Prabangi kelionė ministrei M. Navickienei kainavo karjerą
Nors dar prieš nepilną mėnesį visa Lietuva stebėjosi trigubos ministrės M. Navickienės neeiliniais sugebėjimais valdyti net tris Lietuvos ministerijas (socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir, kol A. Dulkys atostogavo – sveikatos), dabar politikė kaip reikiant sugriovė savo politinę karjerą. Nors nebūtų nuostabu, jei praėjus keliems metams, atmintis prigestų, ir žmogumi orkestru tituluota dabar jau eks ministrė į politiką grįžtų su trenksmu.
Taigi, kaip konservatoriams būdinga, prabangaus gyvenimo būdo atsisakyti negalėjo ir M. Navickienė, nusprendusi su šeimos draugais (kiek buvo leidžiama suprasti) skristi į Dubajų privačiu jų lėktuvu (viešai apskaičiuota, kad už tokios kelionės kainą išeitų ir kuklus 1-2 kambarių butas didmiestyje). Kaip ir būtų nieko, jei ministrė pati žinotų, kiek jai ši kelionė galėjo atsieiti, tačiau piniginius Navickų reikalus, panašu, patriarchališkai tvarko vyras, kuris, beje, į skambučius neatsakė, mat važiavo į ilgą kelionę… motociklu.
Tačiau nepaisant to, kad M. Navickienei paliekant pareigas Lietuva lieka mažiausiai be dviejų ministrų, I. Šimonytė dar jai nespėjus oficialiai atsistatydinti, jau pareiškė turinti bent jau du kandidatus (nors švietimo ministro kėdė tuščia jau kelis mėnesius ir premjerei niekaip neįtiko nei vienas kandidatas).
Dabar svarstoma, kad Švietimo ministerijai gali vadovauti konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
O galiausiai, sekdama šeimos bičiulės M. Navickienės pėdomis, karjerą paaukojo ir pati I. Trinkūnaitė, nusprendusi atsistatydinti iš „Foxpay“ valdybos pirmininkės pareigų ir pareiškė svarstanti galimus teisinius žingsnius dėl Vyriausybės nutarimo apie jos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams[1].
Byra Darbo partija
Partijos įkūrėjo V. Uspaskicho pasitraukimas iš aktyvaus politinio gyvenimo buvo lemiamas. Darbo partija neatlaikė naujų vėjų ir, labai abejotina, ar apskritai atlaikys iki naujų seimo rinkimų. Iš jos šią savaitę pasitraukė „darbiečių“ frakcijos seime seniūnas V. Fiodorovas, taip prisidėjęs prie kitų savo iš partijos jau pasitraukusių kolegų – I. Kačinskaitės-Urbonienės bei V. Juknos.
Dar prieš šiuos rinkimus į europarlamentą, nusivylimą naująja Darbo partija išreiškė ir pats jos pirmininkas A. Mazuronis. Dabar jis jau kalba net apie galimybę, kad partijos neliktų visai. Arba ši „susituoktų“ su G. Nausėdą prezidento rinkimuose nusprendusia remti ir taip sau į kojas šovusia Regionų partija.
Tačiau buvusiam partijos vedliui V. Uspaskichui vėl užplūdo sentimentai, todėl jis byrantiems „darbiečiams“ pasiūlė savo visokeriopą pagalbą ir nepagailėjo kritikos Fiodorovui ir Mazuroniui, akcentuodamas, kad šie lyderiai nedega noru pakelti partijos ant kojų.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad V. Fiodorovą pakeis naujai išrinktas seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Bukauskas.
Rinkimuose į EP triumfavo konservatoriai, tačiau mandatą išplėšė ir P. Gražulis
Po sekmadienį galiausiai suskaičiuotų partijų bei jų kandidatų rezultatų rinkimuose į Europos Parlamentą, kaip ir po Prezidento rinkimų, visuomenėje vėl aidėjo nusivylimas. O nusivylimas, visų pirma, pasireiškė per rinkėjų aktyvumą rinkimų dienomis – nepaisant gero oro ir galimybės balsuoti sau patogią dieną, prie balsadėžių atėjo tik labai maža dalis Lietuvos piliečių – 28.35 proc.
Ir, be abejo, šiuo pasyvumu, kaip ir visada, pasinaudojo Lietuvai nenaudingos ir karą tarptautinėje arenoje kurstančios jėgos –konservatoriai, o greta jų – ir jiems pataikaujantys socialdemokratai. Savo darbą toliau tęs TS-LKD atstovai Rasa Juknevičienė (kuri, beje, nė nepasivargino išlipti iš ją vežusio ir žmogų partrenkusio automobilio), 2008-ųjų krizės „veidas“ Andrius Kubilius bei naujai išrinktas dabartinis seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Kalbėdami apie dar aukštesnį – eurokomisaro – postą, konservatoriai neslėpė, jog savo kandidatą užtikrintai žino – tai dar vienas ištikimas karo gerbėjas, dabartinis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Socialdemokratų gretose šiltą vietelę išlaikys partijos vedlė Vilija Blinkevičiūtė ir naujai į EP išrinktas socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris, beje, prieš rinkimus nesusigaudė, ar Lietuva gali žiemos ir vasaros laiką pasirinkti pati, todėl melagingai pradėjo teigti, kad gali. O štai seimo nario mandato netekęs P. Gražulis gali džiaugtis savo pergale patekus į europarlamentą. Jį bendram darbui pakvietė ir vieną mandatą iškovojusios LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Europai gana karo ir vaivorykštinių
Ir, nors Lietuvos konservatoriai nėra tikri dešinieji, EP sudėtis po šių rinkimų parodė, kad Europos gyventojai vis labiau gręžiasi tradicinių vertybių link ir jau atsikando spalvotosios duonos.
Skaudų pralaimėjimą patyrė ir Vokietijos O. Scholzo koalicija, pasiekusi prasčiausią rezultatą istorijoje – 14 proc. Tačiau net ir matant tokį nepasitikėjimą valdančiąja dauguma, Vokietija neplanuoja sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir surengti pirmalaikių rinkimų.
Kitaip tariant prancūzai aiškiai parodė, kad nenori karo (mat E. Macronas entuziastingai pasisakė už savo karių siuntimą į Ukrainą). Tačiau skęstantis Macrono politinis laivas dar spėjo „susirūpinti Prancūzijos ateitimi“. Kaipgi čia Europa be karo?
Tačiau. Lietuva vienareikšmiškai ruošiasi masinei mobilizacijai, mat pritarė jaunuolių siuntimui į kariuomenę iš karto po mokyklos. Kitaip apie universitetą – pasvajoti (iškart po vidurinės studijuos tik „išrinktųjų“ vaikai, kuriems negalioja bendros taisyklės).
Tuo tarpu Vengrijoje viešėjęs NATO lyderis J. Stoltenbergas susitiko su premjeru V. Orbanu, kuris dar kartą pakartojo – Vengrija savo žmonių į karą Ukrainoje nesiųs ir pinigų ten neaukos. Ta proga ir pats V. Putinas šią savaitę pateikė taikos derybų su Ukraina sąlygas – pirmoji – karių išvedimas iš keturių regionų, o antroji – atsisakymas stoti į NATO. Tačiau dėl aukų ir nuostolių virkaujanti Ukraina taikos deryboms, panašu, dar nepasirengusi ir visus Rusijos pasiūlymus vertina kaip galimybę vėliau užimti visą šalį. Tiesa, šeštadienį V. Zelenskis pakurstė vaizduotę teigdamas, kad Maskvai bus pateiktas pasiūlymas dėl oficialios karo pabaigos, esą kai tik tam pritars tarptautinė bendruomenė[2].
Birželio 13-15 dienomis įvykus G7 viršūnių susitikimui, buvo sutarta dėl Rusijos Vakaruose įšaldyto turto panaudojimo – 50 mlrd. JAV dolerių suma bus išdalyta Ukrainai iki šių metų pabaigos. Šalys taip pat sutarė dėl pagalbos Ukrainai karine technika bei tolimesnės prekybos su Kinija siekiant išvengti „atviro karo“.
Įtampa tarp Š. ir P. Korėjos
Pastaruoju metu dar labiau paaštrėjusius ir taip įtemptus valstybių santykius vainikavo Š. Korėjos kariuomenės „netyčinis“ buferinės zonos peržengimas ir šiukšlių maišų pilnų oro balionų skraidinimas (kaip atsakas į P. Korėjos skraidintas propagandines skrajutes, kaip teigė Š. Korėja).
Šeštadienį žiniasklaida pranešė, kad demilitarizuotoje zonoje, skiriančioje Pietų ir Šiaurės Korėją, pastarosios kariuomenė tiesianti kelius ir statanti sienas[3].
Bidenų eros pabaiga
Tuo tarpu JAV lyderis J. Bideno politinis krėslas pradeda drebėti, mat pirmąkart valstijų istorijoje buvo nuteista tokio aukšto rango pareigūno atžala. Joe įpėdinis H. Bidenas, pagal jam pareikštus kaltinimus turėtų paragauti kalėjimo duonos, mat buvo nuteistas už dar 2018 metais įsigyto ginklo ir narkotikų slėpimą. Nors nepaisant įvykdyto nusikaltimo, išties abejojama, kiek tas sėdimas į belangę bus realus (mat anksčiau H. Bidenas teistas nebuvo, o tai – lengvinanti aplinkybė).
