Nuo naujų metų – mokestinės „staigmenėlės“ – teks dar labiau veržtis diržus?
Nauji metai – nauji ratai. Tik, deja, ne visiems, mat daliai dirbančiųjų teks ne apie naujus ratus galvoti, bet apie tai, kaip užlopyti senus, kad šie bent jau dar metus atitarnautų. Mat Lietuvoje kaip ir visada – vos metai persiverčia į antrąją dekadą, pradedama kalbėti apie tai, kas brangs šiems pasibaigus. Vis dėlto, kai kurių produktų kainos naujų metų nė neišlaukė ir šoktelėjo jau dabar – štai visoje ES drastiškai – beveik 20 proc. – paaugo sviesto kainos, tad europiečiai, prieš tiekdami patiekalus ant šventinio stalo, panašu, turėjo kiek labiau susiveržti diržus.
Ir, nors sviesto iš dalies galima atsisakyti ir bent iš dalies amortizuoti didžiulį kainų šuolį, vandens gerti mažiau, veikiausiai, nepavyks. O geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nuo vasario 1-osios vilniečiams ir aplinkinių rajonų – Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams brangs per 10 centų už vieną kubinį metrą.
Žinoma, be brangstančių paslaugų, Lietuvoje jau tradiciškai užsimota įvesti ir naujas mokestines rinkliavas. Nors automobiliams, turintiems vidaus degimo variklius, įvedus privalomąjį taršos mokestį tarša nesumažėjo, o tautiečiams papildomai mokant už kelius šių būklė nepagerėjo, nuspręsta biudžetą dar labiau papildyti apmokestinant dar daugiau kelių. Mat tik tokiu būdu esą pavyks gelbėti griūvančius tiltus ir katastrofiškos būklės kelius. Tam, pasak Susisiekimo ministerijos, reikėtų apmokestinti dar maždaug 2 750 kilometrų krašto kelių.
Ne kiekvieno lietuvio nosiai panoro būti nepasiekiama ir Neringos savivaldybė, iki šiol ir taip taikiusi laviną mokesčių, kad norintieji savo akimis pamatyti auksines kopas, turėtų įveikti ne vieną vadinamą „ubago filtrą“.
Anksčiau buvo aiškinama, neva įvažiavimo mokestis, taikomas kiekvienam įvažiuojančiam automobiliui, esą yra dėl taršos reguliavimo, tačiau dabar, augant žmonių perkamajai galiai ir kone kiekvienam išgalint bent dieną ar kelias pasisvečiuoti Nidoje, įvedamas dar didesnis mokestis, kuris bus taikomas ir elektromobiliams (juk visur aiškinama, kad ši transporto priemonė yra gerokai mažiau tarši). O įvažiavimo mokestis jau nuo 2025-ųjų pradžios didės ir dvigubai, ir kai kurioms transporto priemonėms daugiau nei dvigubai.
Dabar neva Neringos savivaldybė prisidengia stovėjimo vietų problema – tačiau, kodėl tuomet nesiimama papildomai apmokestinti parkavimosi vietų?
Kalėdos – dovanų metas, todėl jomis savo piliečius palepino didelė dalis politikų
Tuo tarpu pasaulis prieš didžiąsias metų šventes gyveno visai kitomis nuotaikomis ir dalis šalių nusprendė savo piliečius savaip apdovanoti. Perrinkimo siekiantis Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau palepino kanadiečius šiuos du mėnesius atleisdamas nuo mokesčių – t. y., tam tikriems produktams šį laikotarpį taikomas 0 proc. PVM tarifas.
O štai Airijos valdžia, jusdama, kad į minkštąją jau stuksena 2025-ieji (o tai reiškia, kad per artimiausią penkmetį turi būti įgyvendinti „Agenda2030“ tikslai), piliečius palepino „šventiniu“ atviruku, kuriame – tik primenama apie „visuotinius tikslus“ ir jokio žodžio apie Šv. Kalėdas.
Palikti tautos be dovanos nepanoro ir buvusi premjerė, TS-LKD atstovė Ingrida Šimonytė. Politikė staigmenų šį kartą nepašykštėjo ir pranešė apie savo sprendimą nesivaržyti dėl TS-LKD partijos pirmininkės posto.
Tačiau šventinis džiugesys prieš Kalėdas žmones aplankydavęs ne visada. Štai dar prieš ketverius metus situacija buvusi kardinaliai kitokia – dėl su pandemija susijusių asmenų laisvių ribojimų, buvome skatinami prie šventinio stalo su savo artimaisiais susėsti nuotoliniu būdu. Laimingi tie, kuriems pasibaigus COVID-19 viruso karštinei, pavyko ir vėl susitikti su artimaisiais prie šventinio stalo. Tačiau tokia laimė nusišypsojo toli gražu ne visiems.
2020-2021 m. vykusios šventės veikiau priminė armagedoną: uždarytos mokyklos, restoranai, o viešasis transportas važiuodavęs tik pagal iš anksto valdžios nustatytą poreikį. Dalis sveikatos paslaugų buvo teikiamos tik nuotoliniu būdu, o planinės operacijos atidėtos. Karantino apribojimai neabejotinai paveikė ne tik psichologinę, bet ir ekonominę šalies būklę, o kai kuri žala – neatitaisoma.
LGBTQ klausimai tampa vienu iš pagrindinių pasaulio politikos centru
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje Finikse pažadėjo drastiškus pokyčius LGBTQ ir migracijos klausimais. Jis pareiškė ketinantis „sustabdyti transseksualų beprotybę“, pašalinti translyčius iš kariuomenės gretų ir mokyklų, uždrausti vyrams dalyvauti moterų sporte bei įtvirtinti, kad egzistuoja tik dvi lytys – vyriška ir moteriška.
Be to, D. Trumpas pažadėjo kovoti su migrantų nusikalstamumu ir narkotikų karteliais, taip pat iš naujo peržiūrėti JAV santykius su Panama dėl kanalo kontrolės.
Tuo pačiu metu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino Lauryną Laurinavičių kaltu dėl smurto ir viešosios tvarkos pažeidimo LGBTQ eitynių metu. Jam skirtas laisvės apribojimas, visuomenei naudingi darbai ir finansinės nuobaudos. Incidentas dar labiau paaštrino visuomenės susipriešinimą dėl tradicinių vertybių ir LGBTQ teisių, keliančių daug diskusijų apie saviraiškos laisvę ir jos ribas.
Atsistatydino O. Scholzo vyriausybė – kas laukia Vokietijos?
Po Prancūzijos vyriausybės griūties, panašus likimas dabar ištiko ir Vokietiją, kur teko atsistatydinti kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei. Skelbiama, kad nauji rinkimai įvyks jau ateinančių metų vasario 23 d.
Šiuo metu vokiečiams teks nuspręsti, kas jų šalies vairą valdys toliau ir priimti sprendimą, ar Vokietijai vis dar reikalinga viena liberaliausių Vakarų Europoje esančių imigracinių politikų. Štai dėl šios priežasties šiuo metu pastebimos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kilimas, o ją remia ir JAV prezidento rinkimuose D. Trumpą parėmęs milijardierius E. Muskas.
Vokietijos ekonomika šiuo metu susiduria su didžiuliu nuosmukiu, infliacija yra didžiausia per beveik 50 metų, o energijos kainos sparčiai auga. Automobilių pramonė smunka, o šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų AfD įgijo didelę persvarą, atspindinčią didėjantį nepasitenkinimą pagrindinių partijų elgesiu ekonomikos, migracijos ir užsienio politikos srityse[1].
Užsienio santykių srityje O. Scholzo atsargus požiūris į Ukrainą sulaukė kritikos, ypač didėjant įtampai su Rusija ir JAV. Frydricho Merzo vadovaujama CDU save pozicionuoja kaip griežtesnę alternatyvą, žadėdama didesnę paramą Ukrainai ir griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Tuo tarpu diskusijos dėl būsimo Vokietijos vaidmens ES, jos saugumo pozicijos ir ekonominių strategijų ir toliau intensyvėja, o posūkis į dešinę atrodo vis labiau tikėtinas.
