Laukinės antys: didžioji antis, kryklės ir kitos rūšys – kaip atpažinti, lizdas, mityba

Laukinės antys – kone kiekvieno ežero, tvenkinio ir miesto upės gyventojos. Dažniausiai matome didžiąją antį, tačiau Lietuvoje peri dar keliolika ančių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, spalvomis, maitinimosi būdu ir lizdavietėmis. Kai kurių jų liko tiek nedaug, kad jos įrašytos į Raudonąją knygą, o dryžagalvė kryklė paskelbta 2026 metų paukščiu. Lietuvos paukščių katalogo kortelėje rasite, kaip atpažinti dažniausias antis, kur jos peri ir kuo minta.

Šeima	antiniai (Anatidae)
Dažniausia rūšis	didžioji antis (Anas platyrhynchos)
Plaukiančiosios antys	didžioji antis, rudagalvė ir dryžagalvė kryklė, šaukštasnapė, pilkoji, smailiauodegė antis, cyplė
Nardančiosios antys	kuoduotoji ir rudagalvė antis, klykuolė
Didžiosios anties dydis	50–65 cm ilgio, sparnų tarpugalis 81–98 cm, 0,7–1,6 kg
Statusas Lietuvoje	didžioji antis, klykuolė, kuoduotoji antis peri, migruoja ir žiemoja (LOD)
Dėtis	didžioji antis 8–13 kiaušinių, perėjimas 27–28 d.
Mityba	vandens augalai, sėklos, vabzdžiai, moliuskai, buožgalviai
Apsauga	rudagalvė antis (VU), dryžagalvė kryklė (VU), šaukštasnapė (NT), pilkoji (NT), smailiauodegė antis (CR) – LRK

Didžioji antis – visų naminių ančių protėvė

Didžioji antis yra labiausiai paplitusi ir geriausiai žinoma antis, gyvenanti visame Šiaurės pusrutulyje. Iš jos kilusios beveik visos naminių ančių veislės, todėl miestuose dažnai matyti mišrūnų, kurie skiriasi spalvomis. Antis 50–65 cm ilgio, sparnų tarpugalis 81–98 cm, sveria 0,7–1,6 kg, o rudenį prieš migraciją kai kurios įsimitusios antys sveria iki 2 kg.

Gaigalas ryškus: galva žalsvai mėlyna su metalo blizgesiu, kakle baltas žiedas, krūtinė ruda, kūnas pilkas, snapas geltonas. Patelė pilkai rudai marga, tik sparne, kaip ir gaigalo, blizga mėlynas veidrodėlis su baltais apvadais. Birželį antys šeriasi – maždaug mėnesį jos negali gerai skraidyti, o gaigalai tampa panašūs į pateles; skiriasi tik snapo spalva. Antis turi apie 10 000 plunksnų ir pūkų, kuriuos nuolat tepa riebalais iš liaukos virš uodegos, kad nepermirktų.

Didžiosios antys paprastai sudaro poras. Patelė deda 8–13 kreminių ar žalsvų kiaušinių, po vieną kas antrą dieną, ir viena juos peri 27–28 dienas. Ančiukai išsirita apaugę pūkais ir iškart moka plaukti, o skraidyti pradeda po 50–60 dienų. Didžioji antis minta sėklomis, vandens augalais, buožgalviais, varlėmis, vabzdžiais, smulkiomis žuvimis. Lietuvoje perinčios antys žiemoti dažnai skrenda į Pietvakarių Europą, tačiau daug jų lieka prie neužšąlančių vandenų.

Kryklės – mažiausios mūsų antys

Rudagalvė kryklė (Anas crecca) – mažiausia Lietuvos antis, įprasta perėjimo ir migracijų metu. Patino galva kaštoninė su blizgia žaliai mėlyna juosta nuo akies iki pakaušio ir šviesia juostele išilgai sparno. Patelė rudai marga, su ryškiai žaliu veidrodėliu. Ne perėjimo metu kryklės telkiasi į didelius būrius, lesa sėklas ir vandens bestuburius seklumose. Pakyla lengvai ir staigiai, greitai vinguriuodamos.

Dryžagalvė kryklė (Spatula querquedula) – kiek didesnė, patinas išsiskiria ilgu baltu antakiu nuo akies iki pakaušio. Skirtingai nei dauguma mūsų ančių, žiemoti ji išskrenda toli – į Afriką į pietus nuo Sacharos ar Pietų Aziją. Į Lietuvos raudonąją knygą ji įrašyta 2019 m. (VU), o Lietuvos ornitologų draugija ją paskelbė 2026 metų paukščiu ir renka jos stebėjimų duomenis.

Nardančiosios antys neria į gelmę

Klykuolė (Bucephala clangula) – nardanti antis trikampe galva ir geltonomis akimis; patinas juodai baltas su apvalia balta dėme prie snapo. Patinai sveria 890–1 400 g. Klykuolė peri drevėse ir inkiluose, o išsiritę ančiukai lizde praleidžia tik parą ar pusantros ir netrukus su motina iškeliauja į vandenį. Kuoduotoji antis (Aythya fuligula) – nedidelė, patinas juodas su baltais šonais, auksinėmis akimis ir plonu kuodu pakaušyje; minta moliuskais ir vandens vabzdžiais. Rudagalvė antis (Aythya ferina) – patinas rudagalvis, juodakrūtis, pilkanugaris, raudonomis akimis; gyvena gilesniuose nei 1 m telkiniuose, parskrenda kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Pasaulyje ji pažeidžiama, Lietuvoje nuo 2019 m. – Raudonojoje knygoje.

Šaukštasnapė, pilkoji ir smailiauodegė antys saugomos

Šaukštasnapė antis (Spatula clypeata, 44–52 cm) atpažįstama iš labai plataus snapo, kuriuo ji filtruoja smulkų maistą nuo vandens paviršiaus; patino galva žalia, krūtinė balta, šonai rudi. Pilkoji antis (Mareca strepera) – truputį mažesnė už didžiąją, kuklių pilkai rudų spalvų, bet skrendant matyti baltas veidrodėlis. Smailiauodegė antis (Anas acuta) – elegantiška, ilgakaklė, patinas rudagalvis su baltomis juostomis kaklo šonuose ir labai ilga smailia uodega. Ji Lietuvos raudonojoje knygoje priskirta CR kategorijai. Eurazinė cyplė (Mareca penelope) – patinas kaštoninės galvos su gelsva kakta; Lietuvoje ji dažna migracijų metu.

Rūšis	Tipas	Patino požymis	Apsauga
Didžioji antis	plaukiančioji	žalia galva, baltas žiedas	–
Rudagalvė kryklė	plaukiančioji	kaštoninė galva su žalia juosta	–
Dryžagalvė kryklė	plaukiančioji	baltas antakis	LRK (VU)
Šaukštasnapė antis	plaukiančioji	platus snapas, žalia galva	LRK (NT)
Smailiauodegė antis	plaukiančioji	ilga smaili uodega	LRK (CR)
Klykuolė	nardančioji	balta dėmė prie snapo	–
Kuoduotoji antis	nardančioji	juoda su baltais šonais, kuodas	–
Rudagalvė antis	nardančioji	ruda galva, juoda krūtinė	LRK (VU)

Didžiosios antys turi net „regioninius akcentus“

Didžioji antis – triukšminga rūšis. Stereotipinį gilų „kva-kva“ skleidžia patelė – dažnai 2–10 kvaksėjimų iš eilės, pradedant garsiai ir pamažu tylėjant, o gaigalo kvaksėjimas gilesnis ir tylesnis. Midlsekso universiteto tyrimas parodė, kad antys turi savotiškus „regioninius akcentus“: Londono miesto antys kvaksi daug garsiau ir dažniau nei kaimo antys Kornvalyje – tai prisitaikymas prie miesto triukšmo. Didžiųjų ančių pasaulyje daugiau nei 17 mln. suaugusių paukščių, tačiau jų mažėja; kai kur, kur jos buvo atvežtos, jos laikomos net invazine rūšimi.

Ančių priešų daug – lapės (dažniausiai užpuola perinčias pateles), plėšrieji paukščiai, kiauniniai, varniniai, katės ir šunys, o ančiukus gaudo net stambios žuvys. Lietuvoje antis geriausia stebėti kovą–balandį, kai poros ryškiausios, ir rugsėjį–lapkritį, kai ežeruose, tvenkiniuose ir Kuršių mariose telkiasi migruojančių ančių būriai. Žiemą didžiosios antys ir klykuolės laikosi neužšąlančiose upėse ir uostuose.

Antis geriausia stebėti pavasarį ir rudenį

Įvairiausių ančių galima pamatyti migracijų metu – kovą–balandį ir rugsėjį–lapkritį – didžiuosiuose ežeruose, žuvininkystės tvenkiniuose, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Patinai būna ryškiausi pavasarį, todėl tada rūšis atpažinti lengviausia. Žiemą antys telkiasi neužšąlančiose upėse ir uostuose. Kitus vandens paukščius rasite kortelėse gulbės, laukys ir kirai, o visus Lietuvos paukščius – paukščių kataloge.