Lietuva nenori sustoti su parama Ukrainai – jau skyrė daugiau nei milijardą eurų
Jei kam nors kyla klausimų, ar Lietuva yra turtinga šalis ir galėtų sau leisti ir puikų nemokamai gyventojams suteikiamą švietimą, puikiai darbui pasirengusius gaisrininkus ar policininkus, atsakymas – taip. Užtenka peržvelgti, kokios sumos nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-aisiais iš mūsų šalies pradėjo plaukti tai pačiai Ukrainai.
Krašto apsaugos ministerija paskelbusi, kad nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas, Lietuva iš viso skyrusi karinės paramos už daugiau nei 641 mln. eurų, o bendrai suteikta parama jau perkopia milijardą eurų[1]. Nepaisant to, premjerė Ingrida Šimonytė esą mato poreikį ir toliau tiekti nenutrūkstamą paramą Ukrainai, todėl buvo priimtas sprendimas, kad dar iki žiemos kariaujanti šalis gaus daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvoje gaminamų dronų ir dar už maždaug 35 mln. eurų bus nupirkti radarai bei išminavimo įranga.
Prieš metus laiko buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Lietuva remia ES 20 mlrd. tęstinės paramos Ukrainai planą[2].
Be visa ko, nepaisant savo skiriamos paramos dronais, Lietuva sumanė pradėti vystyti ir specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą, kuriai ketinama skirti dar iki 15 mln. eurų.
Kad galėtų remti Ukrainą, Lietuva turi atsisakyti mokytojų, gydytojų, policininkų bei gaisrininkų
Liūdna, bet tiesa – su tokiais išlaidų užmojais Lietuva galėtų tik remti Ukrainą, o jos žmonės galėtų būti tuo ir gyvi. Bet jaunajai kartai tenka mokytis, o lietuviai, kaip žinia, ypatingai po COVID-19 pandemijos serga, todėl reikalingi gydytojai. O kadangi kartais nutinka „gyvenimas“, šalia būtina turėti ir angelus sargus – policininkus bei gaisrininkus, kurie iki šiol savo tarnybos metu dėvi aprangą, kuri tinkama tik „ant juoko“, bet tikrai ne darbui itin pavojingomis gyvybei sąlygomis.
Už tai, kad tokias sumas skyrėme Ukrainai (deja, niekas Lietuvos gyventojų nuomonės neklausė, ar šie pasiruošę tiek lėšų paaukoti), dabar kai kurios didžiųjų miestų mokyklos rugsėjį rizikuoja pasitikti be kai kurių mokytojų. Pasirodo, pedagogų ir toliau sparčiai mažėja, o mokyklose jau keliamos idėjos, kad galbūt į ugdymo procesą galėtų įsitraukti ir patys tėvai, turintys bent jau aukštąjį tam tikrų dalykų išsilavinimą…
Atrodo, dar be išsilavinimo gyventi gali, bet kaip gyvensi be gyvybės? Neįmanoma. O štai dabartinė sveikatos sistema ir veda prie to, kad greitai teks gydyti vieniems kitus, mat šalyje nerandamas finansavimas išlaikyti reikiamus specialistus už miestų ribų.
Bet ir pačiuose miestuose situacija ne kokia – eilės pas gydytojus specialistus siekia kelis mėnesius į priekį, o pakeisti jų – nėra kam.
Dar blogesnė situacija gaisrininkams, kurie, rizikuodami nebegrįžti į savo namus po pamainos, ne tik kone nieko neuždirba, bet ir nėra aprūpinti būtiniausiomis asmens saugumui skirtomis priemonėmis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, vidutinis ugniagesio gelbėtojo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė tik 1 691,80 eurus[3].
Dar blogiau tai, kad vos prieš penkis metus ugniagesių gelbėtojų bendruomenė kreipėsi į valdančiuosius su prašymu šiuos gelbėti ir aprūpinti reikiamomis tarnybinėmis uniformomis[4].
Gegužės mėnesį Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga surengė piketą, kuriuo neva norėjo parodyti tai, kad valstybės skiriamas finansavimas šiai sričiai – juokingas. Tačiau ir vėl atsakymas vienas: „juk nėra pinigų!“.
Užtat Vilnius ošė nuo gerokai pervertinto R. Oros koncerto
Viena taisyklė visam gyvenimui – lėšų (ne)buvimas beveik visada priklauso nuo to, kas jų prašo. Ir jei vienais aspektais valstybė nesuinteresuota, dar visai nereiškia, kad taip bus ir su kitais.
Štai, kai sostinės meras V. Benkunskas galimai gražiai paprašė – tai ir lėšų atsirado ir popmuzikos atlikėjos Ritos Oros koncertui, kurio vertė, kaip buvo teigiama, iki 100 tūkst. eurų, bet mūsų valstybė, kaip tokia dosni, sumokėjo už jį 423 tūkst. eurų – tai yra net keturis kartus brangiau nei toks koncertas yra vertas.
Šio koncerto ir kitų įdomesnių iniciatyvų organizatoriui „Go Vilnius“ kadaise buvo tekusi garbė susukti ir pristatomąjį filmuką apie mūsų sostinę Vilnių. Galiausiai gimė toks, pavadinimu „Vilnius – Europos G taškas“.
Sostinė kadaise (2009-aisiais) nepagailėjo tuo metu labai solidžios, net 100 tūkst. eurų sumos už „Vilniaus nesusipratimu“ vainikuotą Neries vamzdžio arką.
Milijonai nuleisti viena ranka į unitazą
Lėšų reikia mokytojams, gaisrininkams, policininkams, gydytojams ar galų gale jaunoms šeimoms? Štai už Lietuvos politiką atsakingi asmenys parodys kaip reikia elgtis, kai šalis „neturi pinigų“. Kitaip tariant, viena ranka imi vakcinas nuo COVID-19, o kitos pagalba tiesiog išpili šį stebuklingą ir prabangų skystį į klozetą ir nuleidi.
Situacija ne šaržinė – taip nutiko 2021-aisiais, kai Lietuva, kaip paaiškėjo, turėjo stipriai daugiau vakcinų nuo koronaviruso nei kad atliepė gyventojų poreikiai.
Kaip buvo atskleista, per metus buvo išpilta 60 tūkst. dozių vakcinos, o viso šio „smagaus“ užsiėmimo kaina taip ir liko neatskleista[5].
Dar be visa ko, Lietuva sutartį su vakcinų gamintojais galimai pratęsė net iki 2026-ųjų.
Lietuva turi ir nepigiai kainuojančią valdžią – milijonus kainavę rinkimai ir dar tiek pat kainuosiantys tautos atstovai
Lietuva neabejotinai gali lygiuotis į Dubajų ir nereikia net būti Europos G tašku. Su tokiomis prabangiomis išlaidomis senos sostinės gatvės atrodo gerokai per prastai.
Štai VRK apskaičiavo, kad šiemet įvykę treji piliečių susibūrimai prie balsadėžių renkant Prezidentą, atstovus į Europos Parlamentą bei balsuojant dėl dvigubos pilietybės Lietuvai atsiėjo beveik 32 milijonus eurų. Prisiminkime, kad dar laukia rinkimai į seimą, kuriems 2020-aisiais buvo išleista 16 mln. eurų.
Dar daugiau nei 1,5 mln. eurų Lietuvos gyventojai galimai net ir patys su tuo nesutikdami atseikės seimo rūmų sekančią kadenciją nebeišvysiantiems parlamentarams. Mažiausia išeitinė išmoka eiliniams parlamentarams siekia daugiau nei 4,3 tūkst. eurų, o kai kuriais praėjusios kadencijos atvejais išeitinės siekė ir 10, ir 30 tūkst. eurų.
