Už politines pažiūras – mirties nuosprendis? Lietuvoje aiškėja galimo teroro plano detalės

Sekimo įrenginys atvedė prie galimo teroro akto plano

Automobilyje aptiktas sekimo įrenginys, slapta renkama informacija apie žmonių judėjimą ir įtarimai dėl planuotų žmogžudysčių. Tai – ne kriminalinio filmo scenarijus, o Lietuvoje pradėto tyrimo detalės, kurios dabar nagrinėjamos teisme. Pareigūnų teigimu, nusitaikyta į du Rusijos valdžios kritikus ir Ukrainos rėmėjus, o galimų nusikaltimų pėdsakai driekiasi per kelias Europos valstybes.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši žmonės kaltinami rengimusi įvykdyti teroro aktą. Prokuratūros duomenimis, galimi užpuolikai siekė nužudyti Lietuvoje gyvenantį baškirų nacionalinio judėjimo lyderį Ruslaną Gabbasovą ir visuomenininką Valdą Bartkevičių.

Ši byla – tik dalis gerokai platesnio tyrimo. Teisėsaugos pareigūnai jau yra pareiškę įtarimus 14 asmenų, tačiau ne visi jie sulaikyti. Dalis įtariamų nusikalstamų veikų aplinkybių iki šiol laikoma paslaptyje, nes tyrimas tęsiamas.

Prokuroras Darius Šneideris prieš teismo posėdį atskleidė, kad kaltinamųjų pozicijos nevienodos: vieni atsisako kalbėti, kiti pripažįsta tik dalį kaltinimų, o kai kurie prisipažįsta visiškai.

„Kaltinamųjų pozicija yra labai įvairi – kai kurie atsisako duoti parodymus, kai kurie iš dalies, kai kurie pilnai prisipažįsta“, – žurnalistams sakė prokuroras.

Kaip vienas radinys automobilyje išjudino tyrimą

Viena svarbiausių šios istorijos detalių paaiškėjo dar 2025 metų pradžioje. Lietuvoje gyvenantis R. Gabbasovas savo automobilyje pastebėjo sekimo įrenginį.

Apie radinį jis pranešė teisėsaugai. Šis pranešimas tapo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu pareigūnai ėmė aiškintis, kas ir kokiu tikslu galėjo sekti baškirų nacionalinio judėjimo atstovą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai, atlikę neviešus tyrimo veiksmus, nustatė, kad R. Gabbasovo gyvybei ir sveikatai buvo kilusi reali grėsmė.

Toliau aiškinantis aplinkybes, buvo nustatyti galimi planuojamos žmogžudystės vykdytojai ir padėjėjai. Tačiau tuo istorija nesibaigė.

Pareigūnų surinkti duomenys leido įtarti, kad galimų užpuolikų akiratyje buvo atsidūręs ir V. Bartkevičius, žinomas dėl savo veiklos remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą.

Prokuratūros duomenimis, informacija apie potencialias aukas pradėta rinkti dar 2024 metų vasarą. Įtariama, kad tam buvo naudojamos ir techninės sekimo priemonės.

Tyrime minimi įvairių valstybių piliečiai, gyvenę Lietuvoje arba specialiai atvykę į šalį. Tarp jų – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Latvijos, Lietuvos, Moldovos ir Graikijos piliečiai.

Kodėl galėjo būti pasirinkti būtent šie du žmonės?

Tyrėjų vertinimu, abu galimi taikiniai pasirinkti neatsitiktinai.

R. Gabbasovas yra Rusijos pilietis ir baškirų nacionalinio judėjimo lyderis, viešai kritikuojantis dabartinę Rusijos valdžią. Prokuratūra įtaria, kad būtent jo opozicinė veikla galėjo tapti planuojamo susidorojimo motyvu.

V. Bartkevičius savo ruožtu aktyviai prisideda prie humanitarinės pagalbos Ukrainai. Tyrimo duomenimis, jis galėjo tapti taikiniu dėl paramos Rusijos užpultai valstybei.

Prokuroras D. Šneideris aiškino, kad kaltinamiesiems inkriminuojamas ne tik rengimasis nužudyti šiuos žmones, bet ir kitos su teroristine veikla siejamos nusikalstamos veikos.

„Taip pat jie įtariami teroristinės veiklos finansavimu, verbavimu teroristinei veiklai, neteisėtu informacijos rinkimu apie privatų nukentėjusių asmenų gyvenimą. Ta informacija buvo renkama tam, kad kitame etape būtų galimai atliktas teroro aktas“, – sakė prokuroras.

Taigi pagal prokuratūros versiją įtariamas sekimas nebuvo atsitiktinis. Jis galėjo būti pasirengimo nužudymams dalis.

Vilniuje surengta sulaikymo operacija

Tyrimas į naują etapą perėjo 2025 metų kovo 12 dieną, kai Vilniuje buvo sulaikyti pagrindiniai įtariamieji.

Operacijoje dalyvavo ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Surinkta medžiaga vėliau tapo pagrindu šešiems asmenims pareikšti kaltinimus. Vis dėlto teisėsauga pabrėžia, kad ši byla nėra visas tyrimas – dalis galimų nusikalstamų veikų ir toliau tiriama atskirai.

Šiuo metu teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro net 51 tomas.

Teisiamųjų suole – šeši asmenys, tarp jų ir nusikaltimų metu buvęs nepilnametis

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti šešiems skirtingų valstybių piliečiams.

Vienas jų – Sakartvele gimęs, Graikijoje gyvenantis Rusijos ir Graikijos pilietis Vikentijus Chopozovas. Kaltinimai taip pat pareikšti Lenkijoje gyvenančiam Sakartvelo piliečiui Arturui Vartanianui ir Vilniuje gyvenančiam Lietuvos piliečiui Andrejui Liapinui.

Byloje taip pat figūruoja leidimą gyventi Lietuvoje turintis Ukrainos pilietis Bohdanas Asieievas, Vilniuje gyvenantis Baltarusijos pilietis Vadzimas Duboiskis ir Vokietijoje gyvenantis Sakartvelo pilietis Ikhtiandras Karibovas.

Jauniausias iš kaltinamųjų – 2007 metais gimęs B. Asieievas. Tuo metu, kai, kaip įtariama, buvo vykdomos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis dar buvo nepilnametis.

V. Chopozovo advokatas prieš teismo posėdį nurodė, kad jo ginamasis kaltės nepripažįsta.

Prokuratūra kaltinamiesiems pateikė įvairius kaltinimus, tarp kurių – dalyvavimas organizuotos teroristinės grupės veikloje, teroristinės veiklos finansavimas, rengimasis įvykdyti teroro aktą ir neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimas.

Taip pat minimi kaltinimai dėl vykimo teroristiniais tikslais, neteisėto disponavimo programine įranga ir slaptažodžiais bei padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Dalis kaltinamųjų prisipažįsta, tačiau teismas vyks neviešai

Penktadienį surengtas pirmasis posėdis dar nebuvo skirtas išsamiai nagrinėti visus įrodymus. Teisme pirmiausia spręsti organizaciniai klausimai, derintas būsimų posėdžių grafikas ir nagrinėti proceso dalyvių prašymai.

Prokuratūros prašymu nuspręsta bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose.

D. Šneideris paaiškino, kad tokia tvarka reikalinga dėl bylos metu galinčios būti atskleistos informacijos apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą. Be to, platesnis tyrimas, iš kurio ši byla atskirta, vis dar tęsiamas.

Keturi kaltinamieji šiuo metu yra suimti, o dviem taikoma intensyvi priežiūra.

Visiems buvo leista posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nors vienas iš intensyviai prižiūrimų kaltinamųjų pasirinko atvykti į teismą.

Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai vadovauja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas.

Tyrimas dar nesibaigė: įtariamųjų gali būti daugiau

Nors šešių kaltinamųjų byla jau pasiekė teismą, Lietuvos kriminalinės policijos biuras toliau tiria platesnį galimų teroristinių nusikaltimų tinklą.

Generalinės prokuratūros duomenimis, šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti 14 asmenų.

Pareigūnai bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu ir užsienio partneriais.

Prokuroras D. Šneideris pripažino, kad kol kas negali atskleisti daugiau informacijos apie likusią tyrimo dalį. Jis tik patvirtino, kad įtariamųjų yra daugiau, o ne visi jie sulaikyti.

Šios aplinkybės rodo, kad penktadienį prasidėjęs teismo procesas gali atskleisti tik dalį teisėsaugos tiriamos istorijos.

Kaltinamiesiems gali grėsti itin griežtos bausmės

Pasak prokuroro, už teroro aktą, kurio metu nužudomas bent vienas žmogus, įstatymas numato laisvės atėmimą iki 20 metų arba įkalinimą iki gyvos galvos.

Tačiau šiuo atveju teismas dar tik pradėjo nagrinėti kaltinimus. Konkreti kiekvieno kaltinamojo atsakomybė priklausys nuo to, kokias aplinkybes ir nusikalstamas veikas pavyks įrodyti.

Šiuo metu visi šeši kaltinamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė nėra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.