Kas laimėtų, jei balsuotume dabar? Apklausos lyderiai – Šimonytė, Kasčiūnas ir Tapinas
Jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, realiausiais pretendentais į Daukanto aikštę rinkėjai šiandien matytų Ingridą Šimonytę, Lauryną Kasčiūną ir Andrių Tapiną. Tokias tendencijas atskleidė portalo „15min“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa, parodanti, kad kova dėl prezidento posto bręsta tiek partijų viduje, tiek už jų ribų.
Centro dešinės politiniame lauke stipriausias pozicijas užimtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Apklausos duomenimis, daugiausia palaikymo sulauktų buvusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė ir dabartinis partijos pirmininkas L. Kasčiūnas. Šiame flange taip pat minimos ir kitos pavardės – liberalių pažiūrų politikė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei europarlamentaras Dainius Žalimas[1].
Kairiųjų stovykloje, dar iki Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų kratų, aukščiausiose pozicijose buvo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis. Tarp galimų kandidatų taip pat įvardijami Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, parlamentaras Ignas Vėgėlė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga.
Apklausa atskleidžia ir dalies visuomenės lūkestį prezidento poste matyti ne partinį, o visuomeninį kandidatą. Šioje kategorijoje ryškiausiai išsiskiria A. Tapinas – jis sulauktų didžiausio palaikymo tarp nepartinių asmenų. Gyventojai taip pat minėjo diplomatą Liną Linkevičių, tinklaraštininką Skirmantą Malinauską, žurnalistą Edmundą Jakilaitį bei teisės profesorių Egidijų Kūrį.
Visuomenės nuomonės tyrimą vasario 4–11 dienomis atliko bendrovė „Norstat“. Apklausos metu buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Tyrimas sulaukė kirčių: „Čia užsakomoji apklausa?“
Savo poziciją dėl tokių tyrimo rezultatų išdėstė ir 77.lt skaitytojai. Didelė dalis jų teigė nesuprantantys, kokia buvo vykdytos apklausos imtis, kad taip vienbalsiai išrinkti būtent šie trys visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami kandidatai.
„Na jau čia tai naujausias anekdotas“, – rėžė viena skaitytoja.
Kita antrino, kad veikiausiai apklausa „buvo užsakyta“, todėl tokie ir rezultatai.
„Melas…. Visi išvardinti kandidatai neverti žmonių pasitikėjim, o tai rinkimai į Seimą įrodė… Žmonių kantrybės ir sveiko proto išbandymas… Na, jau čia tai naujausias anekdotas“, – pridūrė kita internautė.
Kuri premjerė stipresnė? Apklausos rezultatas – Šimonytės naudai
Tuo tarpu vasario pradžioje 77.lt surengta skaitytojų apklausa parodė aiškią buvusios premjerės Ingridos Šimonytės persvarą prieš dabartinę Vyriausybės vadovę Ingą Ruginienę. Skaitytojai buvo kviečiami reakcijomis pažymėti, kuri iš dviejų politikių jiems artimesnė: už I. Šimonytę balsuota „nykščiu“, už I. Ruginienę – „širdelės“ simboliu.
Rezultatai išryškino beveik dvigubą skirtumą – I. Šimonytė surinko 5,9 tūkst. reakcijų, o I. Ruginienė – 3,7 tūkst. Nors dalis komentatorių teigė nepalaikantys nė vienos iš jų, bendra apklausos kryptis buvo aiški – ekspremjerė vertinama palankiau.
Tuo pat metu apklausų duomenys rodo skirtingas jų pozicijas platesniame politiniame lauke. Rugsėjį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa fiksavo augantį I. Ruginienės palaikymą – jos, kaip galimos premjerės, vertinimas pakilo iki 7,3 proc., kai dar vasarą siekė vos 0,3 proc. Vis dėlto I. Šimonytė išlieka reitingų viršuje – ją tinkamiausia Vyriausybės vadove matytų 13 proc. respondentų.
Smunka prezidento reitingai
Tuo tarpu sausio pradžioje buvo fiksuotas ir Jo Ekscelencijos reitingų smukimas – „Vilmorus“ apklausa parodė, kad prezidentą Gitaną Nausėdą palankiai vertina 38,2 proc., o nepalankiai – 42,6 proc. gyventojų. Tai – žemiausias jo reitingas nuo kadencijos pradžios 2019 metais.
Pats šalies vadovas teigė, kad šis kritimas yra tiesioginė kaina už sustiprėjusį įsitraukimą į vidaus politiką. Anot jo, užsienio politikoje paprastai vyrauja platesnis partijų sutarimas, o vidaus klausimai neišvengiamai kelia daugiau įtampos ir kritikos.
Prezidentas pripažino, kad vienas sudėtingiausių sprendimų buvo Ingos Ruginienės Vyriausybės formavimas ir ginčai dėl ministerijų paskirstymo. Jo iniciatyva „Nemuno aušrai“ nebuvo patikėtas energetikos ministro portfelis, o vėliau šiai politinei jėgai atitekusi Kultūros ministerija sukėlė protestus ir galiausiai grįžo socialdemokratams.
G. Nausėda aiškino pasimokęs iš situacijos ir žada aiškiau bei operatyviau komunikuoti savo pozicijas, tačiau pabrėžia, kad prezidento sprendimai negali būti grindžiami vien reitingais – svarbiausia išlieka pareiga ir valstybės interesai.
