Nacionalinis duomenų „ežeras“ už 57 mln. eurų?
Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis atkreipė dėmesį į itin didelį ir, jo teigimu, neskaidrų Valstybės duomenų agentūros projektą, kuriame daugiau nei 57 milijonai eurų išleista amerikiečių įmonės „Palantir Technologies“ platformai „Foundry“.
Pasak A. Nemunaičio, šis kontraktas buvo sudarytas be konkurencijos, be alternatyvų ir nesilaikant skaidrumo reikalavimų, todėl kyla rimtų klausimų dėl viešųjų pirkimų principų laikymosi. Pasak jo, sistema, vadinama „nacionaliniu duomenų ežeru“, turėtų analizuoti ir apdoroti viešojo sektoriaus duomenis, tačiau realiai duomenys tik renkami, bet neanalizuojami ir nenaudojami sprendimų priėmimui[1].
Be to, politikas pabrėžia, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo yra milžiniška, o visi surinkti duomenys laikomi užsienyje – neva Airijoje. Šią situaciją dar labiau komplikuoja faktas, kad asmuo, kuris praėjusią kadenciją buvo tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės patarėju ir koordinavo projektą, pasibaigus kadencijai įsidarbino „Palantir“ viešojo sektoriaus pardavimų vadovu, kas kelia klausimų dėl galimo interesų konflikto.
„Seimo socialdemokratai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami ištirti, ar buvęs Ingridos Šimonytės patarėjas Rimantas Žylius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, įsidarbindamas įmonėje, kuri, jam dirbant premjerės komandoje, su valstybe sudarė sutarčių už dešimtis milijonų eurų.“ – rašė A. Nemunaitis.
Skandalingas perėjimas: buvęs premjerės patarėjas dirba įmonei, vykdančiai milijonų projektą
Kaip buvo skelbta feisbuko puslapyje „Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“, R. Žylius šiemet įsidarbino įmonėje „Palantir Technologies Lithuania“, kuri vysto valstybės duomenų ežero projektą, anksčiau gavusį dešimtis milijonų eurų finansavimo. Šimonytė teigė, kad R. Žylius anuomet nepriiminėjo sprendimų dėl projekto, nors buvo atsakingas už atvirų duomenų ir viešųjų pirkimų klausimus.
Įmonė turi 10 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas siekia beveik 8 900 eurų per mėnesį. 2024 m. „Palantir Lithuania“ pajamos buvo 965 tūkst. eurų, o grynasis pelnas – 58 tūkst. eurų. Lietuva 35 mln. eurų skyrė „Palantir Foundry“ licencijos pratęsimui septyneriems metams, o duomenys saugomi Airijoje.
2023 m. Vilniuje atidarytas „Palantir“ didžiųjų duomenų kompetencijos centras bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, ieško programuotojų ir kuria sprendimus regiono gynybai. Įmonė taip pat prisidėjo prie kovos su COVID-19, Ukrainos gynybos ir pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą. 2022 m. „Palantir“ pajamos siekė 1,9 mlrd. JAV dolerių, o jos programinė įranga naudojama daugiau nei 150 šalių.
Startuolių ekspertas Norkūnas gina „Palantir“ projektą Lietuvoje
Tuo tarpu vienas pirmųjų Lietuvoje startuolio „MailerLite“ bendraįkūrėjas bei unicorns.lt kūrėjas Eimantas Norkūnas šiuo klausimu laikosi kitokios pozicijos. Pasak jo, „Palantir“ sistema Lietuvos valstybės duomenų agentūroje padeda spręsti ilgalaikę problemą – šimtus senų, nesuderintų IT sistemų, kurių duomenys dažnai buvo nepasiekiami arba brangiai prižiūrimi.
Sistema esą centralizuoja duomenis į vadinamąjį „duomenų ežerą“ ir leidžia greitai vykdyti analizę bei kurti praktines programas, pavyzdžiui, sveikatos prevencijai ar socialinių išmokų apskaičiavimui.
Norkūnas atkreipia dėmesį, kad tokia platforma leidžia valstybėje kurti aplikacijas ir atlikti statistines analizes žymiai pigiau bei greičiau nei tradiciniais metodais. Pasak jo, kritika dažnai kyla dėl konkurso nebuvimo, didelių išlaidų ar politinių interesų, tačiau praktiškai sistema jau suteikė didelę pridėtinę vertę ir padėjo Lietuvai pasiekti tarptautinį lygį duomenų valdyme.
Be to, atremdamas faktą, kad įmonėje pasibaigus kadencijai įsidarbino ir pats R. Žylius, Norkūnas rėžė, kad toks sprendimas buvo natūralus – esą R. Žylius gerai pažįsta sistemą ir viešąjį sektorių, turi analitiko ir stratego savybių, todėl gali efektyviai prisidėti prie inovatyvių projektų tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
