Valdančioji dešinės koalicija buvo išbalsuota iš valdžios
Pagrindinis sekmadienį vykusių rinkimų akcentas, pasak politologo Algio Krupavičiaus, buvo dabartinių valdančiųjų išbalsavimas.
„Tai buvo galima prognozuoti, nes tos lubos, kurias turėjo centro dešinieji, buvo ganėtinai aiškios ir jas nubrėžė prezidento rinkimai, kai pirmame ture Ingrida Šimonytė ir Dainius Žalimas gavo 340 tūkst. balsų. Šį kartą lubos ūgtelėjo iki 372 tūkst., bet balsus dalinosi trys partijos TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Dvi perėjo 5 proc. slenkstį, o laisviečiai liko „už borto“, – patikslino politologas. – Socialdemokratų rezultatas yra nuosaikus. Toks, koks buvo prognozuota, nors prognozės nebuvo užtikrintos. Visgi pagal mandatų skaičių socialdemokratai nusileidžia 2016 m. rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasiektam rezultatui, kai pastarieji gavo 19-a. Nusileido ir to laiko TS-LKD, nes jie daugiamandatėje gavo daugiau balsų ir turėjo 20 mandatų.“
Nieko keisto A. Krupavičius neįžvelgė ir „Nemuno Aušros“ pasiekimuose.
„Tokios prognozės ir buvo. Jiems kažkiek koją kišo paskutinės minutės skandalas su Aleksandru Furs, bet visais atvejais, lyginant Remigijaus Žemaitaičio rezultatą prezidento rinkimuose ir „Nemuno Aušros“ pasiekimus seimo rinkimuose, galėtume pasakyti, kad dabartinis yra geresnis. Taip, skiriasi rinkėjų aktyvumas, bet vien juo matuoti rezultato nereikėtų, o vertinti viską absoliučiais rinkėjų skaičiais. Per prezidento rinkimus R. Žemaitaitis gavo 132 tūkst. balsų, dabar jo partija surinko 186 tūkst. – daugiau negu 50 tūkst. daugiau. Panašu, kad po antro rikimų rato „Nemuno Aušra“ pretenduoja turėti trečią pagal dydį frakciją seime, – sakė pašnekovas.
Tiesa, LVŽS rezultatas politologą kiek nustebino.
„Su Ignu Vėgele sudarytas aljansas turėjo didesnį potencialą, bet apskritai rinkimų kampanija startavo per vėlai, buvo per mažai intensyvi, o pati partija nepadarė daugelio namų darbų, kuriuos ankstesniuose rinkimuose mokėjo ir darė. 7 proc. slenkstį ji peržengė, bet žiūrint į I.Vegelės per prezidento rinkimus gautus 173 tūkst. balsų ir lyginant juos su 87 tūkst. per seimo rinkimus, tai yra akivaizdus pralaimėjimas, nes balsų skaičius smuko 40 proc. ir galimybės liko neišnaudotos“, – pabrėžė specialistas
Rinkimų sistemą būtina reformuoti
Politologas atkreipė dėmesį ir į tai, kiek balsų pateko į „šiukšlių dėžę“ ir nedalyvauja mandatų skirstyme.
„Tokių yra 22 proc. arba 270 tūkst. balsų. Nė viena partija per rinkimus daugiamandatės tiek negavo: socialdemokratus palaikė 240 tūkst., konservatorius – 220 tūkst. Tai – trečias didžiausias skaičius nuo 2000-ųjų, kai tokių balsų buvo 288 tūkst. 2016 metais jų būta 274 tūkst., 2020 – 204 tūkst. Nedalyvaujančių balsų skaičius yra išaugęs ir naujam seimui turėtų kilti klausimas dėl rinkimų slenksčio aukščio. Jeigu net pirmaujanti partija nesugeba surinkti tiek, kiek išmetama, kažkas rinkimų sistemoje yra ne taip ir klausimą reikėtų svarstyti“, – akcentavo A. Krupavičius.
O štai su galutinėmis išvadomis jis siūlė neskubėti.
„Matome pirmą rinkimų etapą. Taškų ant „i“ dar nereikėtų dėti, nes galima prisiminti 2016 m. precedentą, kuomet po pirmo turo pirmavo TS-LKD, užsitikrinę 20 mandatų, LVŽS turėjo 19-a, socialdemokratai – 13-a, bet galutinis rezultatas buvo gerokai kitas ir antrame ture užtikrintai pergalę šventė „valstiečiai“, – priminė specialistas. – Šiuose rinkimuose socialdemokratai turi geras galimybes sustiprinti savo pozicijas, bet pakartoti 2016 m. „valstiečių“ sėkmės greičiausiai nepavyks. Taip pat antrame rinkimų ture daugelyje apygardų matysime akivaizdžią mobilizaciją prieš TS-LKD. Didžiuosiuose miestuose tai turės mažesnę įtaką, jie čia gali laimėti ne vienoje rinkimų apygardoje, bet likusiose jų galimybės yra ribotos arba jų nėra.
„Nemuno Aušra“ taip pat turimų mandatų skaičių padidins iki 20 ar daugiau. Tai galima drąsiai prognozuoti. Turėtų išgauti ir „Vardan Lietuvos“ bei LVŽS mandatų skaičius, bet labai panašu, kad net sudarant centro kairės koaliciją socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečiai“, gali neturėti pakankamai mandatų reikiamai daugumai užsitikrinti. Juolab kad socialdemokratai išsikėlė tikslą turėti ne 71-ą, o 80 mandatų. Iš šių trijų partijų pasiekti tokių skaičių neįmanoma. Jie dar turi laiko galvoti, nes įmanomi įvairūs scenarijai, bet jeigu norima stabilios koalicijos, be „Nemuno Aušros“ iki naujo seimo kadencijos pabaigos vargu ar tai įmanoma“.
Prognozes „koreguoja“ finansinės galimybės
Vertindamas apklausų rezultatus ir realią situaciją, A. Krupavičius nurodė, kad skirtumus lėmė keli veiksniai.
„Naujausios apklausos prieš rinkimus buvo atliktos 3-4 savaitės iki rinkimų, todėl kampanijos poveikis nebuvo fiksuotos. Kai kurių agentūrų apklausos tęsėsi labai ilgai – kelias savaites. Jos buvo pradedamos mėnesio pradžioje ir baigiamos mėnesio antroje pusėje, tad užteko laiko nuomonėms pasikeisti. Pradžioje žmonės gal sakė vienaip, bet pabaigoje turbūt būtų sakę kitaip. Svarbus ne tik laiko veiksnys, bet ir galimos metodikos problemos, nes centro dešinės elektoratą agentūros matuoja su didelėmis paklaidomis. Socialdemokratų reitingas paprastai yra aukštesnis negu jų rinkimų rezultatai, – aiškino specialistas. – Iš apklausų reikėtų išimti tuos, kurie sako, kad nebalsuos ar nežino. Tuomet lieka 70 proc. respondentų. Skaičiuojant pagal tai, skaičiai būtų kitokie. Manau, augtų socialdemokratų reitingas, bet jau keliuose rinkimuose iš eilės jie tiek balsų negauna. Žiūrint bendrai į rezultatus, garsiai pergalės socialdemokratai švęsti negali, nes rinkėjų skaičius, vertinant absoliučiai, nėra didelis – 240 tūkst. Jie turėjo geresnius rinkimus, kai juos yra parėmę daugiau rinkėjų.“
Užtat politologas vėl buvo linkęs išskirti „Nemuno Aušrą“.
„Jie startavo neturėdami jokios atramos, todėl jų rezultatas yra geras. O kitos mažesnės partijos jokių galimybių neturėjo. Viktoras Uspaskich ir jo komanda kampaniją pradėjo vėlai, o jos pabaigoje V.Uspaskich išviso tapo vos pastebimas, todėl tai galėjo turėti įtakos. Taip pat jie ėjo kaip koalicija, todėl išrinkimo slenkstis jiems pakilo iki 7 proc. Ar jis turėtų toks būti – kitas klausimas ir jį reikėtų kelti iki naujo seimo rinkimų, nes turime nelygybę. Europos Parlamento rinkimuose partijos ir koalicijoms galioja 5 proc. riba, o seime turime 5 ir 7 proc. Taisyklės turėtų būti įmanomai vienodos. LVŽS po patirties šiuose rinkimuose, kai pateko tik per 0,2 proc., pirmieji turėtų kelti klausimą apie rinkimų taisyklių sąžiningumą ir teisingumą visų partijų atžvilgiu.“
Taip pat A. Krupavičius pabrėžė, kad šiandieninėje rinkiminėje kampanijoje yra akivaizdi koreliacija tarp gautų balsų ir rinkimams išleistų pinigų.
„Kuo partijos išleido daugiau, tuo tikimybė kad bus geresnis rezultatas, aukštesnė. Ankstesniuose rinkimuose pinigų veiksnys buvo mažiau reikšmingas, bet dabar yra kitaip. Konservatoriai pirmauja pagal išlaidas rinkimų kampanijai ir tai atspindi jų rezultatus. Aišku, ir čia yra išimtis – „Nemuno Aušra“. Panašu, kad rinkimų kampanijos metu ji nenaudojo televizinės reklamos, bet vis tiek pasirodė gerai, – situaciją analizavo specialistas. – Lietuvos regionų partija ar Eduardo Vaitkaus komanda negauna valstybės subsidijų, todėl jų konkurencinės galimybės, kai reklaminėje kampanijoje svarbiu veiksniu tampa pinigai, yra mažesnės. Be politikų klaidų ar skandalų, tai – viena iš galutinių rezultatų priežasčių.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Lenkų rinkimų akcija antruose iš eilės rinkimuose nepateko į seimą daugiamadatėse apygardose.
„Šį kartą rezultatas blogesnis nebuvo ankstesniuose, todėl Lenkų rinkimų akcijai reikia galvoti, kaip išlikti politikos arenoje. Vienmandatėse politikai yra išrinkti ir jų gali būti dar, bet kaip politinė organizacija, ji susiduria su problemomis. O šiaip rezultatai maždaug tokie, kokių buvo galima. Laisvės partija iškrito, Lenkų rinkimų akcija balansavo ties 5 proc. riba, bet kad LVSŽ irgi balansuos ties iškritimo riba, prognozuoti buvo sudėtingiau“, – apibendrino A. Krupavičius.
Konservatoriai antrame ture nelaimės
Po rinkimų politologas atliko dar vieną analizę, kurios rezultatais pasidalino su portalu 77.lt
„Trys centro kairės partijos Lietuvoje, be Vilniaus ir Kauno, surenka beveik 50 proc. rinkėjų balsų. Net Kaune jos turi daugiau rinkėjų, nei trys centro dešinės partijos. Dar pridėti galima už 5 proc. slenksčio likusių neliberalių partijų balsus (daugiau 17 proc.). Tad likusiose 43 ne Vilniaus ir Kauno apygardose yra daugiau nei 2/3 kairės pusės rinkėjų, todėl antras rinkimų turas konservatoriams nieko gero nežada“, – prognozavo politologas.
