 30 dienų, o jaunikliai lizde praleidžia 35–40 dienų. Į Raudonąją knygą sakalas keleivis įrašytas 1976 m.; 1992 m. laikytas išnykusiu, dabar priskirtas CR kategorijai.

Pelėsakalis kybo ore ir medžioja pelėnus

Paprastasis pelėsakalis (Falco tinnunculus) – vidutinio dydžio (32–39 cm), ryškiai rudas sakalas su šviesia, taškuota apačia ir ilga uodega. Pelėsakalį lengviausia atpažinti iš medžioklės būdo: tankiai plazdendamas sparnais jis pakimba ore vienoje vietoje, ieško grobio ir staiga nusileidžia. Svarbiausias jo grobis – pelėnai, taip pat smulkūs paukščiai, ropliai ir vabzdžiai.

Lietuvoje pelėsakalių apie 300–400 porų, jų daugėja. Jie atskrenda kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, išskrenda rugpjūtį, o pajūryje laikosi ištisus metus. Peri pamiškėse, laukų giraitėse, sodybų želdiniuose, parkuose – užima varninių paukščių lizdus, drevės, inkilus, pastatų ertmes. Deda 3–6 gelsvus, dėmėtus kiaušinius, peri 27–31 dieną. Raudonojoje knygoje pelėsakalis priskirtas VU kategorijai.

Skėtsakalis ir startsakalis – mažieji sakalai

Eurazinis skėtsakalis (Falco subbuteo, 29–36 cm) kiek mažesnis už miesto karvelį, ilgais siaurais sparnais ir trumpa uodega. Viršus melsvai pilkas, po akimi juoda dėmė, sprande balta dėmė, apačia balsva su rudu išilginiu raštu, o blauzdų plunksnos ir pauodegys ryškiai rudi – tarsi raudonos „kelnaitės“. Jis toks vikrus, kad skrisdamas sugauna laumžirgius, kregždes ir čiurlius. Lietuvoje pasirodo balandį, ilgiausiai žinomas skėtsakalis gyveno 15 metų; Raudonojoje knygoje – LC kategorija.

Startsakalis (Falco columbarius) – mažiausias Lietuvos sakalas: trumpas, kresnas, trumpais sparnais. Patino nugara melsvai pilka, uodegos gale tamsi juosta, sprandas rudas, patelė rusva. Jis medžioja smulkius paukščius, gyvena didelėse aukštapelkėse ir durpynuose, Lietuvoje aptinkamas ištisus metus, bet peri retai. Raudonojoje knygoje – EN kategorija.

Kur ir kada sakalus galima pamatyti Lietuvoje

Pelėsakalį lengviausia pamatyti pavasarį ir vasarą kybantį virš pakelių, pievų ir dirvonų – jis medžioja dieną ir dažnai tupi ant stulpų ar laidų. Pajūryje pelėsakaliai laikosi ištisus metus. Skėtsakalis aktyviausias vasaros vakarais prie vandens telkinių, kur gaudo laumžirgius ir kregždes, o rugpjūtį–rugsėjį dažnai pastebimas besivejantis čiurlių ir kregždžių būrius prieš jų migraciją. Startsakalį lengviausia pastebėti migracijos metu ir žiemą atvirose vietovėse, kai jis greitai ir žemai skrenda virš žemės, vydamasis smulkius paukščius.

Sakalas keleivis Lietuvoje dažniausiai stebimas migracijų metu – pavasarį ir rudenį pajūryje, prie didelių vandens telkinių, kur medžioja ančių ir bridžių būrius. Retkarčiais jis žiemoja miestuose, kur gausu karvelių, ir tupi ant aukštų pastatų. Medžioklinis sakalas – retas žiemos svečias iš Arkties. Sakalai buvo ir tebėra mėgstami sakalininkų: sakalas keleivis vertinamas dėl stiprios medžioklės, lengvo dresavimo ir universalumo, o startsakalis sakalininkystėje naudojamas šimtmečius.

Raudonkojis ir medžioklinis sakalas – retos viešnios

Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus, 27–32 cm) – patinas visas melsvai pilkas su raudonomis kojomis ir pauodegiu, patelė oranžine galva ir apačia. Lietuva yra prie jo arealo šiaurės vakarų ribos, todėl jis stebimas daugiausia migracijų metu – 2015 m. Žuvinte buvo stebėta daugiau nei 30 paukščių. Pasaulyje rūšis pažeidžiama (VU). Medžioklinis sakalas (Falco rusticolus) – didžiausias sakalas, didesnis už suopį, Arkties paukštis; Lietuvoje užklysta tik retkarčiais žiemą.

Rūšis	Ilgis	Požymiai	Lietuvoje
Sakalas keleivis	34–58 cm	juoda galva, platūs „ūsai“, dryžuota apačia	retai peri, LRK (CR)
Pelėsakalis	32–39 cm	rudas, kybo ore	peri, LRK (VU)
Skėtsakalis	29–36 cm	rudos „kelnaitės“, juoda dėmė po akimi	peri, LRK (LC)
Startsakalis	mažiausias	kresnas, tamsi juosta uodegos gale	retai peri, LRK (EN)
Raudonkojis sakalas	27–32 cm	patino raudonos kojos	migruoja
Medžioklinis sakalas	didžiausias	šviesus, masyvus	retai žiemą

Kitus plėšriuosius paukščius rasite kortelėse vanagai, ereliai, suopiai ir lingės, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.