Kielės: baltoji kielė (ledspira), geltonoji ir kitos – kaip atskirti, lizdas, mityba

Kai tik ant upių pradeda lūžti ledas, ant kiemo ar arimo pasirodo pilkai juodai baltas paukštelis, nuolat linguojantis ilga uodega, – baltoji kielė. Lietuvių tautosakoje ji – vienas pavasario simbolių, siejamas su sniego ir ledų tirpimu, todėl liaudyje vadinama ledspira, kielele ar žiląja kiele. Lietuvoje gyvena ir kitos kielės: geltonoji, kalninė ir reta geltongalvė. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti kieles, kur jos peri ir kuo minta.

Šeima	kieliniai (Motacillidae), kielių (Motacilla) gentis
Rūšys Lietuvoje	baltoji, geltonoji, kalninė ir geltongalvė kielė
Liaudiški pavadinimai	ledspira, kielelė, žiloji kielė
Baltosios kielės dydis	16,5–19 cm ilgio, apie 25 g
Statusas Lietuvoje	baltoji – peri, migruoja, retai žiemoja; geltonoji – peri ir migruoja (LOD)
Grįžta / išskrenda	baltoji – kovą / spalį
Lizdas ir dėtis	ertmėse, pastogėse, malkų krūvose; 5–6 kiaušiniai
Mityba	vabzdžiai, vikšrai, sliekai
Apsauga	geltongalvė kielė – Lietuvos raudonojoje knygoje (VU)

Baltoji kielė – pavasario pranašė su linguojančia uodega

Baltoji kielė (Motacilla alba) – liekna, 16,5–19 cm ilgio, apie 25 g sverianti paukštelė ilgomis kojomis ir ilga, nuolat linguojančia uodega. Patino viršugalvis, gerklė ir krūtinės priekis juodi, kakta, skruostai ir pilvas balti, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda su baltomis kraštinėmis plunksnomis, snapas ir kojos juodi. Patelė panaši, tik juodos spalvos mažiau. Rudenį, po šėrimosi, gerklė pabąla ir lieka tik juoda juostelė per krūtinę; jaunikliai pilkesni, tamsia kakta.

Baltosios kielės Lietuvoje labai dažnos: kasmet peri 350 000–450 000 porų. Jos gyvena prie gyvenviečių, sodybų, paupiuose ir prie ežerų, o miestuose prisitaikė maitintis net automobilių aikštelėse. Svarbiausia, kad būtų plikos, atviros žemės, kur gerai matyti grobis. Kielės šauksmas – skardus „čizik“, dažnai skrendant; giesmė – greitas čiulbėjimas, tačiau ji teritorijai žymėti nėra labai svarbi.

Kielė lizdą krauna pastogėje ar malkų krūvoje

Lizdui kielė renkasi įvairias ertmes: pastoges, sienų ir akmenų plyšius, malkų krūvas, uoksus, tiltų ir pastatų angas. Deda 5–6 kiaušinius, išmargintus pilkais taškeliais, peri 12–14 dienų, o jaunikliai lizdą palieka po 14–15 dienų. Per vasarą baltosios kielės dažnai išveda dvi vadas. Laukinėje gamtoje jos gali sulaukti iki 12 metų.

Kielės minta vabzdžiais: musėmis, uodais, sparvomis, vabalais, vikšrais, taip pat sliekais. Jos greitai bėgioja žeme, pakrantėmis ir seklumomis, staiga sustoja, griebia grobį arba trumpam pakyla į orą. Todėl kielės laikomos naudingomis kenkėjų naikintojomis. Į Lietuvą jos grįžta kovą, o spalį išskrenda žiemoti į Pietų Europą, Afriką ar Pietų Aziją. Latvijoje baltoji kielė paskelbta nacionaliniu paukščiu ir yra pavaizduota keliose pašto ženklų serijose įvairiose šalyse.

Geltonoji kielė gyvena pievose ir ganyklose

Geltonoji kielė (Motacilla flava) – 15–16 cm ilgio, trumpiausios uodegos iš Europos kielių. Patino nugara gelsvai žalia, galva pilka su baltu antakiu, apačia ryškiai geltona. Patelės spalvos blankesnės, o jaunų paukščių geltona spalva gali būti pakeista balsva. Skirtingų porūšių patinų galvos būna nevienodos spalvos – todėl migracijų metu Lietuvoje galima pamatyti įvairių „atmainų“. Geltonoji kielė gan dažna, peri visoje Lietuvoje – kasmet apie 20 000–30 000 porų. Ji gyvena drėgnose pievose, ganyklose, laukuose, o lizdą krauna ant žemės, žolėje. Žiemoti išskrenda į tropinę Afriką.

Kalninė ir geltongalvė kielė – retos viešnios

Kalninė kielė (Motacilla cinerea, 18–19 cm) panaši į geltonąją, bet jos uodega ilgesnė už kūną, nugara melsvai pilka, geltona tik apačia ir antuodegis; patino gerklė vasarą juoda. Ji visada laikosi prie tekančio vandens – sraunių upelių, užtvankų, malūnų – ir lizdą neretai įsirengia žmonių statiniuose prie vandens. Lietuvoje kalninė kielė retai peri ir kartais žiemoja.

Geltongalvė kielė (Motacilla citreola, 15,5–17 cm) – patino galva ir kaklas ryškiai geltoni, nugara pilka, sparnuose daug baltos spalvos. Ši rūšis plinta į vakarus iš Azijos, o Lietuvoje, 2019 m. vertinimu, peri apie 100–200 porų (2001 m. – 50–100 porų). Ji parskrenda balandžio pradžioje, išskrenda rugpjūtį, peri aukštapelkių plynėse, žemapelkėse, durpynuose, šlapiose pievose ir žuvininkystės tvenkinių pakraščiuose, dažnai kelios poros arti viena kitos. Į Lietuvos raudonąją knygą geltongalvė kielė įrašyta 2000 m., dabar jai taikoma VU kategorija.

Rūšis	Ilgis	Patino požymiai	Buveinė
Baltoji kielė	16,5–19 cm	juodas viršugalvis ir gerklė, pilka nugara	sodybos, pakrantės, miestai
Geltonoji kielė	15–16 cm	geltona apačia, pilka galva, baltas antakis	pievos, ganyklos
Kalninė kielė	18–19 cm	pilka nugara, geltona apačia, ilga uodega	sraunūs upeliai
Geltongalvė kielė	15,5–17 cm	visa geltona galva, pilka nugara	pelkės, šlapios pievos

Baltųjų kielių – šimtai milijonų

Baltoji kielė – viena labiausiai paplitusių Eurazijos paukščių: jos arealas apima daugiau nei 10 mln. km², o populiacija siekia 130–230 mln. paukščių; Europoje jų skaičius stabilus. Kielės puikiai prisitaikė prie žmonių pakeistos aplinkos – peri pastatuose ir kitose dirbtinėse ertmėse, o maisto ieško atvirose, žmonių sukurtose erdvėse. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Dubline, žiemą susirenka dideli kielių būriai nakvoti. Baltoji kielė pavaizduota daugybės šalių pašto ženkluose – nuo Islandijos ir Norvegijos iki Irano ir Vietnamo, – o Latvijoje ji yra nacionalinis paukštis, dažnai minimas liaudies dainose ir esantis Latvijos ornitologų draugijos logotipe.

Lietuvoje baltąsias kieles lengviausia pamatyti kovą–balandį, kai jos grįžta ir bėgioja ką tik atšilusiais arimais, keliukais ir pakrantėmis, o vasarą – prie sodybų, tvenkinių ir upių, kur maitina jauniklius. Rudenį, rugsėjį–spalį, prieš išskrisdamos kielės telkiasi į būrius prie vandens ir laukuose. Geltonųjų kielių ieškokite gegužę–rugpjūtį drėgnose pievose ir ganyklose, o geltongalvių – pelkėtose vietose, pavyzdžiui, Žuvinte.

Kieles lengviausia stebėti prie vandens ir ūkio pastatų

Baltąją kielę pamatyti paprasta – kovą–spalį ji bėgioja keliukais, kiemais ir pakrantėmis. Kielėms padeda tai, kas padeda ir kitiems vabzdžiaėdžiams: mažiau pesticidų, ganomos pievos, neužsandarintos pastogės ir ramūs ūkio kampai, kuriuose galima įsirengti lizdą. Panašius pavasario paukščius rasite kortelėse vieversiai, pempė ir kregždės, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.