Į Lietuvą atvyksta BBC – domėsis apie saugumą regione
Lietuva sulaukė pasaulinio dėmesio – apie mus išgirdo ir BBC, jau vasario pradžioje atvyksiantis tiesiai į Valdovų rūmus ir čia filmuosiantis specialią „World Questions: Lithuania“ laidą, kurioje dalyvaus ir Seimo nariu tapęs teisininkas Ignas Vėgėlė, ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, premjerės pareigas ėjusi Ingrida Šimonytė bei krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. O dabar dar daugiau dėmesio sulauksime ir po šalies vadovo sprendimo iki 5-6 proc. BVP didinti finansavimą krašto apsaugai.
Pasaulinį debatų turą veda BBC žurnalistas Johny Dymondas, o jame, kaip skelbiama, bus aptariama valstybės saugumo situacija dabartiniame geopolitiniame kontekste.
„NATO skyrė nuolatinę brigadą, didėja išlaidos gynybai, tačiau ką dar galima padaryti, kad būtų užtikrintas Lietuvos saugumas, praėjus trejiems metams po invazijos į Ukrainą? Nelygybė ir pragyvenimo išlaidos taip pat buvo svarbios temos per pastaruosius rinkimus, jei Jums jos kelia susirūpinimą, ar jos sprendžiamos tinkamai?“ – teigiama kvietime į debatus[1].
Tokiu kvietimu savo socialinėje feisbuko paskyroje pasidalino ir pats A. Tapinas, ir pažadėjo „mažų mažiausiai aštrų pokalbį“[3].
Natūralu, kad žmonėms kilo pagrįstų klausimų, pagal kokius kriterijus buvo atrinkti laidos dalyviai, mat visi jie – labai skirtingi. Tačiau A. Tapinas tvirtino pats tokio atsakymo nežinantis, mat tik sužinojęs, kaip BBC jo ieškojo ir pasiūlė šiuos klausimus užduoti laidos metu.
I. Vėgėlė atsisakė dalyvauti „Laisvės TV“ rengtuose debatuose
Laida, atrodo, bus tikrai įdomi, mat I. Vėgėlė jau kurį laiką konfrontuoja su A. Tapinu ir dar pavasarį atsisakė dalyvauti „Laisvės TV“ rengiamuose debatuose prieš įvykstant Lietuvos prezidento rinkimams, pavadindamas juos neefektyviais ir neįtakojančiais rinkėjų apsisprendimo bei pasiūlęs savo alternatyvias sąlygas diskusijoms.
I. Vėgėlė savo atsisakymą argumentavo tuo, kad „Laisvės TV“ veikiau rengė šou, o ne tikrus politinius debatus, mat tokio tipo grupinė diskusija esą neleidžia atskleisti kandidatui savo programinių tikslų ir konkrečiais argumentais diskutuoti su oponentais.
77.lt primena, kad Advokatų garbės teismas nutraukė bylą prieš advokatą Igną Vėgėlę, iškeltą teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iniciatyva dėl jo pasisakymų apie paramos COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje organizatorių veiklos skaidrumą.
I. Vėgėlė viešai kėlė klausimus dėl paramos tikrinimo ir atskaitingumo. Po šių pasisakymų „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas apkaltino I. Vėgėlę manipuliavimu informacija, ypač dėl akcijos, skirtos drono „Bayraktar“ pirkimui Ukrainai, tačiau teismas bylą nutraukė.
Lietuva atsidūrė pačiame Europos centre – skirs didžiausią finansavimą savo krašto gynybai
O laidoje, rodos, tikrai bus apie ką kalbėti. Štai vos praėjusią savaitę NATO vadui M. Rutte prabilus apie tai, kad Europa turi gerokai daugiau investuoti į savo gynybą nei dabar, net ir savo socialinės gerovės sąskaita, ilgai nelaukęs prezidentas Gitanas Nausėda, nė nepasitaręs su tauta, priėmė sprendimą šį finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo BVP.
Tokį sprendimą „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pavadino nerealiu ir tvirtino gavęs šoką po to, kai išgirdo apie tokį „nepamatuotą, emocinį ir ekonomiškai nepagrįstą sprendimą“[3].
„Bendrai pagal 5.5 proc. nuo BVP planą gynybai 2025 – 2030 m. reikia daugiau nei 25 mlrd. EUR. Sveikatos apsaugos išlaidos siektų apie 10.6 mlrd., švietimui – 21.4 mlrd, bendroms valstybės paslaugoms – 16.5 mlrd. EUR. tuo pat metu.
2029-2030 m. gynybos išlaidos siektų maždaug penktadalį valstybės biudžeto išlaidų. JAV 2023 m. gynybai leido 13.3 proc. biudžeto. Ar aš kvailas, ar mus kas tai laiko kvailiais?“ – pridūrė R. Žemaitaitis.
Kalbant skaitine išraiška, pasak R. Žemaitaičio, 2025-2028 m. laikotarpiu savo krašto gynybai Estija planuoja skirti 5,6 mlrd. eurų, Latvija – 6,82 mlrd. eurų, kai tuo tarpu Lietuva – net 16,4 mlrd. eurų.
Tačiau ir čia ne viskas auksas, kas auksu žiba – nors ir prezidentas skambiai pareiškė apie savo sprendimą didinti finansavimą gynybai, tai esą nėra tas pats, kas skirti finansavimą kariuomenei. Mat iš gynybai skiriamų lėšų esą galima ne tik pirkti ginklus ir karinę amuniciją, bet ir komunikacijas į kokį nors rajoną pakloti, nutiesti kelius, pastatyti energijos kaupimo stotis, atnaujinti registrų centro serverius ir dar daug visko.
Žinoma, po tokio sprendimo Lietuvos vardas ir prezidento inicialai mirga ne tik vietinėje spaudoje, bet ir populiariausiuose užsienio naujienų portaluose, tad esminis tikslas tapti žinomiausiais Europoje, o gal net ir pasaulyje, matyt, pildosi.
