Europos kovos su prekyba žmonėmis diena

Kodėl Europa mini spalio 18-ąją

Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną 2007 m. įsteigė Europos Komisija, o pirmasis minėjimas surengtas Briuselyje 2007 m. spalio 18 d. Nuo tada ši data kasmet primena vieną sunkiausių nusikaltimų prieš žmogų – kai asmuo paverčiamas preke, iš kurios kiti gauna pelną.

Dienos tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti institucijas, organizacijas bei specialistus dalytis informacija ir gerąja patirtimi. Ne mažiau svarbu, kad šią dieną dėmesio centre būtų nukentėjusieji: jų teisės, saugumas ir galimybė atkurti gyvenimą, o ne vien nusikaltėlių persekiojimas.

Prekyba žmonėmis dažnai įsivaizduojama kaip kažkas tolimo, vykstančio kitose šalyse. Iš tiesų tai nusikaltimas, kuris vyksta ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje: statybvietėse, transporto įmonėse, sandėliuose, žemės ūkyje, privačiuose namuose ar internete. Todėl spalio 18-oji – proga išmokti atpažinti ženklus ir žinoti, kur kreiptis.

Tai nėra valstybinė šventė ar poilsio diena. Tai informavimo diena, kurią minint svarbiausia ne iškilmės, o žinios, galinčios apsaugoti jus, jūsų artimuosius ar visai nepažįstamą žmogų.

Kas yra prekyba žmonėmis

Prekyba žmonėmis – tai žmogaus verbavimas, gabenimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas, siekiant jį išnaudoti, kai naudojama prievarta, apgaulė, grasinimai ar pasinaudojama žmogaus priklausomybe ir pažeidžiamumu. Lietuvoje už tai baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnį.

Esminis žodis čia – išnaudojimas. Jis gali įgyti įvairių formų:

• seksualinis išnaudojimas – prievarta verstis prostitucija ar kitomis seksualinėmis paslaugomis;
• priverstinis darbas ar paslaugos – darbas be atlygio ar už simbolinį atlygį, atėmus dokumentus, apgyvendinus nežmoniškomis sąlygomis, įklampinus į skolas;
• priverstinė nusikalstama veika – kai žmogus verčiamas vogti ar platinti narkotines medžiagas;
• priverstinis elgetavimas;
• pagal atnaujintą ES direktyvą – taip pat priverstinė santuoka, neteisėtas įvaikinimas ir surogatinės motinystės išnaudojimas.

Svarbu žinoti, kad nukentėjusiojo sutikimas, jei jis gautas apgaule ar spaudimu, neatleidžia nusikaltėlio nuo atsakomybės. Žmogus gali savanoriškai išvykti dirbti į užsienį ir tik vietoje suprasti, kad pažadėtas darbas, atlyginimas ir sąlygos buvo melas.

Prekeiviai žmonėmis dažniausiai taikosi į tuos, kurie yra pažeidžiamiausi: žmones, turinčius skolų ar netekusius darbo, neseniai atvykusius į svetimą šalį ir nemokančius kalbos, jaunuolius be artimųjų paramos, priklausomybių turinčius asmenis. Tačiau auka gali tapti bet kas – ir išsilavinęs, ir patyręs žmogus, jei jis patiki įtikinamai apgaule. Todėl kalbėti apie prekybą žmonėmis reikia be kaltinimų nukentėjusiesiems: atsakomybė visada tenka išnaudotojui.

Ką rodo ES statistika

Eurostato duomenimis, 2024 m. ES valstybėse užregistruotos 9 678 prekybos žmonėmis aukos – 8 proc. mažiau nei 2023 m., kai jų buvo 10 793. Tai nutraukė kelerius metus trukusią augimo tendenciją, tačiau pačios institucijos pabrėžia, kad registruojama tik dalis aukų: daugelis nukentėjusiųjų niekada nesikreipia ir lieka nepastebėti.

• 63 proc. užregistruotų aukų buvo moterys ir mergaitės;
• seksualinis išnaudojimas sudarė apie 46 proc. atvejų, tačiau darbo išnaudojimas sparčiai auga – nuo 2019 m. jo dalis svyruoja tarp 28 ir 41 proc.;
• 64 proc. aukų buvo ne ES šalių piliečiai, 28 proc. – šalies, kurioje užregistruoti, piliečiai, 8 proc. – kitų ES šalių piliečiai;
• užregistruoti 7 966 įtariamieji, o nuteisti – 2 599 asmenys.

Europos Komisijos duomenimis, apie 17 proc. aukų yra vaikai, o dauguma prekeivių žmonėmis – ES piliečiai, dažnai tos pačios tautybės kaip ir jų aukos, ir daugiau nei trys ketvirtadaliai jų – vyrai. Tai rodo, kad išnaudotojas dažnai būna „savas“: pažįstamas, tautietis ar net giminaitis, kuriuo lengviau patikėti.

Kodėl tiek daug aukų lieka nematomos? Nukentėjusieji dažnai bijo išnaudotojų keršto, policijos ar išsiuntimo iš šalies, gėdijasi savo padėties arba net nelaiko savęs aukomis – ypač jei kažkada patys sutiko vykti dirbti ar jaučiasi skolingi. Kai kurie nemoka šalies kalbos ir nežino, kur kreiptis. Todėl statistika atspindi ne tikrąjį nusikaltimo mastą, o tai, kiek atvejų pavyko nustatyti.

Padėtis Lietuvoje

Lietuvoje kovos su prekyba žmonėmis padėtį stebi nacionalinis pranešėjas – Seimo kontrolierių įstaiga. Jos parengtos 2025 m. apžvalgos duomenimis:

• 2025 m. pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis;
• nukentėjusiaisiais pripažinti 62 asmenys – 49 vyrai, 12 moterų ir 1 vaikas; didžioji dauguma jų buvo užsienio šalių piliečiai;
• nuteisti 12 asmenų (11 fizinių ir 1 juridinis asmuo);
• Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis duomenimis, pagalba suteikta 244 asmenims, nukentėjusiems ar galimai nukentėjusiems nuo šio nusikaltimo.

Šie skaičiai rodo svarbų pokytį: nukentėjusiųjų tarp vyrų Lietuvoje gerokai daugiau nei moterų, o dažniausiai nustatomos formos – priverstinis darbas transporto, statybų, pramonės, gamybos ir paslaugų sektoriuose, taip pat seksualinis išnaudojimas, priverstinė nusikalstama veika ir elgetavimas.

Pagalbą nukentėjusiesiems teikia Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis ir jos narės – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Alytaus miesto moterų krizių centras, KOPŽI, Dingusių žmonių šeimų paramos centras, Vyrų krizių centras, Moterų veiklos inovacijų centras, profesinės sąjungos, – taip pat Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras.

Kaip ir visoje Europoje, oficialūs skaičiai Lietuvoje rodo tik nustatytus atvejus. Todėl kiekvienas pranešimas apie įtartiną situaciją – darbovietėje, kaimynystėje ar internete – padeda specialistams nustatyti daugiau nukentėjusiųjų ir laiku jiems padėti.

Kaip atpažinti išnaudojimą

Prekyba žmonėmis retai atrodo taip, kaip filmuose. Dažniausiai ji prasideda nuo patrauklaus pasiūlymo: gerai apmokamo darbo užsienyje, nemokamos kelionės, apgyvendinimo ar „pažinties“ internete. Atkreipkite dėmesį, jei žmogus, su kuriuo susiduriate, ar jūs pats patiriate bent kelis iš šių dalykų:

• atimti ar „saugomi“ asmens dokumentai – pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas gyventi;
• nuolat auganti skola darbdaviui ar tarpininkui už kelionę, būstą, maistą ar įrankius, kurios neįmanoma grąžinti;
• darbo sąlygos, atlyginimas ar darbo pobūdis visiškai skiriasi nuo to, kas buvo žadėta;
• ribojama laisvė judėti, bendrauti su artimaisiais, naudotis telefonu;
• gyvenama darbo vietoje ar perpildytame būste, kurį kontroliuoja darbdavys;
• grasinama smurtu, pranešimu policijai ar migracijos tarnyboms, pakenkimu šeimai;
• žmogus atrodo išsigandęs, išsekęs, negali atsakyti į klausimus pats – už jį kalba kitas.

Prieš priimdami darbo pasiūlymą užsienyje, pasitikrinkite darbdavį ir įdarbinimo agentūrą, reikalaukite rašytinės darbo sutarties jums suprantama kalba, niekam neatiduokite savo dokumentų ir palikite artimiesiems savo kontaktus bei būsimo darbo adresą.

Vis daugiau verbavimo vyksta internete: per socialinius tinklus, pažinčių programėles ir skelbimų portalus. Įtarimą turėtų kelti darbo skelbimai, kuriuose žadamas neįprastai didelis atlygis be jokios patirties ar kvalifikacijos, raginama apsispręsti skubiai, neatskleidžiamas tikslus darbdavio pavadinimas ar adresas, o bendrauti siūloma tik per privačias žinutes. Jei kas nors siūlo apmokėti kelionę ir būstą, o skolą „atidirbti“ vėliau, tai jau rimtas įspėjamasis ženklas.

Kur kreiptis pagalbos

Jei įtariate, kad jūs ar kitas žmogus tapote prekybos žmonėmis auka, kreiptis galima keliais būdais:

• 112 – bendrasis pagalbos telefonas, jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei ar sveikatai;
• 0 800 91 119 – nemokama pagalbos linija nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, skambinant Lietuvoje;
• +370 616 91 119 – ta pati linija skambinant iš užsienio.

Šią liniją administruoja Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis. Ji veikia visą parą lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Paskambinti galima ir tada, kai tik abejojate ar norite pasitarti dėl įtartino darbo pasiūlymo – tam nereikia būti tikram, kad nusikaltimas jau įvyko.

Nukentėjusiesiems gali būti teikiama psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba, laikinas apgyvendinimas, padedama atkurti dokumentus ar saugiai grįžti namo. Pagalba teikiama nepriklausomai nuo pilietybės.

Jei pastebėjote galimą išnaudojimą, nesistenkite patys konfrontuoti su įtariamais išnaudotojais – tai gali sukelti pavojų ir jums, ir nukentėjusiajam. Geriau įsidėmėkite kuo daugiau detalių: vietą, laiką, transporto priemonių numerius, žmonių išvaizdą ir aplinkybes, ir perduokite šią informaciją policijai ar pagalbos linijai. Jei pavyksta saugiai pakalbėti su galimu nukentėjusiuoju, pasiūlykite pagalbos linijos numerį ir užtikrinkite, kad kreiptis galima konfidencialiai.

Artimiesiems, kurių šeimos narys išvyko dirbti ir staiga nutraukė ryšį ar kalba lyg būtų kontroliuojamas, taip pat verta pasitarti su pagalbos linija – specialistai padės įvertinti situaciją ir patars, ką daryti toliau.

Naujos ES taisyklės ir kas keičiasi

2024 m. birželį priimta direktyva (ES) 2024/1712 atnaujino 2011 m. ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą. Ji įsigaliojo 2024 m. liepos 14 d., o valstybės narės turėjo perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę iki 2026 m. liepos 15 d.

Svarbiausi pakeitimai:

• išnaudojimo sąvoka papildyta priverstine santuoka, neteisėtu įvaikinimu ir surogatinės motinystės išnaudojimu;
• numatyta baudžiamoji atsakomybė tiems, kurie sąmoningai naudojasi aukų teikiamomis paslaugomis;
• nusikaltimas, padarytas naudojantis internetu ar kitomis informacinėmis technologijomis, laikomas sunkinančia aplinkybe;
• valstybės įpareigotos parengti nacionalinius kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planus.

Šie pokyčiai atspindi realybę: vis daugiau aukų verbuojama per socialinius tinklus ir skelbimų portalus, o išnaudojimas vis dažniau vyksta ne tik sekso industrijoje, bet ir įprastuose ūkio sektoriuose. Kuo daugiau žmonių žino, kaip atrodo išnaudojimas, tuo sunkiau nusikaltėliams likti nepastebėtiems.