Lingės: nendrinė, javinė, pievinė lingė – kaip atpažinti, medžioklė, lizdas, apsauga

Virš nendryno ar pievos lėtai, žemai skrendantis ilgasparnis plėšrūnas, kuris laiko sparnus pakeltus „V“ raide, tarsi siūbuotų ant vėjo, – tai lingė. Lingės – ypatingi plėšrieji paukščiai: jos medžioja skraidydamos vos kelių metrų aukštyje ir staiga nusileidžia ant grobio, o peri ant žemės. Lietuvoje dažniausia nendrinė lingė, retesnė pievinė, o javinė ir stepinė lingės pasirodo daugiausia migracijų metu. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti lingių rūšis, kur jos peri ir kuo minta.

Nendrinė lingė – dažniausia Lietuvos lingė

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) – stambiausia Europos lingė: 48–56 cm ilgio, sparnų tarpugalis 115–130 cm, patinai sveria 400–650 g, patelės – 550–800 g. Ji maždaug suopio dydžio, bet gerokai laibesnė, ilgais sparnais ir uodega bei plonomis ilgomis kojomis. Patinas skrisdamas atrodo trispalvis: kūnas ir priekinė sparno dalis rudi, vidurinė sparno dalis ir uodega sidabriškai pilkos, sparnų galai juodi, o galva ir pečiai šviesiai gelsvai pilki. Patelė beveik visa šokoladiškai ruda, su ryškiai šviesiai gelsva galva, gerkle ir pečiais. Jaunikliai panašūs į pateles. Akys, kojos ir vaškinė geltoni.

Lietuvoje nendrinė lingė nėra reta, kai kur net gausi – daugiausia jų stebima ežeringoje Suvalkijoje, prie Žuvinto ežero. Ji gyvena seklių ežerų pakrantėse, užpelkėjusių upių slėniuose, senvagėse ir labai mėgsta tankius švendrynus bei nendrynus. Lizdavietė dažniausiai būna dumblėta ir sunkiai prieinama. Poros pastovios, tačiau žuvus vienam partneriui lingė greitai susiranda kitą. Lizdus krauna dažnai tose pačiose apylinkėse, bet ne tame pačiame lizde. Kiaušinius deda maždaug kas 26 valandas, todėl jaunikliai ritasi ne vienu metu. Dėtyje 3–6 kiaušiniai, perėjimas trunka apie 33 dienas, o jaunikliai lizdą palieka po 35–40 dienų, dar nemokėdami gerai skraidyti.

Nendrinė lingė minta smulkiais vandenų ir pakrančių gyvūnais: varliagyviais, peliniais graužikais, ropliais, ondatromis, kitų paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, rečiau – suaugusiais paukščiais. Dažniausiai jos aukomis tampa kirų, laukių, didžiųjų ančių ir pempių jaunikliai. Paprastai lingė skraido pažeme, bet tuoktuvių metu gali pakilti labai aukštai ir atlikti akrobatinius skrydžius.

Pilkieji patinai: javinė, pievinė ir stepinė lingė

Kitų trijų lingių patinai šviesiai pilki su juodais sparnų galais, o patelės rudos, su baltu antuodegiu ir dryžuota apačia; dėl to pateles ir jauniklius sunku atskirti. Javinė lingė (Circus cyaneus, 41–52 cm) – patinas pilkas viršuje ir baltas apačioje, su baltu antuodegiu ir juodais sparnų galais. Ji gyvena atvirame kultūriniame kraštovaizdyje – ganyklose, pievose, upių slėniuose, lygumų ežerų pakrantėse; lizdą krauna ant žemės, deda 3–6 kiaušinius, peri 32–39 dienas. Javinė lingė – vienintelė lingė, kuriai būdinga poligamija: patinas poruojasi su keliomis patelėmis (kartais net su penkiomis) ir aprūpina jas maistu, kol jos peri. Lietuvoje ji pastebima daugiausia migracijų metu, o peri labai retai.

Pievinė lingė (Circus pygargus) mažesnė už javinę, patinas šviesiai pilkas su tamsia juostele sparnų viršuje, juostuota sparnų apačia ir rudomis dėmelėmis ant pilvo; patinai sveria vos 227–305 g. Ji peri ant žemės pievose ir javuose, kartais nedidelėmis grupėmis, parskrenda balandžio antroje pusėje, deda 3–5 kiaušinius, kuriuos patelė peri apie 30 dienų. Pievinė lingė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą – dabar VU kategorija. Stepinė lingė (Circus macrourus) – rytų stepių paukštis, Lietuvoje stebimas tik migracijų metu; pasaulyje ji beveik grėsminga.

Nendrinė lingė sugrįžo ten, kur buvo išnykusi

Nendrinė lingė – sėkmingo apsaugos atvejo pavyzdys. XIX–XX a. daug kur jų smarkiai sumažėjo dėl persekiojimo, buveinių naikinimo ir pernelyg intensyvaus pesticidų naudojimo. Didžiojoje Britanijoje nendrinė lingė XIX a. pabaigoje greičiausiai buvo išnykusi, 1911 m. Norfolke perėjo vos viena pora, o 2006 m. užregistruota jau mažiausiai 265 patelės, išauginusios 453 jauniklius. Rūšis sugrįžo ir į Airiją, kur buvo išnykusi 1918 m. Vis dėlto lingėms tebegresia šaudymas migracijos keliuose Viduržemio jūros regione, trikdymas perėjimo metu ir apsinuodijimas švino šratais.

Lietuvoje nendrines lingės lengviausia stebėti pavasarį, kai jos grįžta ir tuoktuvių metu atlieka akrobatinius skrydžius aukštai virš nendrynų, ir vasarą, kai suaugę paukščiai neša maistą jaunikliams. Rudenį lingės migruoja: dalis žiemoja Pietų ir Vakarų Europoje, kitos keliauja iki Sahelio, Nilo baseino ir Didžiųjų ežerų regiono Afrikoje. Pievinių lingių labiausiai verta ieškoti didelėse pievose ir javų laukuose gegužę–liepą.

Lingėms pavojinga ankstyva šienapjūtė

Kadangi lingės peri ant žemės, joms itin pavojingi lauko darbai perėjimo metu – ankstyva šienapjūtė ar javapjūtė gali sunaikinti lizdus su kiaušiniais ar jaunikliais. Nendrinėms lingėms svarbūs nenusausinti nendrynai ir pelkės. Lingių nereikėtų painioti su suopiais, kurie plačiais sparnais sklando ratais aukštai, ir su vanagais, medžiojančiais tarp medžių.

Kitus plėšriuosius paukščius rasite kortelėse ereliai ir sakalai, o nendrynų gyventojus – garniai ir laukinės antys. Visus Lietuvos paukščius rasite paukščių kataloge.