Opozicijai priklausančios partijos mato tik vieną grėsmę – Rusiją
Artėjant seimo rinkimams, jau įvyko ir į parlamentą kandidatuojančių politikų debatai, kuriuose buvo diskutuojama apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai. Visi atstovai, išskyrus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininką Mindaugą Puidoką ir Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderį Eduardą Vaitkų, vienareikšmiškai teigė, kad didžiausia Lietuvai grėsmė kyla iš Rusijos ir nėra čia ko ieškoti kitų priežasčių.
Ketvirtadienį įvykusių debatų metu opozicinės partijos ėmė ir vėl susiskaldė bene svarbiausiu šiuo metu – šalies saugumo – klausimu. Nei vienas politikas išskyrus du paminėtus aukščiau, prieš rinkimus nenorėjo analizuoti giliau situacijos, kurioje dabar atsidūrusi Lietuva, ir tiesiog kartojo populiarias šių dienų frazes, kad dėl visko kalta Rusija.
Šiai minčiai pritarė net ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderis Aurelijus Veryga, pritaręs, kad problemų reikia ieškoti išorėje, o ne viduje.
„Manau, kad mūsų pačių valstybingumo egzistencijai, be abejo, kelia daugiausiai rizikos tas kaimynas, kuris yra mums šalia“, – teigė A. Veryga[1].
Politikas pridūrė, kad turint tokį grėsmingą kaimyną pašonėje, nelabai kur ir pasidėsi, mat įgyvendinti kadaise aprašyto Lietuvos perkėlimo į Madagaskarą idėjos, veikiausiai, nepavyktų.
Tam pritarė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, teigęs, kad didžiausia ir tiesioginė grėsmė Lietuvai ir Europos Sąjungai šiuo metu kyla būtent iš Rusijos ir pridūrė, kad visai natūralu, jog dabar Lietuva nori visas savo pastangas telkti ties kariaujančia Ukraina.
L. Savickas įsitikinęs, kad ES šalių parama Ukrainai ir ginklavimasis esą turėtų duoti tokį rezultatą, kad Rusija nė negalėtų pagalvoti apie galimybę eskaluoti šį konfliktą į kitas valstybes.
Tokioms mintims pritarė ir Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo į seimo rinkimus vedlė Ieva Budraitė.
M. Puidokas ir E. Vaitkus: tikros problemos slypi šalies viduje arba… Amerikoje
Tačiau du opozicijai priklausantys politikai – M. Puidokas ir E. Vaitkus laikėsi kiek kitos pozicijos. Pavyzdžiui, kad pirmiausia dėl visų Lietuvos klaidų kalta ne Rusija, bet pati Lietuva, nuolat kaišiojanti pagalį liūtui į nasrus ir pasirinkdama agresyvią poziciją.
„Mes matome pasaulio geopolitiką kaip tam tikrą šachmatų lentą, kurioje susiduria didžiosios galybės. O tokios mažosios valstybės kaip Lietuva, jos turi pasirinkti savo poziciją visame šiame sudėtingame geopolitiniame kovos žaidime“, – teigė M. Puidokas.
Parlamentaras pridūrė, kad žibalo į ugnį dar papila dabartinė Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės vykdoma politika, kai pati valstybė savo žmonėms pradeda kelti papildomas grėsmes.
Vienintelė viltis šiuo metu, pasak M. Puidoko, yra JAV vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuos laimėjus Donaldui Trumpui, būtų pagaliau sėdama prie derybų stalo su Rusija, mat dabartinė Bideno politika Vakarus privedė prie tokios situacijos, kai Kinija stiprėja Vakarų šalių sąskaita.
„Visi karai, istorija sako, kad anksčiau ar vėliau pasibaigia prie derybų stalo. Tai tokiai mažai valstybei kaip Lietuva yra geriausia vykdyti Stasio Lozoraičio politiką, kai mes siektume bet kurių karų (…) sprendimų diplomatiniu būdu“, – pridūrė „Taikos koalicijos“ atstovas M. Puidokas.
Tuo tarpu E. Vaitkų piktina politikų išsakytos mintys apie tai, neva Lietuva ir Rusija negali kartu gyvuoti, o pastaroji esą turi būti sunaikinta, nes kelia mums grėsmę.
„Ką sako iškilūs Amerikos protai – kad didžiausia grėsmė visam pasauliui yra Amerikos administracija“, – pridūrė E. Vaitkus.
Lietuva sparčiai didina savo gynybinius resursus
Pastaruoju metu Lietuva meta visas savo pajėgas į tai, kad būtų didinami gynybiniai ištekliai: plečiami karinių poligonų plotai, sparčiai didinamas finansavimas gynybai, ir toliau visais įmanomais būdais remiama Ukraina, steigiamos karo komendantūros ir dar be viso ko, plačiai aptariamos Lietuvos galimybės savo karius siųsti tiesiai į frontą Ukrainoje.
Šiuo metu svarstoma, kaip dar apmokestinti Lietuvos gyventojus, kad didinti savo gynybinius resursus: štai viena iš idėjų papildomai 10 proc. mokesčiu apmokestinti visų rūšių (išskyrus gyvybės) draudimą.
Kaip būdą ieškoti alternatyvių gynybos finansavimo šaltinių buvo pasiūliusi ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurios teigimu, tankus galėtų nupirkti gyventojai tiesiog iš savo santaupų (t. y., pinigus „paskolinti“)[2].
Tačiau kai kurie ekonomistai teigė, kad puikiausias būdas surinkti pinigus gynybai yra… dar didesnio PVM įvedimas (tiesa, šiuo metu finansinėms bei draudimo įstaigoms taikomas 0 proc. PVM tarifas), žinoma, kitą dalį skolinantis, o dar geriau, jei tai būtų daroma ES vardu[3].
