2024-ieji Lietuvai – turtingi rinkimais, bet ne rinkiminių kampanijų turiniu
Šiais metais Lietuva negali nuobodžiauti: šalyje vyksta net treji rinkimai. Dveji iš jų – prezidento bei Europos Parlamento (EP) – jau praėjo.
Prezidento rinkimus laimėjo ir antrąją kadenciją užsitikrino dabartinis valstybės vadovas Gitanas Nausėda, užtikrintai įveikęs Ingridą Šimonytę. EP rinkimuose netikėtą pergalę pasiekė konservatoriai, iškovoję tris mandatus iš vienuolikos. Savo ruožtu seimo rinkimai dar tik įvyks šį rudenį.
Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad šiuo gana įtemptu rinkiminiu laikotarpiu šalies žiniasklaida bei pati visuomenė yra tiesiog perpildyta politiniu turiniu: tai rinkiminės reklamos, plakatai, politikų susitikimai su piliečiais ir t.t.
Vis dėlto, realybę matome gerokai blankesnę. Šalies medijos kiek daugiau dėmesio skyrė nebent prezidento rinkimų kampanijai, tačiau ir ši praėjo be didelių skandalų, aštrių debatų ar pernelyg kandžių kandidatų pasisakymų.
Netrukus po prezidento surengti EP rinkimai atsidūrė tarsi šešėlyje. Net miestuose šmėžavo vos vienas kitas EP rinkimus ir juose dalyvaujančius sąrašus primenantis plakatas, debatai buvo blankūs, o visuomenė neatrodė pernelyg susidomėjusi tuo, ką gi reikėtų išsiųsti Lietuvą atstovauti Briuselyje.
Rudenį vyks Lietuvai įprastai svarbūs parlamento rinkimai. Tikėtina, kad juose ir pamatysime didžiausias šunų pjautynes, tačiau kol kas – šalies politinėje padangėje šiuo klausimu gana ramu, o ir patys politikai matyt labiau rūpinasi vasaros planais, o ne artėjančia įtempta seimo rinkimų kampanija.
Tačiau tokie pasyvūs ėjimai buvo stebimi tikrai ne visada. Per daugiau nei tris laisvos Lietuvos dešimtmečius šalyje vyko ne vieni ir ne dveji rinkimai, kurie dar iki keliavimo balsadėžių link sugebėjo sudominti visuomenę, įtraukti tiek piliečius, tiek ir politinio pasaulio atstovus.
Prie šio įdomumo prisidėdavo ir aktyvios rinkiminės kampanijos bei reklamos, kurios pastaraisiais metais tampa vis labiau šabloniškos bei nuobodžios, tačiau anksčiau nestokodavo nei itin gražių pažadų, nei dainų.
Įprastiniai rinkimai Lietuvoje – be didelių ginčų ir įtampos
Lietuvoje organizuojami EP, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos seimo ir savivaldybių tarybų visuotiniai, lygūs ir tiesioginiai rinkimai. Visi jie yra vykdomi slaptu balsavimu[1]. Juos reglamentuoja Konstitucija, Rinkimų kodeksas.
Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi Lietuvos piliečiai (savivaldybių tarybų rinkimuose – ir nuolatiniai gyventojai, EP rinkimuose – nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai) nuo 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja teismo neveiksniais pripažinti piliečiai.
Prezidentu gali būti renkamas, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, Lietuvos pilietis pagal kilmę, nuo 40 metų, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje ir jei jis gali būti renkamas seimo nariu. Seimo nariu gali būti renkamas pilietis nuo 21 metų, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir nuolat gyvenantis Lietuvoje. EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES pilietis nuo 21 metų, kuris nėra kandidatas į EP kitoje ES valstybėje narėje. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas nuo 18 metų.
Lietuvoje veikia daugiapartinė sistema, o tai reiškia, kad rinkimuose varžosi kelios politinės partijos. Seimą sudaro 141 narys. Iš jų 71 narys renkamas vienmandatėse apygardose pagal pirmumo rinkimų sistemą, o likusieji 70 narių renkami pagal proporcinį atstovavimą iš visos šalies partijų sąrašų.
Lietuvos prezidentas renkamas tiesioginiu visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai. Šie rinkimai vyksta dviem turais, jei nė vienas kandidatas pirmajame ture nesurenka daugiau kaip 50 % balsų.
Lietuvoje leidžiama balsuoti iš anksto tiems, kurie negali balsuoti rinkimų dieną. Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali dalyvauti rinkimuose ir referendumuose. Specialūs balsavimo punktai yra įrengti ambasadose ir konsulatuose visame pasaulyje, o diaspora taip pat gali balsuoti paštu.
Lietuvoje numatyta galimybė rengti ir nacionalinius referendumus, kurie gali būti skelbiami sprendžiant svarbius klausimus, pavyzdžiui, dėl Konstitucijos pataisų ar reikšmingų politikos pakeitimų. Referendumą gali inicijuoti seimas, prezidentas arba piliečiai, pateikdami peticiją.
Nepriklausomybę atgavusioje ir laisvoje Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius surengta dešimtys svarbių rinkimų. Prezidento rinkimai vyko 1993 m., 1997 m., (antrasis turas 1998 m.), 2002 m. (antrasis turas 2003 m.), 2004 m., 2009 m., 2014 m., 2019 m.
Seimo rinkimai vyko 1990 m. (Aukščiausiosios Tarybos), 1992 m. , 1996 m. , 2000 m. , 2004 m. , 2008 m. , 2012 m. , 2016 m. , 2020 m. EP rinkimai vyko 2004 m., 2009 m., 2014 m. ir 2019 m.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 1990 m. (miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų), 1995 m., 1997 m., 2000 m., 2002 m., 2007 m., 2011 m., savivaldybių tarybų ir merų – 2015, 2019, 2023 metais.
Įdomiausi rinkimai pasižymėjo aktyvia rinkimine kampanija ir išmoninga reklama
1992 m. Seimo rinkimai buvo itin svarbūs, nes tai buvo pirmieji parlamento rinkimai po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), vadovaujama Algirdo Brazausko, iškovojo lemiamą pergalę ir gavo daugumą mandatų.
Pirmieji demokratiniai Lietuvos prezidento rinkimai įvyko 1993 m. vasario 14 d. Pagrindiniai kandidatai buvo Algirdas Brazauskas, atstovaujantis Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), ir Stasys Lozoraitis, nepriklausomas kandidatas, remiamas Sąjūdžio judėjimo ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Tai buvo ne tik pirmieji rinkimai atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės istorijoje, bet ir didžiausio rinkėjų aktyvumo sulaukę rinkimai – 1993 m. balsavo net 78,6 proc. balsavimo teisę turėjusių rinkėjų. Itin aktyviai balsavo ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurių aktyvumas siekė 87,3 proc.
Rinkimus laimėjo A. Brazauskas, surinkęs apie 60 % balsų, o S. Lozoraitis surinko apie 38 %. Šie rinkimai buvo labai svarbūs kuriant Lietuvos demokratinio valdymo pagrindus ir įtvirtinant jos nepriklausomybę. Jie taip pat sukūrė precedentą būsimiems demokratiniams rinkimams šalyje ir tapo svarbiu posovietinės Lietuvos istorijos etapu.
1996 m. parlamento rinkimai Lietuvoje pasižymėjo savo įtaka posovietinio laikotarpio Lietuvos politiniam kraštovaizdžiui. Pagrindinės politinės partijos, dalyvavusios rinkimuose, buvo Tėvynės sąjunga, vadovaujama Vytauto Landsbergio, ir Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), vadovaujama A. Brazausko. Tėvynės sąjunga rinkimams susuko net specialią, Lietuvą ir jos ateityje su žaidimu tarsi palyginančią reklamą.
Tėvynės sąjunga iškovojo triuškinamą pergalę ir gavo 70 iš 141 Seimo nario mandato. Lietuvos demokratinė darbo partija patyrė ralaimėjimą, laimėjusi tik 12 vietų. 1996 m. rinkimai lėmė reikšmingus pokyčius Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje, daugiau dėmesio skiriant ekonominėms reformoms ir integracijai į Vakarų institucijas, tokias kaip ES ir NATO.
1997-1998 m. prezidento rinkimai buvo labai svarbūs, nes juose buvo renkamas prezidentas. Valdas Adamkus, nepriklausomas kandidatas, palaikantis glaudžius ryšius su lietuvių diaspora Jungtinėse Amerikos Valstijose, laimėjo rinkimus antrajame ture prieš Artūrą Paulauską. Pirmajame ture dalyvavo ir V. Landsbergis. Savo politinėje reklamoje jis pasitelkė dainą „Kas man iš tos laimės“ ir net pats ją uždainavo, nors galiausiai tai ir nepadėjo.
Kandidatų gausa bendrame rinkimų kontekste išsiskyrė 2002 m. Tuomet prezidento posto siekė net 17 kandidatų. Juos kiek netikėtai laimėjo Rolandas Paksas, nors vėliau apkaltos būdu jis ir buvo išverstas iš posto. Apie tai ir valstybės perversmo dvidešimtmetį plačiau rašėme specialiame straipsnių cikle.
Ši rinkiminė kampanija išsiskyrė būtent R. Pakso aktyvumu: jis buvo dažnai matomas bendraujantis su rinkėjais, vienas iš pirmųjų politikų viešojoje erdvėje pristatė save ne tik kaip politinę figūrą, bet ir kaip privatų gyvenimą, hobius turintį asmenį, dažnai pristatydavo save kaip patyrusį pilotą, filmavosi atlikdamas įvairius skrydžius, dalyvaudavo miestų šventėse. Kartu, savo rinkiminės kampanijos reklamose jis pristatė save kaip asmenį, galintį kovoti su šalyje plačiai įsigalėjusia korupcija ir neteisingumu.
2004 m. referendumas dėl stojimo į ES Lietuvoje buvo itin svarbus įvykis. Juo buvo sprendžiama, ar šalis turėtų įstoti į Bendriją. Referendumas vyko 2003 m. gegužės 10-11 d. Rinkėjų buvo klausiama: „Ar pritariate siūlymui, kad Lietuvos Respublika taptų Europos Sąjungos nare?“
Kampaniją plačiai palaikė politiniai lyderiai, verslo grupės ir žiniasklaida. Rėmėjai teigė, kad narystė ES užtikrins ekonomikos augimą, pagerins gyvenimo lygį ir padidins saugumą. Skeptikai reiškė susirūpinimą dėl suvereniteto praradimo ir poveikio vietos pramonei.
Referendumas buvo sėkmingas: 91,07 % rinkėjų pasisakė už stojimą į ES, o 8,93 % balsavo prieš. Rinkėjų aktyvumas siekė 63,37 % ir viršijo reikalaujamą 50 % ribą, kad referendumas būtų laikomas galiojančiu. Šio referendumo rezultatai atvėrė kelią Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstoti į ES. Vis tik, rinkėjai buvo paskatinti: atėjus į prekybos centrą „Maxima“ ir turint balsavimo lipduką, piliečiai galėjo nemokamai gauti skalbimo miltelių, šokolą, limonado arba net alaus.
2016 m. parlamento rinkimai buvo svarbūs dėl reikšmingos politinės galios kaitos ir naujų politinių jėgų iškilimo.
Naujai politinėje padangėje pasirodžiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tapo didžiausia partija seime. Be to, šie rinkimai buvo netikėta tradicinių partijų nesėkmė, atspindinti rinkėjų nepasitenkinimą esama padėtimi ir permainų troškimą. Tai kartu buvo pastebima ir itin vangioje tradicinių partijų rinkiminėje kampanijoje.
2019 m. prezidento rinkimai vyko po dviejų prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų. Valstybės vadovo rinkimus tadda laimėjo nepriklausomas kandidatas, buvęs ekonomistas G. Nausėda, įveikęs buvusią finansų ministrę I. Šimonytę. Rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda bandė save pristatyti ne kaip didelės patirties bagažą turintį bankininką, tačiau kaip eilinį žmogų, gebantį bendrauti ir sutarti su bet kuo. Panašiai jis save pozicionavo ir pastarųjų rinkimų metu, pabrėžęs savo dėmesį piliečių norams ir poreikiams.
O paskutinieji 2020 m. seimo rinkimai vyko COVID-19 pandemijos metu, kai galiojo įvairūs ribojimai, karantino režimas, žmonės piktinosi suvaržymais ir visuomenės susiskaldymu. Tai neabejotinai turėjo įtakos kampanijos strategijoms ir rinkėjų aktyvumui, politikai turėjo išlaviruoti tarp skatinimo piliečius dalyvauti rinkimuose bei raginimo toliau atidžiai laikytis karantininių nustatų. Tada rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jie sudarė koalicinę vyriausybę su liberalais ir Laisvės partija.
Artėjantys seimo rinkimai gali atnešti staigmenų
2024 metų spalio 13 dieną Lietuvoje vyks seimo rinkimai. Kol kas rinkiminė kampanija jiems dar tik įsibėgėja, tačiau manoma, kad rinkimai gali atnešti nemažai siurprizų tiek visuomenei, tiek ir politiniam elitui.
Po prezidento rinkimų kampanijos atlikta visuomenės apklausa parodė išaugusį palaikymą šalies vadovo posto siekusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno Aušrai“. Už šią politinę jėgą balsą atiduotų 7,5 proc. gyventojų.
Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Gegužės mėnesį už šią partiją savo balsą atiduoti ketino 17,2 proc. respondentų. Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuosi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurią palaikantys teigė 10,3 proc. respondentų. Panašus procentas respondentų tikino balsuosiantys už „valstiečius“: 9,6 proc. gyventojų.
Už ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ balsuoti ketino 8,2 proc. respondentų, balandį šią partiją rinkosi 9,8 proc. apklaustųjų. Darbo partiją gegužės mėnesį būtų palaikę 6,1 proc., o Liberalų sąjūdį – 3,4 proc. respondentų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija su 4,2 proc. palaikymo, Laisvės partija su 2,6 proc. ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 2,6 proc. palaikymu. Partiją „Laisvė ir teisingumas“ remia 1,9 proc. apklaustųjų, Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai) – 1,5 proc., Nacionalinį susivienijimą – 0,9 proc., o Lietuvos žaliųjų partiją – 0,6 proc. apklaustų piliečių. Ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
