2021 m. gegužės 15-oji tapo viena matomiausių visuomenės susitelkimo dienų po Sąjūdžio laikų
2021 m. gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, Vilniaus Vingio parke įvyko „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Tai buvo ne įprastas mitingas vienoje aikštėje, o visą dieną vykusi akcija, kai žmonės iš įvairių Lietuvos vietų automobiliais, motociklais, autobusais ir pavieniui važiavo į sostinę. Pagrindinis susibūrimas Vingio parke prasidėjo vakare, o jo branduolį sudarė žmonės, atvykę dėl šeimos, vaikų auklėjimo, Stambulo konvencijos, partnerystės ir valdžios santykio su visuomene klausimų.
Policijos duomenimis, kuriuos tą dieną skelbė 15min ir lrytas.lt, Vingio parke buvo apie 10 000 žmonių. 15min taip pat rašė, kad policija suskaičiavo apie 3 000 automobilių, važiavusių į maršą iš visos Lietuvos. Organizatoriai vėliau pateikė gerokai didesnius skaičius, įtraukdami ne tik Vingio parke buvusius žmones, bet ir tuos, kurie lydėjo kolonas, stovėjo prie kelių, stebėjo transliacijas ar kitaip palaikė akciją. Todėl tiksliausia rašyti taip: policija Vingio parke skaičiavo apie 10 000 dalyvių, o organizatoriai savo platesnėje dalyvavimo statistikoje nurodė kur kas didesnį palaikymo mastą.
Šio renginio reikšmė slypėjo ne vien skaičiuose. Tą dieną į Vingio parką atvyko daug šeimų, vyresnių žmonių, jaunų tėvų, regionų atstovų, visuomenininkų ir savanorių. Lrytas.lt fiksavo, kad akcijoje buvo įvairaus amžiaus gyventojų, taip pat šeimų su vaikais, o dalis dalyvių atvyko su dviračiais. Tai buvo svarbi detalė, nes maršas savo forma labiau priminė ne partinį renginį, o iš apačios kilusį visuomenės suvažiavimą.
Renginio ašis buvo šeimos samprata, Konstitucija ir nepasitenkinimas valdžios kryptimi
Maršo organizatoriai renginio aprašyme skelbė, kad siekia vienytis prieš valdančiosios daugumos rengiamus įstatymus ir ginti Lietuvos šeimų teises bei Konstitucijoje nustatytą teisinę ir visuomeninę tvarką.
Vingio parke paskelbti reikalavimai buvo platesni nei vien šeimos sampratos klausimas. Organizatoriai kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Stambulo konvencijos ir Partnerystės įstatymo, o premjerei Ingridai Šimonytei buvo keliami reikalavimai dėl trijų ministrų – Evelinos Dobrovolskos, Arūno Dulkio ir Aušrinės Armonaitės – atstatydinimo. 15min vėliau rašė, kad I. Šimonytė nematė pagrindo šiuos ministrus atleisti.
Tai rodo, kad Didysis šeimos gynimo maršas nebuvo vienos temos protestas. Šeima buvo pagrindinis simbolis, tačiau po juo susijungė ir kiti dalykai: pandemijos laikotarpio įtampa, vaikų testavimo klausimai, mokyklų atvėrimas, nepasitikėjimas dalimi politinių sprendimų ir jausmas, kad valdžia nebekalba su konservatyvesne visuomenės dalimi. Tai nėra interpretacija iš šiandienos – 15min tiesiogiai fiksavo, kad Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas kalbėjo ne tik apie tradicinės šeimos menkinimą, bet ir apie karantino ribojimus, vaikų grįžimą į mokyklas, testavimą, valstybės skolinimąsi ir politinius paskyrimus.
Organizacinį branduolį sudarė ne partijos, o visuomenininkų ir aktyvistų grupė
Po renginio Seime surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo R. Grinevičius, Viktoras Jašinskas ir Arvydas Daunys. R. Grinevičius buvo pristatytas kaip „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ vadovas, o V. Jašinskas ir A. Daunys – kaip maršo rengėjai. V. Jašinskas spaudos konferencijoje pristatė organizatorių skaičiuotą akcijos statistiką: 6 700 automobilių iš regionų, 550 automobilių iš Vilniaus, 480 motociklų, 54 autobusus ir daugybę neužsiregistravusių dalyvių. Vingio parko mitingą vedė vienas renginio organizatorių, komikas Artūras Orlauskas, kartu su aktore ir atlikėja Neringa Nekrašiūte.
Muzikinėje dalyje dalyvavo Romas Dambrauskas ir Ovidijus Vyšniauskas. R. Dambrauskas maršui sukūrė ir atliko dainą „Kelkis, Lietuva!“, tapusią vienu ryškiausių renginio simbolių. O. Vyšniauskas po renginio 15min sakė, kad į maršą buvo pakviestas atlikti savo dainą, nes palaiko tradicinės šeimos idėją, tačiau pabrėžė nesantis nusistatęs prieš LGBT žmones.
Taip pat buvo nematoma organizatorių dalis. Veikė didžiulė grupė taip vadinamų koordinatorių, kurie registravo dalyvius važiuojančius į renginį autobusais ir organizavo išvykimą iš savo miestų, miestelių ir kaimų. Paramą rinko ir informacine sklaida ,,Kauno Forumas” vadovaujamas Algimanto Rusteikos. Informacijos sklaidą neatlygintinai tiekė portalai infa.lt ir minfo.lt.
Organizatoriai dar prieš renginį viešai pabrėžė, kad maršas nesiremia jokiomis partijomis ar visuomeninėmis organizacijomis „visumoje“, nors patys organizatoriai gali būti kai kurių organizacijų nariai. Jų teigimu, materialinė parama buvo renkama iš visuomenės, atskirų žmonių ir smulkaus verslo įmonių.
Didžioji žiniasklaida maršą aprašė per skirtingus filtrus
15min tą dieną maršą aprašė gana faktiniu tonu: nurodė policijos skaičiuotą dalyvių skaičių, automobilių kiekį, pagrindines organizatorių temas ir G. Nausėdos vaizdo sveikinimą. Portalas taip pat išskyrė, kad į Vingio parką žmonės plūdo su trispalvėmis, istorinėmis Lietuvos, paties maršo ir kitomis vėliavomis.
Lrytas.lt pasirinko aštresnį toną. Publikacijoje maršas vadintas prieštaringai vertinamu renginiu, pabrėžti politiniai lozungai, kritika COVID-19 vakcinoms, G. Nausėdos sveikinimo įrašas, po kurio prezidentas socialinėje erdvėje sulaukė kritikos, o Vingio parke – plojimų. Kartu lrytas.lt fiksavo ir tai, kad rimto policijos įsikišimo neprireikė, nors šalia vyko maršui nepritariančių žmonių akcija.
LRT Tyrimų skyrius vėliau maršą nagrinėjo per organizatorių, ankstesnių protestų, retorikos ir informacinio saugumo kampą. LRT rašė, kad maršas sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo ar organizavo įvairius protestus bei mitingus, ir teigė, kad dalis retorikos ar lozungų sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija. Tai buvo LRT Tyrimų skyriaus pasirinktas interpretacinis rėmas, kuris skyrėsi nuo pačių maršo organizatorių pasakojimo apie pilietinį šeimų susitelkimą.
Šie trys žiniasklaidos kampai parodė, kodėl maršas tapo tokia stipria viešosios erdvės takoskyra. Vieni matė šeimų ir piliečių suvažiavimą į Vingio parką. Kiti matė politinės įtampos, galimo radikalėjimo ir informacinių rizikų ženklus. Faktas lieka tas pats: įvykis buvo toks didelis, kad jo negalėjo ignoruoti nei žiniasklaida, nei valdžia.
G. Nausėdos sveikinimas tapo svarbiausiu aukščiausio rango politiniu maršo momentu
Prezidentas Gitanas Nausėda Vingio parke nedalyvavo, tačiau maršo metu buvo išplatintas jo sveikinimas Tarptautinės šeimos dienos proga. LRT rašė, kad sveikinimas buvo paskelbtas Didžiojo šeimų maršo metu, o pats prezidentas kalbėjo, kad šeimų labui valstybė dar padarė per mažai.
G. Nausėda savo kreipimesi sakė, kad valstybė privalo girdėti žmonių balsą ne tik kartą per ketverius metus, o žmonių pyktis ar nuovargis reiškia, kad valstybė pasirinko netinkamą kalbėjimosi kelią arba apskritai nesikalbėjo. Tai buvo žinutė, kuri Vingio parke sulaukė plojimų, bet politinėje ir žiniasklaidos erdvėje sukėlė ginčą.
Tuo pačiu G. Nausėdos žinutė nebuvo vienareikšmis pritarimas visiems maršo reikalavimams. 15min vėliau citavo jo pasisakymo dalį, kurioje prezidentas kalbėjo, kad vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimai turi būti teisiškai sureguliuoti, tačiau tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos 38 straipsnio. Organizatoriai šią poziciją vertino palankiai, nes joje matė pritarimą jų akcentuotai Konstitucijos ribai.
Vėliau G. Nausėda LRT laidoje „Dienos tema“ sakė, kad jo sveikinimas buvo jo politinių nuostatų atspindys, o Vingio parke susirinkę žmonės, jo vertinimu, siunčiamą žinią suprato aiškiai.
V. Čmilytė-Nielsen ir I. Šimonytė maršo reikalavimų nepriėmė
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po renginio aiškiai pasakė, kad maršo organizatorių reikalavimai prieštarauja jos politiniams įsitikinimams ir Liberalų sąjūdžio vertybėms. Lrytas.lt citavo jos poziciją, kad kiekvienas turi teisę turėti ir išsakyti savo nuomonę, tačiau atskirų visuomenės grupių stigmatizavimas yra netoliaregiškas ir moraliai neatsakingas.[1]
I. Šimonytė į maršo organizatorių reikalavimus dėl ministrų reagavo trumpai ir tiesiai. Premjerė pareiškė, kad reikalavimus teikti yra organizatorių teisė, o sprendėjų teisė – juos vykdyti arba nevykdyti. Ji taip pat nurodė nematanti pagrindo iki birželio 1 d. atstatydinti tris organizatorių įvardytus ministrus.
Šios reakcijos parodė, kad maršas valdžios darbotvarkės tiesiogiai nepakeitė. Tačiau jis privertė aukščiausius šalies politikus viešai aiškinti savo pozicijas jautriausiais vertybiniais klausimais. Tai ir buvo viena svarbiausių jo pasekmių: tema, kuri dažnai buvo aptariama politinėse darbo grupėse ar partijų viduje, tą gegužės dieną buvo iškelta į didžiulę viešą sceną.
G. Landsbergis maršą vertino kaip galimą radikalesnės politinės jėgos pradžią
Užsienio reikalų ministras ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis po maršo kalbėjo gerokai kritiškiau. LRT publikacijoje jis sakė sunkiai suprantantis prezidento sprendimą leisti savo kalbą transliuoti Vingio parke susirinkusiems žmonėms. G. Landsbergis kėlė klausimą, ar ši iniciatyva nevirs radikalia politine jėga, ir perspėjo, kad toks prezidento palaikymo įspūdis gali kenkti pačiam prezidentui.[2]
G. Landsbergio reakcija atskleidė, kad valdančiojoje daugumoje maršas buvo matomas ne tik kaip šeimų ar vertybinis protestas. Jis buvo vertinamas ir kaip galima politinės mobilizacijos pradžia. Kitaip tariant, valdžios požiūriu grėsmę kėlė ne vien konkrečios maršo tezės, bet ir tai, kad į vieną vietą susirinko didelis, organizuotai veikiantis ir valdžiai nepalankus visuomenės sluoksnis.
Tai svarbi detalė, nes ji paaiškina, kodėl reakcijos buvo tokios aštrios. Maršas nebuvo tik renginys apie šeimą. Jis tapo galios klausimu: kas turi teisę kalbėti tautos vardu, kas formuoja viešąją darbotvarkę ir kas laikomas pilietiniu balsu, o kas – radikalizacijos rizika.
Maršas turėjo savo himną, bet po renginio kilo ginčas dėl muzikos naudojimo
Didysis šeimos gynimo maršas turėjo ir savo muzikinį ženklą – dainą „Kelkis, Lietuva!“, kurią protesto žygiui skyrė atlikėjas Romas Dambrauskas. Vakarų ekspresas šį kūrinį pristatė kaip „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ protesto himną ir nurodė, kad jį maršui skyrė pats R. Dambrauskas. Tokie simboliniai kūriniai masiniuose renginiuose dažnai tampa daugiau nei muzikiniu fonu – jie sutelkia žmones, leidžia jiems kartu dainuoti ir suteikia renginiui emocinę atmintį.
Tačiau po renginio maršo organizatoriams teko aiškintis ir dėl kitos muzikos, skambėjusios Didžiojo šeimos gynimo maršo bei jį lydėjusių renginių metu. LATGA kreipėsi į teismą dėl neteisėto muzikos kūrinių naudojimo, o 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino didžiąją LATGA ieškinio dalį ir priteisė 5 082 eurų autorinį atlyginimą už muzikos kūrinių panaudojimą Vilniuje, Kaune ir Panevėžio rajone vykusiuose renginiuose. LATGA iš pradžių siekė prisiteisti 6 776 eurus, tačiau dalis ieškinio nebuvo patenkinta dėl įrodymų trūkumo.
Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė po teismo sprendimo teigė, kad autoriams priklauso teisė į atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar renginys mokamas, ar nemokamas, o renginio sąvoka apima ir mitingus bei maršus. Kitaip tariant, šis epizodas tapo ne tik maršo istorijos dalimi, bet ir platesne pamoka visiems viešų renginių organizatoriams: politinis ar visuomeninis renginio pobūdis neatleidžia nuo pareigos derinti muzikos naudojimą ir atsiskaityti su kūrinių autoriais.[3]
Ši diena išliko kaip pilietinio balso ir visuomenės takoskyros simbolis
Praėjus penkeriems metams, Didysis šeimos gynimo maršas tebėra įvykis, kurį skirtingos pusės prisimena nevienodai. Jo dalyviams tai buvo bendrystės, šeimos gynimo, pilietinio orumo ir teisės būti išgirstiems diena. Kritikams – nerimą keliantis politinės įtampos, aštrios retorikos ir galimų informacinių rizikų ženklas.
2021 m. gegužės 15-oji išliko todėl, kad tą dieną į Vingio parką atvažiavo žmonės, kurie jautėsi nesiklausomi. Vieni jų atvyko dėl šeimos sampratos, kiti dėl vaikų ir švietimo, treti dėl nepasitikėjimo valdžia, ketvirti dėl platesnio jausmo, kad svarbūs sprendimai priimami per greitai ir per toli nuo paprasto žmogaus.
Tai buvo šilta diena tiems, kurie joje dalyvavo, ir nepatogi diena tiems, kurie ją stebėjo iš politinių kabinetų ar redakcijų. Bet demokratijoje tokios dienos reikalingos. Jos primena, kad valstybė nėra vien įstatymų tekstai, ministrų kabinetai ar televizijos studijos. Valstybė yra ir žmonės, kurie kartais sėda į automobilius, važiuoja šimtus kilometrų ir susirenka vienoje vietoje tam, kad pasakytų: mes irgi esame Lietuva.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato Didžiojo šeimos gynimo maršo kontekstą ir jo poveikį Lietuvoje, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Didįjį šeimos gynimo maršą, jo tikslus ir poveikį, todėl atitinka etikos reikalavimus. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, o informacija yra tiksli ir nešališka.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis nagrinėja penkerių metų sukaktį nuo svarbaus renginio, kuris turėjo įtakos šeimos politikos diskusijoms Lietuvoje. Tai svarbi tema, ypač šiuo metu, kai šeimos vertybės ir politika yra plačiai diskutuojamos visuomenėje.
Straipsnis suteikia svarbios informacijos apie Didžiojo šeimos gynimo maršo reikšmę ir poveikį, skatina diskusijas apie šeimos vertybes Lietuvoje, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Didįjį šeimos gynimo maršą ir jo poveikį visuomenėje, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
