Gyvenimas Lietuvoje – kaip dainose
Stebint, kaip mūsų šalyje kuriama perrinkto prezidento Gitano Nausėdos žadėta gerovės valstybė, mintyse sukasi dainų žodžiai. Tiksliau, kultinės grupės „Poliarizuoti stiklai“ daina „kada sustosime, kada bus gana? Tai dar ne ži nia….“ ir „kosmoso“ ministrės Aušrinės Armonaitės bandymas „būti faina“ su savo „pokyčiaipopokyčių“.
Tik, derinantis prie nūdienos aktualijų, viską reikėtų kiek pakeisti – ne pokyčiai, o „mokesčiai po mokesčių“, ir „kada valdžia sustos, kada jai bus gana? Tai dar ne ži nia….“
Pradėkime nuo to, kad prieš 15 metų, valdžioje esant vadinamajam konservatoriui ir „krizių suvaldytojui“ Andriui Kubiliui pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas dėl ekonominės krizės, kaip tada teigta, buvo padidintas laikinai. Tik tas „laikinas“ jo galiojimas užsitęsė ir mažai tikėtina, kad kada nors šis tarifas vėl bus sumažintas.
Nuo to karto mokesčiai tiek verslams, tiek fiziniams asmenims, tik augo. Eilinį kartą jie buvo padidinti praėjusią savaitę, kai seimas pavydėtinai vieningai sutarė, kad mistinio Gynybos fondo finansavimui reikia daugiau pinigų, todėl būtina kelti akcizą alkoholiui, rūkalams ir degalams.
Dėl pirmų dviejų kaip ir taip – kažkas gal pakeis gyvenimo būda, kažkas ims aktyviau remti kontrabandą, bet išgyvens visi. O štai degalų brangimą pajus visi, nes pabrangus jiems automatiškai brangs tiek atvežamos prekės, tiek su vežimu susijusios paslaugos. Ir tai – dar ne pabaiga. O kada pabaigai? Tai dar ne ži nia…
Kelių beveik neliko, bet mokestis bus
Artimiausiu metu net ir įprastos kelionės į kitus miestus ar Lietuvos pajūrį gali tapti prabanga. Ir ne tik dėl brangstančių degalų, bet ir dėl tų pačių „geriausia kas nutiko Lietuvai“ neūkiškumo ir siekio visas savo sukurtas problemas permesti ant kažkodėl vis dar tyliai kenčiančios visuomenės pečių.
Tarkim, sisteminė žiniasklaida vis aktyviau bruką mintį, kad už per nepriklausomybės laikotarpį beveik subyrėjusius kelius reikia imti mokestį.
Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės kelių Lietuvoje gali būti iki 50 proc. viso kelių tinklo. O jų sutvarkymui reikia daug daugiau pinigų, nei buvo skiriama iki šiol. Ir jų esą nelabai yra iš kur paimti, todėl kaip vienas iš paprasčiausių būdų siūlomas kelių visiems apmokestinimas, nes esą taip yra Lenkijoje (nors kai lenkai sumažino PVM maisto produktams, mūsų vyriausybė su vėl prezidente netapusia Ingrida Šimonyte priešakyje sekti Lenkijos pavyzdžiu atsisakė). Ir jau net paskaičiuota, kad kelionė lengvuoju automobiliu iš Vilniaus į Kauną kainuotų apie 15 eurų, į Klaipėdą – apie 26 eurus. Taigi, jeigu žmogus gyvena laikinojoje sostinėje, o dirba Vilniuje, jam kasdienė kelionė į darbą pabrangtų 30 eurų arba 150 eurų per savaitę… Su tokiomis išlaidomis automobiliu važiuoti nebeapsimokėtų, todėl, tikėtina, kad valdininkų jau skaičiuojamų pelnų, kaip kad ir alkoholio ar tabako brangimo atveju, susikrauti valdžiai nepavyktų.
Ir tokios fantazijos vyksta tuo pat metu, kai Lietuvos regionų partija seimui yra pateikusi iš tų pačių lenkų „pasiskolintą“ kelių finansavimo planą, kuriam nereikia nei papildomų investicijų, nei naujų mokesčių. Viską galima pasiekti įkūrus kelių priežiūros fondą, kuris galėtų skolintis, investuoti pinigus į kelius, o vėliau dalį investicijų susigrąžinti iš ES fondų. Viskas, ko reikia, tik truputį padirbėti, bet labai abejotina, kad kadencijos pabaigoje ši vyriausybė dar ką nors protingo nuveikti. O štai neprotingo ji gali…
Kas atsakys už ištaškytus biudžeto pinigus?
Tiek sostinė su vadinamuoju konservatoriumi Valdu Benkunsku priešakyje, tiek I. Šimonytės vyriausybė ilgam įsimins gebėjimu neatsakingai leisti visų Lietuvos piliečių pinigus. Deja, kadangi atsakomybės už tai vis dar nėra, galima nebejoti, kad pinigų taškymas tęsis ir toliau. V. Benkunskas jau parodė, kad pritaria sostinės gatvių darkymui ir miesto betonizavimui, sutiko su skubiai iš pareigų pasitraukusio vicemero Arūno Šilerio fantazijomis apie ispanų kalbos dėstymą, o I. Šimonytės vyriausybė sėkmingai skyrė milijonus žydų bendruomenei, pabėgėlių nameliams, kurie taip ir liko tušti, vielai pasienyje, iš kurios naudos kaip … iš I. Šimonytės vyriausybės, bei numatė biudžete daugiau negu 200 mln. eurų Ukrainai…
Sakant paprasčiau, pinigų biudžete yra, tačiau jie, manau, nusikalstamai, leidžiami ne tam, kad turėtų būti. Ir bus leidžiami toliau, kol visuomenė pareikalaus asmeninės valdininkų atsakomybės. Tik klausimas, kuris neramina jau ne vienerius metus – ar išblaškyta, prigąsdinta ir suskaldyta tauta tam dar pajėgi?
