Rinkimai dar tik spalį, o partijos jau išleido šimtus tūkstančių

Pasiruošimą seimo rinkimams dalis partijų pradeda jau ištuštinusios kišenes

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad liko paskutinės kelios dienos, kai politinės kampanijos dalyviai dar gali suspėti užsiregistruoti dalyvauti rudenį vyksiančiuose seimo rinkimuose^[1]. Politinės kampanijos dalyvių registravimas vyks iki 2024 m. liepos 22 d. (imtinai).

Jau užsiregistravusių savarankiškų dalyvių skaičius šiuo metu yra 152. Iš jų, politinių partijų skaičius – 18, politinių partijų iškeltų kandidatų skaičius – 127, save iškėlusių kandidatų skaičius – 7^[2].

Primename, kad Lietuvos Konstitucija numato, kad seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Taip pat jis neturi turėti nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir turi būti įgyvendinęs kitus Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Konstitucija, eiliniai seimo rinkimai rengiami seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Šiais metais rinkimai vyks spalio 13 d.

O iki rinkimų likus jau kiek mažiau nei trims mėnesiams, dalis politinių partijų į finišo tiesiąją keliauja jau yra gerokai aptuštėjusiomis kišenėmis. Politinės jėgos gerokai išleido šimtus tūkstančių anksčiau šiais metais įvykusiems prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams, o seimo – gali pristigti finansavimo.

Partijos renka finansinę paramą, tačiau dešimtys tūkstančių jau iššvaistyti

Šiuo metu rinkimams į seimą besirengiančios partijos jau kaupia savo finansinių aukų sąskaitą. Kol kas, paramos yra sulaukusios dar ne visos partijos, tačiau dalies – sąskaitos jau nebe tuščios.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau turi surinkusi virš 24 tūkst. paramos, Laisvės partija – beveik 33 tūkst., liberalai – 2 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 20, Lietuvos socialdemokratų partija – 10 tūkst., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 70 tūkst., „Nemuno aušra“ – 1000, Tautos ir teisingumo sąjunga – 692, konservatoriai – 169 tūkst. eurų^[3].

Kitos politinės jėgos finansinės paramos dar negavo, o tiek prezidento, tiek EP rinkimuose jau išleista nemažai pinigų. Dalis lėšų, švaistoma net vidaus rinkimams.

Pavyzdžiui, dalis vidiniame konservatorių reitingavime į seimą dalyvavusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių skyrė lėšas politinei savireklamai partijoje^[4]. Vienuoliktoje konservatorių daugiamandatės sąrašo vietoje atsidūręs Žygimantas Pavilionis šiam tikslui išleido daugiausiai – net daugiau nei 3647 eurų. Konservatorių partijos duomenimis, mokamą politinę reklamą skleidė daugiau nei 30 kandidatų.

Tačiau tai – tik krislelis jūroje, žvelgiant į sumas, kurios jau buvo išleistos prezidento ir EP rinkimų metu. Tai rodo ataskaitos. Rinkimų kodeksas įpareigoja savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, per rinkimų politinę kampaniją gavusius 70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių (125 930 Eur) arba mažesnę pajamų sumą, VRK pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitas^[5].

Iš 15 asmenų, registruotų 2024 m. prezidento rinkimams, politinės kampanijos finansavimo ataskaitas pateikti turėjo 11 politinės kampanijos dalyvių. Liepos 11 d. baigėsi ir terminas pateikti EP politinės kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitas. Iki šio termino VRK pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir pajamas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus turėjo prievolę 13 iš 19 VRK registruotų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių.

Prezidento rinkimų metu, Darbo partija išleido 19 tūkst., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 124 tūkst., Laisvės partija – 72 tūkst., LVŽS – 238 tūkst., o TS-LKD – net 461 tūkst. eurų. Kalbant apie EP rinkimus, LVŽS jiems skyrė 406 940 eurų^[6]. LLRA-KŠS turėjo daugiau kaip 275 tūkst. eurų, konservatoriai EP rinkimuose dalyvavo su 185,5 tūkst. eurų, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ buvo surinkę daugiau nei 162 tūkst. eurų, liberalai dalyvavo su daugiau nei 106 tūkst. eurų.

Politiniai dariniai vis dar svarstymų stadijoje, ieško savo vedlių

Šiuo metu, politinės partijos vis dar yra pasiruošimo kelyje, o klaustukų dėl seimo rinkimų nestinga. Neseniai paaiškėjo, kad Darbo partiją į savo rankas vėl paėmęs Viktoras Uspaskichas buria koaliciją su Mindaugu Puidoku, Valdu Tutkumi, Žemaičių partija^[7]. Petras Gražulis skelbė, kad jo centristai, tautininkai buriasi į koaliciją su Krikščionių sąjunga, „Profesinių sąjungų centru“ ir Lietuvos šeimų sąjūdžiu.

Jau yra žinoma, kad Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ į seimą ves partijos lyderis Saulius Skvernelis^[8]. Anksčiau skelbta, kad Laisvės partiją į rinkimus žada vesti Aušrinė Armonaitė^[9].

Liberalus ves seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen^[10]. „Valstiečius“ ves Aurelijus Veryga, neseniai patekęs į EP. Jis teigė, kad iškeistų EP mandatą į premjero postą, jei jo partija laimėtų rinkimus^[11].

LSDP į seimo rinkimus ves europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė^[12]. Valdantieji konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į seimo sąrašą, bet dar neatskleidė, kas jį ves. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad sprendimą šiuo klausimu yra priėmusi, bet jo neatskleidžia^[13].

Partijos jau gavo gana solidžias finansines dotacijas

Dar pavasarį, prieš prezidento ir EP rinkimus, VRK partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas. Jas gavo 12 politinių jėgų, kurioms bendrai buvo pervesta net 2,96 mln. eurų^[14].

Pagal VRK skaičiavimą, vienas balsas per praėjusius seimo, savivaldybių tarybų ir EP rinkimus 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms šių metų pirmą pusmetį atneša 0,567 euro.

Iš valstybės biudžeto partijoms šiemet numatyta skirti 6,12 mln. eurų.

11 politinių organizacijų dotacijas gavo atsižvelgiant į jų paskutinių rinkimų rezultatus, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasinaudojo įstatyme numatyta išimtimi, kai valstybės lėšos skiriamos seimo rinkimuose nedalyvavusiai, bet parlamentinę frakciją turinčiai partijai. Ši partija sulaukė 216,9 tūkst. eurų dotacijos.

Net 780,4 tūkst. eurų teko TS-LKD. LVŽS buvo paskirta 478,2 tūkst. eurų, socialdemokratams – 413,6 tūkst. eurų. Liberalų sąjūdis gavo daugiau kaip 235 tūkst. eurų dotaciją, Darbo partija – beveik 208 tūkst. eurų.

Laisvės partija gavo 168 tūkst. eurų. LLRA-KŠS – 147,6 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 99,6 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 83,8 tūkst. eurų. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 73,7 tūkst. eurų, Lietuvos žaliųjų partija – 62,5 tūkst. eurų.

Partijų reitingų viršūnėje lieka socialdemokratai

Remiantis paskutinių reitingų duomenimis, LSDP išlieka populiariausia partija Lietuvoje. Jos atotrūkis nuo konservatorių padidėjo: už LSDP nurodė, jog balsuotų 13,8 % apklausos dalyvių^[15].

TS-LKD palaikytų 10,1 % piliečių. Partiją „Nemuno aušra“ remtų 8,7 % respondentų. Liberalų sąjūdį rinkimuose palaikytų 5,9 % apklausos dalyvių, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – 5,8 %.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą remtų 5,7 %, už Laisvės partiją rinkimuose balsuotų 3,9 %, už Darbo partiją – 2,1% apklausos dalyvių.