- Ilgamečiai konservatorių lyderiai atsisakė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose
- L. Kasčiūnas pasiūlė išeitį kaip partijai susigrąžinti žmonių pasitikėjimą
- Konservatoriams teks sunkus sprendimas: užleisti vietą jauniesiems, ar palikti senuosius politikos vilkus?
- L. Kasčiūnas – akivaizdus nugalėtojas: juo tiki ir partijos rinkėjai, ir bendražygiai
Ilgamečiai konservatorių lyderiai atsisakė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose
Naujus metus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasitiks su nežinia, kas gi bus išrinktas naujuoju konservatorių vedliu, mat pirmasis balsavimo turas įvyks tik vasarį. Tačiau esame įsitikinę, kad rinkimus jau laimėjo juose panoręs sudalyvauti buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kurį palaiko ir bendražygiai, ir pati visuomenė.
Ilgamečiam TS-LKD vadui, nuėjusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui priėmus sprendimą trauktis iš aktyvaus šalies politinio gyvenimo, o tuo tarpu ir partijos veiklos, konservatoriams teko tikras galvosūkis – kas gi toliau į klestėjimą ves į opozicijos pusę po šių rinkimų patrauktą partiją?
Viena iš realių kandidačių, premjerės pareigas praėjusioje kadencijoje užėmusi Ingrida Šimonytė aiškiai pasakė, kad būti naująja TS-LKD vedle nenori, todėl dėl posto nesivaržys, mat jos įsitikinimu, dabar turi nugalėti tinkamesnė tolimesnė šios politinės jėgos vizija, o ne turimas autoritetas[1].
Toliau visų akys krypo į krašto apsaugos ministro pareigas baigusį eiti Lauryną Kasčiūną – po svarstymų, ar verta, politikas galiausiai sutiko dalyvauti šiuose rinkimuose. Jis įsitikinęs, kad naujajam partijos lyderiui ant pečių teks didžiulė atsakomybė dėl partijos ateities strategijos[2].
Politologė Rima Urbonaitė svarstė, kad po I. Šimonytės pasitraukimo rinkimuose gali dominuoti konservatyvus flangas, o potencialus kandidatas į pirmininkus yra būtent L. Kasčiūnas. Nors pastarasis yra labiau krikdeminių pažiūrų, gali stengtis įtikti abiem sparnams. Kitiems dešiniesiems politikams, kaip antai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei ir Mindaugui Lingei, populiarumo esą gali pritrūkti[5].
L. Kasčiūnas pasiūlė išeitį kaip partijai susigrąžinti žmonių pasitikėjimą
Apie tolesnę partijos ateitį L. Kasčiūną esą privertė susimąstyti rudenį įvykę seimo rinkimai, kurių konservatoriams laimėti nepavyko nei miestuose, nei regionuose, kas rodo žmonių pasitikėjimo stoką. Dėl šios priežasties, pasak L. Kasčiūno, naujasis pirmininkas turės partijai pasiūlyti pergalės strategiją, o šių tikslų esą bus galima pasiekti vienijant skirtingų pažiūrų žmones.
Visgi, L. Kasčiūno žodžiuose galima girdėti ir tam tikrą skaudulį dėl ne visai tokios politinės TS-LKD linijos, kuri turėtų būti iš tiesų.
„Mes galime tai padaryti nuoširdžiu atsidavimu, išgirdę bendrapiliečių rūpesčius bei skaudulius ir pasiūlę jiems realius sprendimus. Ne atstumti, o išgirsti. Ne būti aukščiau, o būti kartu. Tikrai žinau, kad mūsų partija gali vėl atrasti tas patirtis, kai gebėjome vienyti ir telkti skirtingų pažiūrų Lietuvos žmones, kai buvome tikra Tėvynės sąjunga. Mums šiandien reikia plataus ir sąžiningo dialogo, atviro pokalbio su visuomene apie Lietuvos dabartį ir ateitį“, – teigė politikas.
Konservatoriams teks sunkus sprendimas: užleisti vietą jauniesiems, ar palikti senuosius politikos vilkus?
Derėtų paminėti, kad pats pirmas apie savo dalyvavimą naujo TS-LKD pirmininko rinkimuose pranešė senasis konservatorių vilkas, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kitų, ilgamečių šios partijos atstovų, panašu, nesudomino tokia galimybė – dalyvauti atsisakė ir seimo narė Paulė Kuzmickienė. Nejaugi ilgai šiose gretose esantys politikai supranta, koks Sizifo darbas laukia traukiant partiją iš nepasitikėjimo liūno ir tiesiog apleidžia šias vietas?
Juk vos perėmęs krašto apsaugos ministro pareigas iš savo pirmtako A. Anušausko, L. Kasčiūnas su juo kaipmat susikirto. Pastarasis dar nespėjęs apšilti kojų, davė pažadą per mėnesį Lietuvoje sukurti karo komendantūrų koncepciją, ko per dvejus metus nepadarė A. Anušauskas[3].
Tačiau A. Anušauskas irgi neliko skolingas ir piktinosi, kad jo pareigas perėmęs L. Kasčiūnas neatsako į jo užduotus klausimus ir pats anksčiau sulaukdavęs kritikos, kad apskritai nedalyvauja seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), kuriam pirmininkavo, posėdžiuose.
O štai dabar į akistatą stos du konservatorių deleguoti buvę krašto apsaugos ministrai, o greta jų – ir dar trys skambios pavardės: laikinoji partijos lyderė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.
L. Kasčiūnas – akivaizdus nugalėtojas: juo tiki ir partijos rinkėjai, ir bendražygiai
L. Kasčiūno oponentams šiose varžybose teks gerokai paplušėti, kad sulaukti bent panašaus palaikymo tiek iš visuomenės, tiek iš kolegų. Pastarieji, didžiąja dalimi, nė neabejoja, kad būtent L. Kasčiūno rankose atsidurs partijos valdymo vairas.
Tuo tarpu politologai jau pusę lūpų kalba, kad nugalėjus L. Kasčiūnui, šiam gali pavykti partiją pasukti tradicinio konservatizmo link[4].
Ekspertai prognozuoja, kad liberalų sparnas tikriausiai susitelks aplink Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, tačiau ji nesudarys rimtos konkurencijos L. Kasčiūnui.
Tuo tarpu pastarasis, laikomas pagrindiniu pretendentu, jau sulaukė daugiausiai pasiūlymų iš partijos skyrių, nors R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Ž. Pavilionis taip pat varžosi vardan TS-LKD pirmininko posto. Politikai ir ekspertai teigia, kad L. Kasčiūnas gali pritraukti naujų rinkėjų, ypač konservatyvesnių, tačiau galbūt praras atstovaujančius liberalesnėms pažiūroms.
Politologai atkreipia dėmesį, kad L. Kasčiūno vadovaujama TS-LKD gali tapti daugiau orientuota į tradicines vertybes ir mažiau palankia mažumų teisėms. Pasak ekspertų, L. Kasčiūnas galėtų partiją priartinti prie „paprasto žmogaus“, o tai galėtų padėti sugrąžinti rinkėjus iš regionų.
Savo ruožtu pats dėl pirmininko posto kandidatuojantis Ž. Pavilionis išreiškė savo palaikymą L. Kasčiūnui.
„Pagarba, bus puiki galimybė debatų metu ir po rinkimų susivienyti ir suvienyti visus kitus vardan Tos!!!“ – rėžė Ž. Pavilionis.
Pagyrų negailėjo ir konservatorių senbuvė Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „Palaikau ir pasitikiu! Pažįstu ir žinau: tai ne kalbomis, bet konkrečiais darbais pasižymėjęs politikas. Šnekančių Lietuvoje į valias, o mokančių dirbti ir savo energija užkrėsti kitus – ne tiek jau daug. Pirmyn, Laurynai!“.
„Sveikinu, nusimato tiesioginė Demokratijos šventė“, – pagyrų negailėjo ir buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
L. Kasčiūno sprendimą sveikino ir visais klausimais turintis savo nuomonę Stanislavas Stavickis-Stano, apsidžiaugęs, kad politikas priėmė sprendimą kandidatuoti pats, o ne paremti, pavyzdžiui, I. Šimonytės kandidatūrą.
Pirmasis TS-LKD pirmininko rinkimų turas vyks vasario 9 d., balsavimas internetu – vasario 4–5 d., o antrasis turas, jei prireiks, – vasario 23 d. Partijos nariai ir rėmėjai galės dalyvauti rinkimuose.
