Diskutuoti dėl papildomo draudimo sutarčių apmokestinimo būtina, jei norime gynybai skirti 3,5 proc. BVP
Su valstybės palaiminimu planuojama 10 proc. mokesčiu papildomai apmokestinti draudimo sutartis gyventojams ir surinktas lėšas skirti šalies gynybai. Nepaisant to, pastarieji pavyzdžiai Lietuvoje, kai degė ištisi aukštai daugiabučių ar gyventojai liko be namų po praūžusio viesulo parodė, kad draustis savo būstą nusprendžia tikrai toli gražu ne kiekvienas, todėl galiausiai dalį žalos tenka atlyginti pačiai valstybei.
Šį projektą ruošia Finansų ministerija, kuri siūlo, kad papildomai būtų apmokestinamos visos draudimų sutartys išskyrus gyvybės draudimą. Jei tokiems pokyčiams būtų pritarta, šalyje brangtų būsto, kasko automobilių ir papildomas sveikatos draudimai[1].
10 proc. įnašas nuo kiekvienos tokios draudimo sutarties būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėnesio ir surinktos lėšos būtų skiriamos gynybinėms Lietuvos reikmėms.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ateinančioje seimo kadencijoje būtų galima ieškoti mažiausiai gyventojams žalingų sprendimų.
„Pačioje diskusijoje aš tikrai jokios žalos nematau. Manau, kad yra galimybės rasti tokius sprendimus, kaip kad pavyko prie pirmojo paketo, kurie būtų minimaliai žalingi arba minimaliai keltų neigiamų pasekmių vieniems ar kitiems žmonių sprendimams drausti būstą ar kažkokius kitus svarbius sprendimus priimti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, diskusijos šiuo klausimu būtinos, jei jau kalbama apie 3,5 proc. BVP finansavimą gynybai.
Šis sprendimas į Lietuvos biudžetą jau 2026-aisiais atplukdytų šimtą milijonų eurų
Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau kitąmet generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
Pasak ministerijos, apie tai svarsto ne tik Lietuva, bet jau ir įgyvendina 18 Europos Sąjungos šalių, tarp kurių – Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Prancūzija.
Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Tačiau I. Šimonytė pridūrė, kad draudikai tikrai neturėtų dėl pakitusių sąlygų skųstis, mat ir taip turi gan geras sąlygas veikti – draudikų apyvartai esą yra taikomos ES mokestinės išimtys, pagal kurias jie yra atleidžiami nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo.
Praktika rodo, kad lietuviai ir taip menkai draudžia savo turtą
Tačiau iš praktinės pusės akivaizdu, kad draudimo paslaugos įkandamos ir suprantamos toli gražu ne visiems Lietuvos gyventojams. Apsidrausti sau svarbų turtą (išskyrus privalomasis automobilių draudimas) vis dar veikiau išimtis nei taisyklė.
Tą mums parodė ir sprogusio Viršuliškių daugiabučio bei Šiaulių rajone pro gyvenamuosius namus prasiautusio viesulo pavyzdžiai. Tuo metu kiek labiau pasisekė turėjusiems draudimus – dalį patirtų išlaidų žmonėms kompensavo draudimo bendrovės, o kitą dalį gyventojų teko gelbėti valstybei to paties biudžeto pinigais.
Tad kokį rezultatą turėsime? Ogi tokį, kad tik dar labiau sumažės nusprendžiančių draustis savo būstą nuo nelaimingų atsitikimų, ko pasekoje, tokiais masinių nelaimių atvejais valstybė turės tik papildomų išlaidų. Taigi gausis, kad draudimo mokestį mokės tik tie, kurie turi būsto paskolas, mat kito pasirinkimo tiesiog nebus.
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos draudikai skaičiavo rekordinius pelnus
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2024 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas padidėjo daugiau kaip dešimtadaliu.
„Draudimo rinka šiemet augo lėčiau nei pernai, kai ji per pusmetį buvo padidėjusi beveik penktadaliu, tačiau plėtra vis dar yra dviženklė. Šių metų pirmasis pusmetis buvo ganėtinai palankus ne gyvybės draudimo įmonėms, nes nepasižymėjo ypač didelėmis žalomis, o vasaros audrų nuostoliai matysis jau trečiojo ketvirčio finansiniuose rezultatuose“, – teigė Lietuvos banko bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė[2].
Iš viso per pusmetį Lietuvoje buvo sudaryta 4,234 mln. draudimo sutarčių, kas yra 5,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais. Didžioji sutarčių dalis teko ne gyvybės draudimui – 4,197 mln. (5,9 proc. daugiau) ir sudaryta 37 tūkst. (24,5 proc. mažiau) gyvybės draudimo sutarčių.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį draudimo sektorius uždirbo 50,8 mln. eurų pelno, kas yra net daugiau nei perpus (56,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Bankai jau sumoka solidarumo mokestį gynybos reikmėms
Tačiau, pasirodo, patys gyventojai, turintys reikalų su bankais, šalies gynyba jau vienaip ar kitaip rūpinasi. Iš gyventojų sumokamų palūkanų bankai nuo pernai metų jau moka solidarumo mokestį, skirtą krašto gynybos papildomam finansavimui[3].
Ankstesniais skaičiavimais, toks mokestis vien 2023 metais į valstybės biudžetą turėjo sunešti apie 130 mln. eurų, šiemet – apie 230 mln. eurų ir 2025 metais 50 mln. eurų.
Tačiau bankams tokie mokesčiai juokingi, palyginus su jų generuojamu pelnu. Štai šiemet Lietuvoje veikiančių bankų pelnas per pirmąjį ketvirtį jau uždirbo 260,3 mln. eurų grynojo pelno, kas yra 1 proc. daugiau nei tokiu pat metu pernai[4].
Be visa ko, finansinėms paslaugoms Lietuvoje yra apskritai netaikomas PVM tarifas, tad ar tokios įstaigos kartu su draudimo bendrovėmis, kurioms taip pat yra taikoma PVM lengvata, neturėtų kartu ir apmokėti šalies, kurios dėka gavo tokius pelnus, gynybinių rezervų papildymo?
Tokius svarstymus seimo salėje neigiamai įvertino ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, pabrėždamas, kad būsto paskolų turėtojai dvejopai prisidės prie gynybos: mokės bankams palūkanas ir toliau, ir dar papildomai dengs 10 proc. pabrangusį būsto draudimą[5].
Kad būtinosios paslaugos, kurių gyventojai negali išvengti, neturėtų brangti, pritarė ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
