Suprasti akimirksniu
  • Minimalus atlyginimas 2025-aisiais didės iki 1 038 Eur
  • 2017-aisiais trišalė tarybos nustatyta MMA didinimo formulė padėjo sumažinti pajamų nelygybę
  • Vidutinis atlyginimas 2026 metais galimai bus didesnis, nei buvo manyta diskusijų pradžioje
  • MMA didinimas kenks maitinimo sektoriui
Šaltiniai
Asmeninės lėšos
Pakėlus MMA teks atverti kišenes: 12.3 % padidės didelė dalis mokesčių. Engin Akyurt/Unsplash nuotrauka.

Minimalus atlyginimas 2025-aisiais didės iki 1 038 Eur

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti 2025 metais taikomą minimalųjį valandinį atlygį – 6,35 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 1 038 eurus[1].
Minimalus atlyginimas 2025-aisiais didės iki 1 038 Eur. Ekrano nuotrauka.
Minimalus atlyginimas 2025-aisiais didės iki 1 038 Eur. Ekrano nuotrauka.
Vis dėlto, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos teigimu, 2025-aisiais minimalų atlyginimą padidinus 12.3 % nuo 924 Eur iki 1 038 Eur, dėl MMA didėjimo padidės visi mokesčiai, kurie skaičiuojami nuo MMA[2]. Augant minimaliam valandiniam atlygiui (MVA) nuo 5,65 iki 6,35 Eur, išskiriamas verslo liudijimo PSD mokestis, padidėsiantis nuo dabartinių 64,50 Eur/mėn iki 72,45 Eur/mėn. Paraleliai didės ir daugelio paslaugų kainos[3].

„Siūlome apsistoti ties tokiu kompromisiniu variantu ir remtis skaičiais ir ekonomistų siūlymais, bei išlaikyti balansą: didinti maksimaliai tiek daug, kiek galime, bet nedarant neigiamų padarinių užimtumui ir išlaikant darbo vietas“, – dar iki nutarimo dvejojo socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, svarstydamas MMA kelti labiau, nei tąsyk siūlė centrinis bankas, atsižvelgdamas į gerėjančią Lietuvos ekonomiką.

„Kol vyko derybos, matome, kad gerėja Lietuvos ekonominės raidos prognozės dėl atlyginimų ir ekonomikos augimo kitais metais. Todėl Vyriausybei siūlome didinti ne 10 %, o 12 %“, – tvirtino V. Šilinskas, galiausiai apsistojant ties pastaruoju variantu.

2017-aisiais trišalė tarybos nustatyta MMA didinimo formulė padėjo sumažinti pajamų nelygybę

Dar 2017 metais trišalė taryba sutarė dėl MMA didinimo formulės, kuri, kaip pasirodo, pasiteisino, mažindama pajamų nelygybę. Ministro nuomone, pernai minimalų atlygį padidinus mažiau nei užsimota remiantis atitinkama formule, jos laikantis MMA iš esmės galėtų didėti 16 %, tačiau prie jos nespėtų prisitaikyti nei darbdaviai, nei ekonomika. 
2017-aisiais trišalė tarybos nustatyta MMA didinimo formulė padėjo sumažinti pajamų nelygybę. John Vid/Unsplash nuotrauka.
2017-aisiais trišalė tarybos nustatyta MMA didinimo formulė padėjo sumažinti pajamų nelygybę. John Vid/Unsplash nuotrauka.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje pareiškė savo nuomonę. Esą MMA iki numatyto lygio turėtų būti didinama per ateinančius dvejus metus.

„Uždavinys tas pats – išdalinti tą formulės pasiekimą ne per vienerius metus, nes tai būtų labai staigus MMA didėjimas, o per dvejus metus, daugmaž nuosekliai“, – sakė ji.

I. Šimonytė siūlė vadovautis darbdavių ir Lietuvos banko strategija 50 % vidutinio darbo užmokesčio dydžio MMA pasiekti ne iš karto, o per dvejus metus[4]. Nors trišalė taryba birželį nesutarė, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA, profsąjungai siūlant ją didinti 15,7 % iki 1 070 Eur, o verslo organizacijai – 10 % iki 1 016 Eur, konkrečią MMA sumą premjerė siūlė didesnę lyginant su darbdavių. Mat pagal prognozes, vidutinis darbo užmokestis gali augti žymiai greičiau.

Vidutinis atlyginimas 2026 metais galimai bus didesnis, nei buvo manyta diskusijų pradžioje

Pasak V. Šilinsko, pagal tas prognozes aišku, jog vidutinis atlyginimas 2026 metais bus didesnis, negu buvo manyta diskusijų dėl MMA pradžioje. Visgi, trišalės tarybos pirmininkas Arvydas Dambrauskas reiškė nepasitenkinimą, esą tarybos nariai patys nesusitardami dėl MMA, jos dydžio nustatymą perdavė ministerijai bei Vyriausybei. 

„Numetam Vyriausybei spręsti ir nepatenkinti, kai ji sprendžia. Jeigu pramonėje yra problemos, įsigilinkite, pagalvokite, kokios tos problemos ir kiek mes galime dasidėti visi bendrai, o ne kiekvienas traukti į vieną pusę, o kitas – į kitą“, – tąsyk tikino pastarasis. Dėl tos pačios priežasties sprendimas dėl MMA buvo atidėliotas, laukiant antro ketvirčio darbo užmokesčio rezultatų. Labiausiai savo ruožtu baimintasi dėl verslų, jautriai pergyvenančių MMA pokyčius. 

„Reikia, jog darbdaviai žiūrėtų trupučiuką plačiau, o ne tik apie savo verslą“, – tvirtino Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, manydama, jog 20 % Lietuvos darbuotojų gaunamas atlyginimas „yra apie MMA“, o 10 % uždarbis net jo nesiekia. 

MMA didinimas kenks maitinimo sektoriui

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, jog MMA didinimas atitinkamai paveiks ir maitinimo sektorių.

„Apyvartos krito. <...> Vartojimas ženkliai krenta. Labai sudėtinga. Bet koks MMA didinimas ves verslą į šešėlį“, – sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientų didinimui 2025 metais papildomai reikės 53 mln. Eur, 2026 metais – dar 55 mln. Eur. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, MMA padidinus iki 1 038 Eur ir taikant tokį pat, kaip šiemet, 747 Eur neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimalų atlygį uždirbančiųjų pajamos po mokesčių kitąmet didėtų 69 Eur iki 777 Eur.

Šiuo metu MMA siekia 924 Eur ir sudaro apie 45 % vidutinio atlyginimo, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių arba 9 % visų dirbančių

avatar
Miglė Tumaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
2.arrow_upward
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Socialinių tinklų įrašas facebook.com