2025 m. valstybės biudžetas: didės pensijos, augs gynybos ir LRT finansavimas

Pristatytas 2025 m. valstybės biudžetas, bet naujas seimas galės jį koreguoti

Trečiadienį Vyriausybė pritarė finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytam planuojamam 2025 m. valstybės biudžeto projektui.

Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų^[1]. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), o išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc., deficitas – 3 proc. BVP 2025 m. turėtų augti 2,9 proc., infliacija sudaryti 2,5 proc.

Planuojamas investicijų pokytis 5,6 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 7,6 proc.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžete planuojama gauti 6,83 mlrd. eurų pajamų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudarytų 3,39 mlrd. eurų.

ES ir kitos finansinės paramos lėšos į biudžetą atneštų 2,44 mlrd. eurų, akcizai – 2,18 mlrd. eurų, pelno mokestis – 1,81 mlrd. eurų. Kitos pajamos sudarytų 802 mln. eurų, o kiti mokesčiai atneš 448 mln. eurų pajamų.

Planuojama, kad lyginant su 2024 m. projektu, PVM pajamos augs beveik 185 mln. eurų, GPM – 545 mln. eurų, o akcizų – 321 mln. eurų.

Po pristatymo ir priėmimo posėdyje, ketvirtadienį projektas bus pateiktas seimui. Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, tikėtina, kad naujas seimas jį koreguos. 

Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad didžiausias dėmesys biudžete buvo skiriamas trims visos kadencijos metu prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.

Ministrė priminė, kad vis dar galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos (ES) šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Piliečių pajamoms bus skiriama beveik 2 mlrd. Eur, augs mokytojų, gydytojų atlyginimai

2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų.

Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.

Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“

Dėl MMA didinimo projektuojama, kad minimalus atlyginimas kils 69 eurais ir bus 330,16 euro didesnis, nei 2020 m. 

Mokytojų algų didinimui numatyta skirti 394 mln. eurų. Dėstytojams ir mokytojams, lyginant su praėjusiais metais, alga „į rankas“ augs 8,2 proc. 2025 m. mokytojai „į rankas“ gaus vidutiniškai 142 eurais didesnį atlyginimą – dėstytojai – 164 eurais. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augs 7,6 proc. arba 83 eurais. 

Medikams numatoma skirti 230 mln. eurų. 2025 m. lyginant su praėjusiais metais sveikatos sektoriaus atstovų atlyginimai augs po 10 proc. Gydytojų atlyginimas vidutiniškai „į rankas“ paaugs 305 eurais, slaugytojų – 141 euru, o rezidentų – 144 eurais. 

Savivaldybių ugniagesių, prokurorų ir statutinių pareigūnų algų didinimui – 46,4 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 43,2 mln. eurų.

Paramai pažeidžiamiausioms visuomenės dalims numatoma skirti 487 mln. eurų. Vaiko pinigai 2025 m. turėtų siekti 122,5 euro. Projektuojama, kad vienišo žmogaus išmoka kitąmet sieks 42,29 euro, 4 eurais daugiau nei 2024 m. 

616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.

Daug dėmesio numatoma gynybai, kelių remontui

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP). Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų. Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.

Taip pat numatoma, kad nuo 2025 m. antrosios pusės pradeda veikti infrastruktūros fondas. Jo tikslas yra finansiškai atsiperkantys projektai gynybos pramonės, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūroje.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 715,3 mln. eurų. 

Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).

Didžioji dalis biudžeto – socialinei apsaugai

Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.

Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.

Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.

Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse. Socialinei apsaugai išlaidos augs 1,37 mlrd. eurų, švietimui – 533 mln. eurų, o sveikatos apsaugai – 533 mln. eurų. 

Išlaidos gynybai augs 293 mln. eurų, bendrosioms paskoloms – 141 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 101 mln. eurų. Finansavimas poilsiui, kultūrai ir religijai didės 80 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 53 mln. eurų, ekonomikai – 42 mln. eurų, o aplinkos apsaugai – 36 mln. eurų.

Numatyta didinti finansavimą ir nacionaliniam transliuotojui LRT

Galbūt netikėta, tačiau trečiadienį paskelbtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte siūloma didinti ir finansavimą Lietuvos radijui ir televizijai (LRT). Tai siūloma daryti net 6,8 mln. eurų.

Kaip numatoma projekte, asignavimai LRT kitąmet sudarytų 79,6 mln. eurų. 2024 m. biudžeto projekte LRT buvo numatyta asignuoti 72,8 mln. eurų. 

Vyriausybės seimui teikiamame projekte numatomas tolimesnis asignavimų didėjimas. Planuojama, kad 2026 m. LRT skirtos lėšos siektų 87,8 mln. eurų, o 2027 m. – 97,1 mln. eurų.