Svirbelis: kuoduotas žiemos svečias – išvaizda, balsas, mityba ir antplūdžiai

Žiemos rytą ant sniegu apibarstyto šermukšnio nutūpęs triukšmingas rusvų paukščių būrys su smailiais kuodais – tai svirbeliai, vieni gražiausių žiemos svečių. Lietuvoje jie neperi, tačiau beveik kasmet atskrenda iš šiaurės taigos ir kelias savaites ar mėnesius lesa uogas miestų parkuose, kiemuose ir pakelėse. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti svirbelį, iš kur jis atkeliauja, kuo minta ir kodėl kai kuriomis žiemomis jų pasirodo tūkstančiai.

Lotyniškas pavadinimas	Bombycilla garrulus
Kiti pavadinimai	paprastasis svirbelis
Šeima	svirbeliniai (Bombycillidae)
Dydis	18–23 cm ilgio, sparnų tarpugalis 32–35 cm
Svoris	vidutiniškai apie 55 g (48–72 g)
Statusas Lietuvoje	migruojanti ir žiemojanti rūšis, neperi (LOD sąrašas)
Būna Lietuvoje	daugiausia spalio–kovo mėn.
Perimvietės	šiaurės spygliuočių miškai, daugiausia 60–67° š. pl.
Mityba	žiemą uogos ir vaisiai, vasarą vabzdžiai ir uogos
Apsauga	IUCN: LC (mažiausiai nykstanti)

Svirbelį išduoda kuodas, juoda kaukė ir raudoni „vaško“ lašeliai

Svirbelis – maždaug varnėno dydžio, kresnas, trumpauodegis paukštis minkštu, tarsi šilkiniu apdaru. Kūnas daugiausia rusvai pilkas, kakta raudonai ruda, ant pakaušio – ilgas smailus kuodas, kurį paukštis dažnai pašiaušia. Per akį eina juoda kaukė, gerklė juoda, o pauodegys sodriai kaštoninis. Sparnai juodi, su ryškiais geltonais ir baltais raštais. Suaugusių paukščių antrinių skrydžio plunksnų galiukai baigiasi raudonais, plokščiais „pakabukais“, kurie primena antspaudų vaško lašelius. Jie susidaro iš praplatėjusių plunksnų stiebų galų, o raudoną spalvą jiems suteikia pigmentas astaksantinas. Trumpos pilkos uodegos galas ryškiai geltonas, virš jo – plati juoda juosta.

Patinas ir patelė panašūs, tačiau patino geltonas uodegos kraštas platesnis, juoda gerklė ryškiau atskirta, o raudonų vaško galiukų ant sparnų daugiau – dažniausiai 6–8, patelių 5–7. Jauni paukščiai blankesni, jų galiukų mažiau arba nėra visai. Ornitologai pastebėjo, kad patelės renkasi vyresnius patinus, turinčius daugiau raudonų galiukų.

Svirbelio balsas – aukštas, švelnus „sirrr“ trilis

Svirbelis nėra tikras giesmininkas, bet būrį lengva atpažinti iš balso: nuolat girdimas aukštas, skambus, varpelius primenantis trilis „sirrr“. Lotyniškas rūšies pavadinimas garrulus reiškia „plepus“. Lietuviškas pavadinimas „svirbelis“ gerai atspindi švelnų, švilpiantį skambesį, kurį būrys skleidžia nutūpęs medyje ar pakilęs skristi.

Skrendantys svirbeliai savo forma primena varnėnus: tokie pat smailūs sparnai, trumpa uodega, greitas ir tiesus skrydis. Tačiau žiemą vienoje vietoje tupintys, uogas skinantys ir švelniai svirpiantys paukščiai su kuodais – neabejotinai svirbeliai. Šakomis jie laipioja vikriai, o ant žemės juda nerangiai, krypuodami.

Svirbeliai peri šiaurės taigoje, o Lietuvoje lankosi žiemą

Svirbelis paplitęs aplink visą šiaurės pusrutulį: peri šiaurinėje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, brandžiuose spygliuočių, dažniausiai eglių, miškuose, neretai prie pelkių ir ežerų, kur gausu uodų. Dauguma perimviečių yra tarp 60 ir 67 laipsnių šiaurės platumos, o Skandinavijoje svirbeliai peri iki 70 laipsnio. Lizdą – taurelę iš plonų šakelių, išklotą žolėmis, samanomis ir kerpėmis – abu poros nariai sukasi eglėje ar pušyje, dažnai prie kamieno. Dėtyje būna 3–7, dažniausiai 5–6 melsvi, juodai ir pilkai taškuoti kiaušiniai, kuriuos patelė peri 13–14 dienų, o patinas tuo metu ją maitina atrytomis uogomis. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po dviejų savaičių.

Lietuvoje perinčių svirbelių neužfiksuota. Pas mus jie atskrenda rudenį ir žiemą iš Šiaurės Europos bei Rusijos, o pavasarį, vasarį–balandį, grįžta atgal. Įdomu tai, kad svirbeliai dažniausiai nežiemoja toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės: vienas Ukrainoje žiemojęs paukštis kitais metais rastas už 6000 km į rytus, Sibire.

Svirbelis per dieną sulesa daugiau uogų, nei sveria pats

Žiemą svirbeliai minta beveik vien uogomis ir vaisiais. Mėgstamiausios – šermukšnių uogos, bet tinka ir gudobelių, putinų, erškėtuogių, kadagių, kaulenių, amalų uogos bei smulkiavaisių obelaičių vaisiai. Uogos ryjamos visos, dažniausiai skinamos nuo šakų. Kadangi vaisiuose daug cukraus, bet mažai kitų maisto medžiagų, svirbelis jų turi sulesti labai daug: per dieną – kelis šimtus, daugiau nei du kartus už save sunkesnį kiekį. Užfiksuotas paukštis, kuris per šešias valandas sulesė 600–1000 kaulenių uogų. Taip svirbeliai išnešioja augalų sėklas dideliais atstumais.

Vasarą perimvietėse svirbeliai gaudo uodus, mašalus ir kitus vabzdžius, dažnai juos čiupdami ore nuo atviros tupyklos. Vabzdžiais maitinami ir jaunikliai pirmosiomis dienomis. Svirbeliai daug geria, o žiemą lesa sniegą; prie kelių jie kartais žūva apsinuodiję kelių druska ištirpdytu vandeniu.

Rūgstančios uogos svirbelius kartais apsvaigina

Rudenį ir žiemą šakose likusios uogos pradeda rūgti, ir jose susidaro etanolio. Svirbeliai turi santykinai dideles kepenis, todėl alkoholį skaido efektyviau nei žmogus, tačiau prisilesę perrūgusių uogų kartais vis tiek apsvaigsta. Tada jie praranda orientaciją, atsitrenkia į langus, automobilius ar net žūva. Būtent susidūrimai su stiklu, plėšrieji paukščiai ir eismas yra dažniausios svirbelių žūties priežastys.

Antplūdžio metais svirbelių būriai pasirodo visuose miestuose

Svirbelių gausa žiemą labai svyruoja. Kai šiaurėje užderėjusių uogų nepakanka, ypač po gausaus derliaus metų, kai daug jauniklių išaugo, svirbeliai keliauja vis toliau į pietus, kol randa pakankamai maisto. Vietoje jie lieka tol, kol uogos baigiasi, ir patraukia toliau. Tokiais metais svirbelių būriai pasirodo net ten, kur kitomis žiemomis jų beveik nematyti.

Lietuvoje antplūdžio metais svirbelių būriai po kelias dešimtis ar šimtus paukščių matomi beveik visuose miestuose, o kitomis žiemomis jų tenka paieškoti. Norint juos prisivilioti, verta sode auginti šermukšnių, gudobelių, putinų ar obelaičių – ant šakų paliktos uogos žiemą tampa svirbelių ir strazdų valgykla.

Požymis	Svirbelis	Varnėnas	Kėkštas
Dydis	18–23 cm	19–23 cm	32–35 cm
Kuodas	smailus, rusvas	nėra	dryžuotas, pašiaušiamas
Uodega	trumpa, geltonu galu	trumpa, tamsi	ilga, juoda
Balsas	aukštas „sirrr“ trilis	švilpimai, mėgdžiojimai	šiurkštus klyksmas
Lietuvoje	rudenį ir žiemą	pavasarį–rudenį, dalis žiemoja	ištisus metus

Kitus žiemos paukščius rasite kortelėse sniegena, strazdai ir varnėnas, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.