Ruginienė planuoja išpirkti „Ignitis grupės“ akcijas iš privačių investuotojų
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pranešė apie planus ieškoti galimybių, kaip valstybė galėtų išpirkti „Ignitis grupės“ mažumos akcijas iš privačių valdytojų. Ji pabrėžė, kad detalių žingsnių kol kas nėra, o klausimas dėl akcijų išpirkimo gali atsirasti būsimoje Vyriausybės programoje.
Iniciatyvą išpirkti akcijas pasiūlė koalicijos partneriai – „aušriečiai“ ir „valstiečiai“. Premjerė teigė, kad diskusijos vyks ir dėl visos įmonės sugrąžinimo į valstybės kontrolę. Seimo salėje apie tai pranešus, pasigirdo plojimai, o parlamentarai domėjosi ir akcininkų viešinimu, kad visuomenė žinotų, kas valdo valstybės įmonę ir kokius interesus gali turėti[1].
Dabar valstybė valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusi dalis priklauso instituciniams ir mažmeniniams investuotojams. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pernai gruodį teigė, kad valstybei pakanka turimo akcijų kiekio, kad įmonė būtų valdoma pagal Lietuvos interesus, todėl delistingavimo iniciatyvos nepalaikė.
Sinkevičius prieš „Ignitis“ nacionalizaciją: valstybė jau kontroliuoja, o sąskaitas mokėtume visi
Siūlymai nacionalizuoti „Ignitis grupės“ akcijas Lietuvoje sulaukė kritikos ir iš europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus. Jis pabrėžia – šiuolaikinėje energetikoje svarbiausia ne grąžinti valstybę į „sovietmetį“, o investuoti į atsinaujinančią energetiką, užtikrinti energetinį saugumą ir stiprinti kapitalo rinkas[2].
Pasak V. Sinkevičiaus, nacionalizacija problemų neišspręstų, nes valstybė jau turi lemiamą įtaką „Ignitis“ sprendimams. 74,99 proc. akcijų esą priklauso valstybei, tad Vyriausybė kontroliuoja investicijas, dividendus ir strateginius sprendimus. Išpirkti likusius 25 proc. reikštų šimtų milijonų eurų iš biudžeto, kurie galėtų būti skirti mokykloms, ligoninėms ar gynybai.
Politikas taip pat įspėjo apie neigiamą signalą investuotojams: privatus kapitalas Lietuvoje taptų nesaugus, o energijos kainos nuo nacionalizacijos nesumažėtų – mat jas lemia pasaulinės rinkos, infrastruktūros ir investicijų kaštai. Be to, ES šalių strategija skatina privačias investicijas energetikoje, o nacionalizacija priešintųsi šiai tendencijai.
„Todėl klausimas paprastas – ar norime modernios, į ateitį žiūrinčios Lietuvos, ar skelbiame konkursą, kas greičiau grąžins mus į „planinės ekonomikos“ laikus? Šis pasiūlymas, yra gražiai įpakuotas populizmas, bet realybėje – puolimas prieš mūsų biudžetą, investicinę aplinką ir energetikos ateitį.“ – rėžė V. Sinkevičius.
Šimonytė ir Mačiulis kritikuoja „Ignitis“ akcijų išpirkimo planus: biudžetas ir investicijos – svarbesni
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė vertina šią idėją kaip itin brangią ir rizikingą – galimą biudžeto sąnaudą vertina iki 800 mln. eurų, o tai turėtų neigiamų pasekmių investiciniam klimatui bei gali pakenkti Nacionalinei energetikos strategijai[3].
Pasak jos, valstybė jau turi lemiamą įtaką įmonės sprendimams, tad papildomas akcijų supirkimas nepadidintų kontrolės, bet reikštų milžinišką išlaidų naštą mokesčių mokėtojams.
Į tokią buvusios Vyriausybės vadovės poziciją sureagavo ir valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Politikas svarstė, iš kur pas I. Šimonytę „tiek drąsos“[4].
„Sugriovėme gaujas II pakopų pensijos sistemoje, tikiuosi visuomenės palaikydama susigrąžinsime kas mūsų! Gaujų akys pilnos ašarų, nes valdžia ir srautai gali būti sustabdyti! Tik priminsiu, kad ši gaujos atstovė 2009 m. krizės metu iš MAXIMOS išpirko LEO AKCIJAS. VAGYS!“ – rėžė parlamentaras.
Tuo tarpu ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat kritiškai vertina šią iniciatyvą. Jo vertinimu, valstybė jau turi kontrolinį 75 proc. akcijų paketą, todėl gali priimti visus svarbiausius strateginius sprendimus.
Mačiulio nuomone, išpirkimas nepadidintų naudos gyventojams, nes valstybė jau dabar gali vykdyti savo įsipareigojimus, o planuojamos išlaidos – iki pusės milijardo eurų – galėtų būti skiriamos svarbesniems tikslams, pavyzdžiui, gynybai. Tokia iniciatyva taip pat silpnintų akcijų rinkos likvidumą ir mažintų užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Ž. Vaičiūnas: apie delistingavimą kalbėti dar per anksti
Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažįsta, kad „Ignitis“ grupės akcijų išpirkimo iš privačių investuotojų klausimas yra jautrus visuomenei. Nors premjerės I. Ruginienės paskelbta galimybė svarstyti tokį žingsnį sulaukė dėmesio, ministras teigia, kad šiuo metu diskusijų dėl delistingavimo sąlygų praktiškai nėra[5].
Pasak Ž. Vaičiūno, sprendimai dėl akcijų valdymo priklauso Finansų ministerijai, o energetikos ministro vaidmuo šiuo klausimu yra patariamas. Jis pabrėžia, kad prieš bet kokį sprendimą reikia įvertinti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius kaštus, įskaitant investicinės aplinkos aspektus. Šiuo metu, pasak jo, būtų anksti prognozuoti, kiek valstybė turėtų išleisti norėdama išpirkti privačių akcininkų dalį.
