Startos: geltonoji, nendrinė, sodinė ir pilkoji starta – kaip atpažinti, lizdas, mityba

Pavasarį pakelės krūme ar ant elektros laido tupintis ryškiai geltona galva paukštelis, kartojantis paprastą, bet skambią giesmelę, – geltonoji starta. Ji – dažniausia iš Lietuvos startų, žvirblio dydžio sėklėdžių paukščių storu, kūginiu snapu. Pas mus peri dar nendrinė starta, o retos sodinė ir pilkoji startos įrašytos į Raudonąją knygą. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atskirti startas, kur jos peri, kuo minta ir kodėl kai kurios jų nyksta.

Šeima	startiniai (Emberizidae)
Rūšys Lietuvoje	geltonoji (Emberiza citrinella), nendrinė (E. schoeniclus), sodinė (E. hortulana), pilkoji starta (E. calandra)
Žiemos svečias	sniegstartė (Plectrophenax nivalis), dabar priskiriama atskirai šeimai
Dydis	geltonoji 16–16,5 cm; pilkoji iki 18 cm
Statusas Lietuvoje	geltonoji peri ir žiemoja; nendrinė, sodinė ir pilkoji daugiausia migruoja (LOD sąrašas)
Lizdas	ant žemės ar žemai krūmuose
Dėtis	3–5 kiaušiniai, išmarginti tamsiais brūkšneliais
Mityba	sėklos, grūdai; perėjimo metu vabzdžiai
Apsauga	sodinė ir pilkoji starta – Lietuvos raudonojoje knygoje (EN)

Geltonoji starta – dažniausia Lietuvos starta

Geltonoji starta kiek didesnė už naminį žvirblį: 16–16,5 cm ilgio, sparnų tarpugalis 23–29,5 cm, sveria 20–36 g. Patino galva ryškiai geltona su tamsiais brūkšneliais viršugalvyje, gerklė ir pilvas geltoni, krūtinė ir šonai rusvai dėmėti, nugara rusva su juodomis išilginėmis dėmėmis, o antuodegis ryškiai rudas. Skrendant matyti baltos kraštinės uodegos plunksnos. Patelė blankesnė, labiau dėmėta, o jaunikliai dar blyškesni. Rudenį, kai užauga naujos plunksnos tamsiais kraštais, geltona spalva pritemsta, o pavasarį, plunksnų kraštams nusidėvėjus, vėl tampa ryški.

Lietuvoje geltonoji starta paplitusi tolygiai: gyvena pakelių ir laukų želdiniuose, pamiškėse, plynose kirtavietėse, jauniems pušynėliams apaugusiose vietose ir priemiesčių parkuose. Ji mėgsta sausesnes vietas, o pelkėse neperi. Pavasarį, paprastai pirmoje kovo pusėje, žiemos būreliai pakrinka, patinai užima teritorijas ir pradeda giedoti nuo medžių viršūnių, krūmų, tvorų ir elektros laidų. Giesmė – kelios trumpos, vis garsėjančios natos su viena ar dviem ilgesnėmis pabaigoje; patinai gieda iki liepos ar net rugpjūčio.

Startos lizdą slepia ant žemės ar žemai krūmuose

Geltonosios startos lizdą suka patelė ant žemės arba neaukštai krūme, gerai paslėptą tarp žolių kupstų ar šlaite. Jis sukamas iš lapų, sausų žolių ir stiebų, išklojamas plonomis žolelėmis, kartais gyvūnų plaukais. Dėtyje dažniausiai būna 3–5 balsvi kiaušiniai, išmarginti smulkių tamsių linijų tinkleliu, – todėl senovėje anglai geltonąją startą vadino „rašančiu vieversiu“. Patelė peri 12–14 dienų, o jaunikliai lizdą palieka po 11–13 dienų. Abu tėvai juos maitina, o per metus išauginamos dvi ar net trys vados.

Ant žemės esančius lizdus dažnai sunaikina graužikai, varniniai paukščiai – varnos, kėkštai, šarkos, o suaugusias startas medžioja paukštvanagiai, vištvanagiai ir skėtsakaliai. Vidutiniškai geltonoji starta gyvena apie trejus metus, tačiau Britanijoje ir Vokietijoje užfiksuoti ir daugiau nei 13 metų sulaukę paukščiai.

Startos lesa sėklas, o jauniklius maitina vabzdžiais

Startos – tipiški sėklėdžiai: kūginiu snapu jos lukštena piktžolių, žolių ir javų sėklas, dažniausiai lesdamos nuo žemės. Geltonosios startos mėgsta dilgėlių, rūgštynių, takažolių, balandų, žliūgių ir kraujažolių sėklas, o rudenį ir žiemą – grūdus, labiau kviečius ir avižas nei miežius. Riebių kryžmažiedžių sėklų jos vengia. Perėjimo metu startos gaudo šokliukus, žiogus, muses, vabalus, vikšrus, vorus ir sraiges. Pirmosiomis dienomis jaunikliai gauna tik bestuburių, o nuo trečiosios dienos – ir grūdų.

Žiemą geltonosios startos būriuojasi po kelis ar keliasdešimt, o kartais ir šimtus paukščių, dažnai kartu su kikiliais, žvirbliais ir kitais sėklėdžiais. Jos laikosi prie fermų, sandėlių, šiaudų stirtų, maisto ieško keliuose ir šalikelėse, todėl nemažai jų žūva po automobilių ratais. Startoms galima padėti žiemą lesyklėlėje ant žemės ar žemo padėklo išbarsčius kviečių, avižų ar sorų.

Nendrinės startos patinas pavasarį dėvi juodą galvą

Nendrinė starta gyvena vandens telkinių pakraščiuose, nendrynuose ir krūmuotose šlapiose pievose. Pavasarį patino galva ir gerklė juodos, apykaklė ir „ūsai“ nuo snapo pamato balti, nugara tamsiai ruda su tamsiais brūkšneliais, antuodegis pilkas. Patelės galva ruda, su šviesiu antakiu ir tamsiais ūsais. Patinai mėgsta giedoti tupėdami nendrių viršūnėse. Lizdą nendrinė starta krauna ant žemės tarp senų nendrių, deda 5–6 rausvus, tamsiai dėmėtus kiaušinius, peri 13–14 dienų, o jaunikliai lizde išbūna 11–13 dienų. Per metus išvedamos dvi vados. Lietuvoje tai dažna rūšis, kuri atskrenda kovą ir išskrenda spalį.

Sodinė ir pilkoji startos Lietuvoje nyksta

Sodinė starta kiek mažesnė už žvirblį, nuo geltonosios skiriasi pilkšva su žalsvu atspalviu galva, geltona gerkle ir rusvu pilvu. Ji renkasi sausas, neintensyviai ūkininkaujamas vietoves su mozaikiniu kraštovaizdžiu: vasarojaus, ankštinių ir bulvių laukais, mažomis pievomis, pakelių alėjomis, pamiškėmis ir pavieniais medžiais. Į perimvietes parskrenda balandžio pabaigoje, lizdus krauna ant žemės gegužės pradžioje, dėtyje būna 4–6 kiaušiniai. Iki pusės patinų porų nesudaro ir giedodami klajoja iki liepos vidurio. Migracija prasideda rugpjūtį. Į Raudonąją knygą sodinė starta įrašyta 2000 m., dabar jai priskirta EN (nykstančios rūšies) kategorija. Prancūzijoje ji ilgai buvo gaudoma ir patiekiama kaip delikatesas, todėl ten jos labai sumažėjo, nors ES draudžia ją gaudyti ir žudyti.

Pilkoji starta – stambiausia mūsų starta: iki 18 cm ilgio, sveria 42–64 g. Ji kresna, apvalia galva ir storu gelsvu snapu, o apdaras pilkai rusvas su tamsiomis išilginėmis dėmėmis, todėl iš tolo panaši į vieversį. Patinas ir patelė atrodo vienodai, tik patinas apie penktadaliu stambesnis. Patino giesmė – pasikartojantis metalinis skambesys, lyginamas su žvangančiais raktais. Pilkoji starta gyvena atvirame mozaikiniame kraštovaizdyje – sausose pievose, ganyklose, javų laukuose, dirvonuose, o lizdavietėje jai būtinas giedojimo postas: medis, krūmas ar elektros linija. Į Raudonąją knygą ji įrašyta 1989 m., kurį laiką buvo laikoma išnykusia, o dabar priskirta EN kategorijai.

Rudenį ir žiemą Lietuvoje galima sutikti ir sniegstartę – Arkties paukštį, kurio žiemos apdaras smėlio ir baltos spalvos. Sniegstartės būna migracijos metu, kartais žiemoja ir laikosi atvirose vietose, pajūryje, pakelėse.

Požymis	Geltonoji	Nendrinė	Sodinė	Pilkoji
Patino galva	ryškiai geltona	juoda, balti ūsai	pilkšvai žalsva	pilkai rusva, dėmėta
Gerklė	geltona	juoda	geltona	šviesi
Buveinė	pakelės, pamiškės	nendrynai, pakrantės	mozaikiniai laukai	pievos, javų laukai
Lietuvoje	dažna, žiemoja	dažna, migruoja	reta, EN	reta, EN

Kitus sėklėdžius paukščius rasite kortelėse kikilis, žvirbliai ir dagilis, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.