Ingrida Šimonytė: biografija, amžius, partija, šeima, turtas ir naujienos

Kas yra Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė ir politikė, 2020–2024 m. Ministrė Pirmininkė, 2009–2012 m. finansų ministrė, Seimo narė nuo 2016 m. Tris kartus išrinkta Antakalnio (Nr. 3) vienmandatėje apygardoje pirmajame ture. Priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nuo 2022 m. Dabar dirba opozicijoje: yra Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė. Du kartus (2019 ir 2024 m.) pateko į prezidento rinkimų antrąjį turą, abu kartus pralaimėjo Gitanui Nausėdai.

Biografija ir išsilavinimas

Gimė Vilniuje, užaugo Žirmūnuose ir Antakalnyje. 1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar Žirmūnų gimnazija). 1992–1996 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro, vėliau – magistro laipsnį (VRK anketoje nurodytas finansų magistro diplomas, 1998 m.). Moka anglų, lenkų, rusų ir švedų kalbas.

1997 m. pradėjo dirbti Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje ekonomiste, vėliau vadovavo skyriui ir departamentui, 2004 m. tapo ministerijos sekretore, atsakinga už mokesčius, auditą ir apskaitą. 2013–2016 m. dėstė Vilniaus universitete ir buvo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, 2014–2016 m. – VU tarybos pirmininkė.

Politinė karjera

Metai	Pareigos
1997–2009	Finansų ministerijos ekonomistė, departamento direktorė, ministerijos sekretorė, viceministrė
2009–2012	Finansų ministrė A. Kubiliaus Vyriausybėje
2013–2016	Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja
2016–2020	Seimo narė, Audito komiteto pirmininkė
2019	Kandidatė į prezidentus, antrajame ture pralaimėjo G. Nausėdai
2020–2024	Ministrė Pirmininkė (18-oji Vyriausybė)
2024	Kandidatė į prezidentus (20,22 proc. pirmajame ture), antrajame ture pralaimėjo
nuo 2024	Seimo narė trečią kadenciją, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja

Finansų ministre tapo 2009 m. liepą, per ekonomikos krizę, kai BVP smuko 14,7 proc.: buvo mažinamos išmokos ir biudžetininkų atlyginimai, didinami mokesčiai. Ministrės Pirmininkės pareigas pradėjo 2020 m. gruodžio 11 d.; jos Vyriausybei teko COVID-19 pandemija ir galimybių pasas, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizė ir barjero statyba, Rusijos invazija į Ukrainą, infliacija, sankcijų „Belaruskalij“ istorija. Kabinetas išdirbo visą kadenciją iki 2024 m. gruodžio 12 d., kai įgaliojimus gavo G. Palucko Vyriausybė.

Seime

2024 m. rinkimuose buvo TS-LKD sąrašo lyderė (Nr. 1) ir laimėjo Antakalnio apygardą pirmajame ture. Dabartinės pareigos (lrs.lt): Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja (nuo 2025 m. kovo 21 d.), Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė (nuo 2024 m. gruodžio 13 d.), Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjos delegacijos narė, Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos draugų grupės narė.

Opozicijoje ji kritikavo LRT biudžeto įšaldymą ir lengvesnę generalinės direktorės atleidimo tvarką, vadindama tai politine ataka (77.lt), 2026 m. vasarį su kolegomis pasiūlė atsiskaitymų grynaisiais ribą sumažinti iki 3 tūkst. eurų (77.lt), o valdančiųjų ginčus dėl Kapčiamiesčio poligono pavadino „komedija“ (77.lt).

Partija

Ilgai buvo nepartinė: 2016 ir 2020 m. kandidatavo TS-LKD sąraše, 2020 m. buvo jo lyderė. TS-LKD nare tapo 2022 m. gruodžio 6 d. Partijai dabar vadovauja Laurynas Kasčiūnas; 2026 m. apklausose I. Šimonytė minima tarp galimų centro dešinės kandidatų į prezidentus (77.lt).

Viešumoje nuskambėję įvykiai

• Buvęs patarėjas „Palantir“ (2025 m. rugsėjis). Jos patarėju dirbęs R. Žylius įsidarbino „Palantir Technologies Lithuania“; I. Šimonytė teigė, kad jis sprendimų nepriėmė (77.lt).
• Tarškynė Seimo salėje (2026 m. balandis). Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad, kalbant R. Žemaitaičiui, naudodama tarškynę ji pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą; pati tai vadino simboliniu, humoristiniu veiksmu (77.lt).
• Skundas dėl jos Vyriausybės (2026 m. rugsėjis). Konstitucinis Teismas nepriėmė valdančiųjų kreipimosi dėl I. Šimonytės Vyriausybės įgaliojimų, bet ėmėsi nagrinėti opozicijos skundą dėl M. Sinkevičiaus Vyriausybės (77.lt).

Pažiūros ir apdovanojimai

Ekonomikoje ji pasisako už laisvą rinką ir ribotą valstybės kišimąsi, užsienio politikoje – už didesnį gynybos finansavimą ir Rusijos laikymą grėsme. 2018 m. TS-LKD pirminių rinkimų debatuose teigė neprieštaraujanti partnerystės institutui. Apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2015), „Baltosios bangos“ apdovanojimu (2012), Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medaliu (2022), JAV Nacionalinio demokratijos instituto M. Albright apdovanojimu (2022); 2019, 2020 ir 2022 m. pripažinta „Delfi“ Metų moterimi politikos kategorijoje.

Turtas

Pagal VRK paskelbtą 2023 m. deklaracijos išrašą: privalomas registruoti turtas – 316 000 eurų, piniginės lėšos – 13 060 eurų, gautos paskolos – 46 125 eurai; deklaruotos pajamos – 72 071,14 euro.

Šeima

Netekėjusi, vaikų neturi. Gimė statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje. Tėvas mirė anksčiau; motina Danutė Šimonienė daugiau nei 30 metų sirgo reumatoidiniu artritu, dukra ją slaugė, ji mirė 2019 m. vasarą. Jaunesnė sesuo – biomokslų daktarė, dirba Švedijoje. Apie brolį viešos informacijos nėra.

Kontaktai

El. paštas [email protected], darbo telefonas (8 5) 209 6978 (lrs.lt).