Renkami parašai dėl teisės atsiskaityti grynaisiais įtvirtinimo Konstitucijoje
Ar Lietuvoje teisė atsiskaityti grynaisiais turėtų būti įrašyta į Konstituciją? Būtent tokį klausimą kelia nauja referendumo iniciatyva, kuria siūloma keisti vieną svarbiausių šalies teisės aktų – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.
Iniciatyva oficialiai įregistruota dar 2025 metų spalio 23 dieną, o parašų rinkimas vyksta nuo 2026 metų vasario 5 iki rugpjūčio 5 dienos. Šiuo metu ji yra aktyvioje parašų rinkimo stadijoje. Kad referendumas būtų surengtas, būtina surinkti ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų. Kol kas, iki parašų tikrinimo, surinkti 1489 parašai – visi elektroniniu būdu[1].
Siūlomas pakeitimas iš pirmo žvilgsnio atrodo trumpas, tačiau reikšmingas. Norima pakeisti Konstitucijos 23 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.“ Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, tačiau apie atsiskaitymą grynaisiais joje nekalbama. Iniciatyvos autoriai siekia, kad teisė naudotis grynaisiais pinigais būtų aiškiai įtvirtinta konstituciniu lygmeniu.
Surinkus bent 300 tūkst. parašų – referendumas
Tai – platesnės diskusijos apie finansinę laisvę ir valstybės reguliavimą dalis. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie atsiskaitymų skaitmenizaciją, galimus grynųjų ribojimus, elektroninių mokėjimų plėtrą. Vieni tai vertina kaip pažangą ir patogumą, kiti – kaip riziką prarasti pasirinkimo laisvę. Referendumo iniciatyva iš esmės siūlo šią laisvę – atsiskaityti grynaisiais – apsaugoti aukščiausiu teisiniu lygmeniu.
Iniciatyvinės grupės koordinatoriai yra Egidijus Čibirauskas ir Zigmas Vaišvila. Jie organizuoja parašų rinkimą ir viešina siūlomą Konstitucijos pakeitimą. Sprendimas dėl galutinio iniciatyvos statuso dar nėra priimtas – viskas priklausys nuo to, ar per nustatytą laikotarpį pavyks surinkti reikiamą parašų skaičių.
Jeigu 300 tūkstančių parašų būtų surinkta ir patvirtinta, Seimas turėtų skelbti referendumą. Tuomet galutinį žodį tartų rinkėjai. Jei referendumas būtų sėkmingas, teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais taptų konstituciškai saugoma – tai reikštų ne tik simbolinį, bet ir teisinį pokytį, kuris galėtų turėti ilgalaikių pasekmių finansų politikai ir atsiskaitymų reguliavimui Lietuvoje.
Vasario 25 dienos duomenimis, šiuo metu yra surinkta beveik 1,5 tūkst. parašų.
Konservatoriai siūlo grynųjų ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų: Seime – kaktomuša dėl atsiskaitymų tvarkos
Seime atsinaujino politinė kova dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos. Opoziciniai konservatoriai – Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė – įregistravo pataisas, kuriomis siūloma leistiną ribą sumažinti iki 3 tūkst. eurų. Pagal jų siūlymą, viršijus šią sumą, visi mokėjimai – tiek už sandorius, tiek vykdant kitas finansines prievoles – turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.
Apribojimai paliestų ne tik pirkimo–pardavimo sandorius, bet ir dividendų mokėjimą, žalos atlyginimą ar mažųjų bendrijų narių išsiimamas lėšas asmeniniams poreikiams. Konservatoriai argumentuoja, kad Lietuva išsiskiria itin dideliu grynųjų naudojimu – apie 59 proc. mokėjimų atliekami būtent taip, todėl griežtesnė kontrolė padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką ir gerinti mokesčių surinkimą. Tuo metu dalis parlamentarų siūlo priešingą kryptį – ribą didinti iki 10 ar net 15 tūkst. eurų.
Diskusijose išryškėjo ir skirtingos institucijų pozicijos. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad pats ribos dydis – ar tai būtų 3, 5 ar 10 tūkst. eurų – iš esmės šešėlio masto nepakeis, o realų poveikį turėtų tik ženklus sumažinimas, pavyzdžiui, iki 1 tūkst. eurų.
Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba nemato pagrindo ribą didinti ir perspėja apie galimas rizikas – nuo sukčiavimo iki mažesnio PVM surinkimo. „Nemuno aušra“ siūlo ribą kelti iki 15 tūkst. eurų, motyvuodama saugumo ir ekstremalių situacijų argumentais, o Finansų ministerija pateikė kompromisinį variantą – 10 tūkst. eurų ribą, remiantis ES reglamentavimu.
