Už 90 tūkst. eurų bus remontuojama premjero rezidencija – G. Paluckas užsiprašė kambarių vaikams

Remontuojama rezidencija Turniškėse – ne G. Palucko, bet valstybės nuosavybė

Premjero Gintauto Palucko rezidencijos Turniškėse remontas, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų, kelia daug diskusijų, tačiau premjeras pabrėžia, kad tai yra ne jo asmeninis turtas, o valstybės nuosavybė. Tačiau paaiškėjo, kad pats Ministras Pirmininkas prieš sutikdamas čia persikelti, turėjo ir specialių norų.

G. Paluckas teigia, kad, nors rezidencija nebuvo atnaujinta daugiau nei dešimtmetį, jos remonto tikslas – ne tik suteikti jam gyvenamąją erdvę, bet ir pritaikyti ją užsienio delegacijų priėmimui, kas esą bus naudinga Lietuvai. Jis taip pat akcentuoja, kad jis asmeniškai nėra susipažinęs su pateikta remonto sąmata, tačiau pripažįsta, jog atnaujinti šią rezidenciją yra būtina^[1].

„Aš tikrai nesu susipažinęs su minėta sąmata. Šis klausimas sprendžiamas, nes pati rezidencija nebuvo nei pritaikyta, nei atnaujinta daugiau nei dešimtmetį. Tai nėra mano turtas, tai yra valstybės turtas“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Pagal Vyriausybės kanceliarijos atstovus, remontui bus atlikti vidaus darbai: keisis šviestuvai, užuolaidos ir baldai, taip pat bus dažomos sienos ir lubos, atnaujinamos grindys.

Tokie darbai esą buvo būtini, nes Turniškėse esanti rezidencija nebuvo modernizuota ilgą laiką.

Į rezidenciją Turniškėse G. Paluckas kelsis tik tada, kai bus įrengti vaikų kambariai

Tačiau ir G. Paluckas turi asmeninių norų ir prašymų – štai prieš keliantis į premjero rezidenciją, Vyriausybės vadovas pažėrė ir reikalavimų – joje turi būti įrengti vaikų kambariai, nes čia jis gyvens kartu su šeima^[5].

Premjeras patikino persikėlimo darbus planuojantis pradėti tik tada, kai viskas bus paruošta, tačiau skubos tam nėra. Anot G. Palucko, jis turi darbo vietą – kompiuterį, stalą, didėjantį šūsnį dokumentų. O kokia bus buitis čia, esą nėra pirmo būtinumo klausimas.

Ar tikrai būtina gyventi Turniškėse?

Tuo tarpu vertėtų iškelti ir klausimą, ar apskritai tokio tipo rezidencijos būtinos aukšto rango valstybės politikams. Mat jos taip pat yra išlaikomos Lietuvos žmonių lėšomis. Tad šias pataupius, žmonės turbūt labiau nudžiugtų.

Mat pats Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda į Turniškes gyventi nesikėlęs ir pasilikęs gyventi savo name Pavilnių regioniniame parke. Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis taipogi atsisakė keltis į Lietuvos vadovams skirtą kvartalą ir mieliau pasiliko gyventi savo namuose Vilniaus rajone. Į Turniškes anuomet nesikėlė ir tuometinė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

O štai čia gyvenusi ekspremjerė Ingrida Šimonytė atskleidusi, kad gyvenimas Turniškėse toli gražu nepriminė pasakos, o tarnai šios taipogi neapšokinėję – grindis tekdavę plautis pačiai, o kadangi rezidencijos plotas didžiulis – tai esą būdavo ir viso savaitgalio darbas^[2].

Baigusi eiti savo, kaip premjerės pareigas, I. Šimonytė patikino, kad pagalbą buities darbams atlikti pasitelkdavusi gal tik kokį kartą per metus – kai reikėdavo kokias užuolaidas išskalbti ar padaryti tai, ko įprastai negali pats.

Prezidento rezidencijos remontas atsiėjo dar brangiau, nors niekas joje negyvena

Tačiau nors Lietuvos Ministro Pirmininko rezidencijos remontas paprastam žmogui ir gali pasirodyti kaip ne itin pigus malonumas, dar 2019-aisiais remontuota Prezidento rezidencija atsiėjo gerokai brangiau.

Lietuvos vadovo G. Nausėdos rezidencijos Turniškėse remontui 2020 m. valstybės biudžetas skyrė net 359 tūkst. eurų. Tokios sumos gerokai viršija ankstesnių prezidentų rezidencijų atnaujinimo išlaidas. Pats prezidentas tikino, kad investicija reikalinga tam, jog rezidencija galėtų tapti reprezentacine vieta susitikimams su diplomatais ir užsienio šalių vadovais^[3].

Tik mažiau nei pusė gyventojų pritarė Lietuvos vadovų persikėlimui į Turniškių rezidencijas

Kaip parodė „Baltijos tyrimų“ 2022 m. liepos mėnesį LRT užsakymu atlikta apklausa, tik 40 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad prezidentas, premjeras ir galbūt net Seimo pirmininkas turėtų apsigyventi tam skirtose rezidencijose. Tuo metu beveik pusė – 47 proc. – su tuo nesutinka. Likę 13 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu^[4].

Apklausa parodė, kad rezidencijų būtinybę dažniau palaiko vyrai, jaunesni nei 50 metų asmenys, miestų gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Tuo tarpu vyresnio amžiaus, kaimuose gyvenantys bei profesinį ar žemesnį išsilavinimą turintys gyventojai rezidencijų idėjai dažniau prieštarauja.

Tačiau kaip tvirtina ekspertai, valstybinių rezidencijų privalumas – paprastesnis ir pigesnis vadovų saugumo užtikrinimas.