Pergalę Centro-Žaliakalnio vienmandatėje S. Kairiui garantavo dvikova su G. Landsbergiu
Spalio 27-ąją įvykus paskutiniam – antrajam seimo rinkimų turui ir emocijoms kiek atslūgus, naująją valdančiąją daugumą gavusios partijos jau pamažu braižo politinius žemėlapius, o štai rinkėjų balsai rodo, kad buvo balsuota pasirenkant elementarią strategiją „už bet ką, bet tik ne už konservatorius“.
Savo pergale Centro-Žaliakalnio vienmandatėje besidžiaugęs kultūros ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys, dėkodamas už tokį aktyvumą rinkėjams aiškino, kad to pasiekti padėjo sunkūs darbo vaisiai. Tačiau iš esmės ne darbo vaisiai čia saldūs, o sėkmė atsidurti vienmandatėje kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
S. Kairys šioje vienmandatėje apygardoje surinkęs 54,40 proc. balsų kaipmat aplenkė konservatorių G. Landsbergį, surinkusį 39,12 proc. Tiesa, tokią sėkmę kultūros ministrui garantavo ne kas kitas, kaip liaudiškas „atsidūrimas vietoje ir laiku“. Žmonės, balsavę prieš G. Landsbergį, o tuo tarpu ir nenorėdami valdžioje ir vėl konservatorių, mieliau rinko liberalus, ir štai visai jau nebuvo svarbu, kokia pavardė į seimą „išeis“, mat svarbu tik – kad ne TS-LKD atstovas.
Tai, kad rinkėjai antrojo turo metu balsavo ne „už“ kažką, bet būtent „prieš“ konservatorius, rodo ir rezultatai kitose vienmandatėse apygardose, kuriose garsiausios TS-LKD pavardės buvo kaipmat nurungtos mažiau žinomų vardų.
Tiesa, kai kuriose jų konservatoriams išlikti padėjo tik tai, kad šie atsidūrė dvikovoje su „laisviečiais“ (Naujamiesčio-Vilkpėdės, Žirmūnų bei Pasaulio lietuvių apygardose).
Konservatoriai „krito“ net prieš mažiau žinomus politikus ar mažesnes „blogybes“
Nepaisant to, kad frazės „jei kas nepatinka – po 4 metų išsirinksite naujus“ autorė, premjerė Ingrida Šimonytė Antakalnio vienmandatėje užtikrintai įžygiavo į naująjį seimą pelnydama 53,55 proc. rinkėjų balsų, kitiems konservatoriams tokia laimė, panašu, nenusišypsojo.
Štai Fabijoniškių apylinkėje prieš TS-LKD kandidatę Aistę Gedvilienę, surinkusią 47,99 proc. balsų, nugalėjo socialdemokratas Remigijus Motuzas su 49,85 proc. palaikymu.
Dvikovoje su konservatoriumi Matu Maldeikiu, surinkusiu 37,41 proc. taip pat nugalėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis, ženkliai išsiveržęs į priekį su 60,30 proc. balsų.
Pilaitės-Karoliniškių apygardoje konservatorių frakcijos seniūnę seime pavyko nugalėti net ir kol kas dar didelio populiarumo šalyje neturinčio Nacionalinio susivienijimo atstovui Vytautui Sinicai, pelniusiam 50,31 proc. rinkėjų palaikymą.
Pašilaičių vienmandatės rinkėjai taip pat mieliau savo balsą atidavė liberalams, balsuodami už Liberalų sąjūdžio vadą Eugenijų Gentvilą (50,42 proc.) nei už jo oponentą, konservatorių Vytautą Kernagį, surinkusį 44,24 proc. balsų. Panaši situacija susiklostė ir Naujininkų-Rasų apylinkėje, kur kovojęs prieš TS-LKD atstovą Vygintą Gasparavičių (48,22 proc.), galiausiai nugalėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas (48,52 proc.).
Socialdemokratės Orintos Leiputės pergale su gerokai aukštesniu rinkėjų pasitikėjimu (58,02 proc.) buvo pažymėta Savanorių apylinkė, kur už politikės nugaros liko „pailsėti“ konservatorius Liudas Mažylis, gavęs 38,18 proc. balsų. Socialdemokratui Dariui Razmislevičiui taip pat pavyko išplėšti pergalę prieš konservatorių Kazį Starkevičių Petrašiūnų-Gričiupio vienmandatėje rinkėjams atitinkamai atidavus 53,40 ir 43,52 proc. balsų.
Dar viena skambi konservatorių pavardė „krito“ Panemunės apylinkėje, kurioje buvo nuversta ir finansų ministrė Gintarė Skaistė su 45,86 proc. Šios vietą vienmandatėje užėmė socialdemokratas Audrius Radvilavičius, surinkęs 50,96 proc. balsų.
Tuo tarpu konservatoriui Arūnui Valinskui Pajūrio apygardoje nepadėjo nė skambi pavardė, primenanti šou versle dirbantį bendrapavardį – čia jis buvo nurungtas „Nemuno aušros“ atstovės Daivos Petkevičienės (51,24 proc.).
Didele balsų persvara socialdemokratei Jurgitai Šukevičienei, gavusiai net 68,70 proc. balsų, nusileido žymusis konservatorių atstovas Linas Slušnys, surinkęs vos 27,45 proc.
Žinoma, tokių dvikovų, kuriose pralaimėjo konservatoriai, buvo ir daugiau, pateikėme tas, kuriose figūravo visuomenei žinomi vardai ir pavardės.
Taip pat antrajame ture buvo ir tokių atvejų, kai konservatoriai išplėšė pergales prieš kitų partijų atstovus. Tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė.
Po nenusisekusių rinkimų G. Landsbergis nutarė trauktis iš aktyvios politinės veiklos
Didžiulio populiarumo taip ir nesulaukęs, nors seimo mandatą ir gavęs G. Landsbergis galiausiai nusprendė, kad aktyvios politikos jam gana ir pats laikas „užtarnautai“ pailsėti.
Praėjusią savaitę vienos įtakingiausių – Landsbergių šeimos atžala G. Landsbergis pareiškė apie savo traukimąsi iš TS-LKD partijos pirmininko pareigų ir iš seimo.
Tokį sprendimą G. Landsbergis tvirtino priėmęs, mat išgirdo aiškius rinkėjų signalus, siunčiamus ir pačiai konservatorių partijai, ir jam pačiam asmeniškai.
77 svarstė, ar G. Landsbergis tokį strateginį žingsnį iš tiesų pasirinko nujausdamas artėjančių JAV rinkimų rezultatus ir dabar jau naujo Valstijų prezidento Donaldo Trumpo požiūrį į santykius su Kinija (kuriuos per savo kadenciją garsusis anūkas sėkmingai „sudirbo“). O štai socialdemokratai su dabar jau Gintautu Palucku priešaky dar spėjo laiku įšokti į šį traukinį ir pareiškė, kad Lietuva taisysianti santykius su Kinija (tam, beje, pritarė ir Jo Ekscelencija G. Nausėda).
„Bet kas, tik ne konservatoriai“ – šūkis, padėjęs išjoti R. Žemaitaičiui, S. Skverneliui ir socialdemokratams?
Jau svarstėme apie tai, kad šie seimo rinkimai parodė daug įdomių dalykų apie dabartinius visuomenės poreikius. Pavyzdžiui, į parlamentą nepatekusi ir už vienalytę partnerystę aiškiai pasisakiusi Laisvės partija, nedidelį kiekį mandatų gavę „valstiečiai“, kurių pagrindinis šių rinkimų „arkliukas“ ir buvo tradicinės vertybės ir šeima, parodė, kad ne šie klausimai dabar visuomenei yra svarbiausi ir, realiai, kone išgyvename aukso amžių, kurį tereikia tik deramai „prilaikyti“.
Todėl žmonės rinkosi bet ką, galintį perkopti rinkiminį slenkstį, kad tai būtų ne TS-LKD partijos atstovai (išskyrus šių ištikimiausius gerbėjus, kurių jie tikrai turi). O kadangi mažosios partijos, kaip žinia, tik išskaido balsus savo pačių nenaudai, dauguma ir rinkosi tas jėgas, už kurias žinojo, kad balsuos dauguma. Tad sąrašo pirmosiose eilutėse natūraliai ir atsirado R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, LSDP, Demokratų partija „Vardan Lietuvos“, „valstiečiai“, taip pat balsų sulaukė net ir Liberalų sąjūdis, dirbęs koalicijoje su konservatoriais.
Nors nuo praūžusių rinkimų jau praėjo beveik dvi savaitės, iki šiol iš politinio gyvenimo aišku tik viena – sėkmės atveju vadovauti Vyriausybei žadėjusi Vilija Blinkevičiūtė pasiliks europarlamente. O štai koalicinis žemėlapis – tebedėliojamas.
Šaltinių teigimu, Demokratų lyderis S. Skvernelis jau įvardijęs, kad vienoje koalicijoje nedirbs su R. Karbauskio LVŽS[1], tačiau tą mielai darytų su socialdemokratais, su kuriais vertybės iš esmės sutampančios.
