- Naujai išrinkti parlamentarai uždirbs dvigubai daugiau
- Už rekordiškai augančias politikų algas balsavo G. Landsbergis, S. Skvernelis, I. Šimonytė, R. Žemaitaitis ir kiti
- Seimo narių išeitinėms numatyta virš 1,5 mln. eurų
- Seimo narių išeitinės kai kuriais atvejais pasiekia net ir 25-30 tūkst. eurų sumas
Naujai išrinkti parlamentarai uždirbs dvigubai daugiau
Nors kai kuriose vietovėse dar vyks antrasis Seimo rinkimų turas, didžioji naujojo seimo sudėtis jau aiški. Taip pat žinome ir kitą svarbų faktą – kokius atlyginimus gaus į naująjį seimą išrinkti politikai. Besibaigiančios kadencijos parlamentarai pasirūpino tiek ilgamečiais seimūnais, tiek naujai atėjusiais, mat 2024–2028 metų kadencijos seimo nariai uždirbs dvigubai daugiau nei jų pirmtakai.
Tiems, kurie galbūt pamiršo, kaip visai neseniai politikai skundėsi dėl mažų atlyginimų ir gyvenimo nuo algos iki algos, verta priminti svarbius pokyčius. Parlamentarai praėjusiais metais sėkmingai pasirūpino gerokai padidinti būsimosios kadencijos politikų atlyginimus.
Nors seimo nario alga ir taip dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje, politikai pritarė valstybės tarnybos reformai, kuri pakeitė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Šie pakeitimai ypač palankiai paveikė parlamentines pareigas einančių politikų atlyginimus.
Dabar eilinio, jokios patirties ir papildomų pareigų neužimančio seimo nario alga „į rankas“ išaugs nuo 2 182,84 eurų iki maždaug 3 800 eurų. Jei seimo narys vadovaus komitetui, jo atlyginimas gali išaugti iki 4 300 eurų. Dar didesnis atlygis numatytas seimo pirmininkui ir asmeniui, kuris vadovaus vyriausybei – jų atlyginimai po mokesčių padidės nuo dabartinių 2 825 eurų iki 5 255 eurų „į rankas“. Tuo tarpu seimo vicepirmininkai gaus apie 4 600 eurų po mokesčių[1].
Už rekordiškai augančias politikų algas balsavo G. Landsbergis, S. Skvernelis, I. Šimonytė, R. Žemaitaitis ir kiti
Už savo gyvenimo pasigerinimą praėjusiais metais balsavo 86 parlamentarai, prieš buvo vos 4, o dar 14 nusprendė susilaikyti[2]. Nors anuomet politikai tikino, jog gerina ne savo, o būsimų parlamentarų darbo sąlygas, dabartiniai rinkimų rezultatai rodo ką kita. Juk daugelis už smarkiai padidėjusias algas balsavusių politikų sėkmingai ir toliau tęs darbus sėdėdami šiltoje seimo nario kėdėje.
Už politikų atlyginimo pakėlimą balsavo:
- Kasparas Adomaitis
- Virgilijus Alekna
- Arvydas Anušauskas
- Aušrinė Armonaitė
- Dalia Asanavičiūtė
- Audronius Ažubalis
- Andrius Bagdonas
- Agnė Bilotaitė
- Valentinas Bukauskas
- Guoda Burokienė
- Viktorija Čmilytė-Nielsen
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Algimantas Dumbrava
- Justas Džiugelis
- Aistė Gedvilienė
- Eugenijus Gentvilas
- Simonas Gentvilas
- Domas Griškevičius
- Jonas Gudauskas
- Irena Haase
- Angelė Jakavonytė
- Jonas Jarutis
- Liudas Jonaitis
- Linas Jonauskas
- Eugenijus Jovaiša
- Sergejus Jovaiša
- Vytautas Juozapaitis
- Ričardas Juška
- Laurynas Kasčiūnas
- Vytautas Kernagis
- Dainius Kreivys
- Linas Kukuraitis
- Andrius Kupčinskas
- Paulė Kuzmickienė
- Gabrielius Landsbergis
- Orinta Leiputė
- Silva Lengvinienė
- Arminas Lydeka
- Mindaugas Lingė
- Raimundas Lopata
- Matas Maldeikis
- Kęstutis Masiulis
- Bronislovas Matelis
- Marius Matijošaitis
- Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
- Laima Nagienė
- Andrius Navickas
- Kęstutis Navickas
- Monika Navickienė
- Monika Ošmianskienė
- Ieva Pakarklytė
- Gintautas Paluckas
- Žygimantas Pavilionis
- Rasa Petrauskienė
- Audrius Petrošius
- Liuda Pociūnienė
- Edmundas Pupinis
- Valdas Rakutis
- Edita Rudelienė
- Eugenijus Sabutis
- Paulius Saudargas
- Lukas Savickas
- Jurgita Sejonienė
- Vilius Semeška
- Algirdas Sysas
- Gintarė Skaistė
- Mindaugas Skritulskas
- Saulius Skvernelis
- Linas Slušnys
- Algis Strelčiūnas
- Giedrius Surplys
- Dovilė Šakalienė
- Robertas Šarknickas
- Ingrida Šimonytė
- Jurgita Šiugždinienė
- Tomas Tomilinas
- Justinas Urbanavičius
- Romualdas Vaitkus
- Arūnas Valinskas
- Valdemaras Valkiūnas
- Juozas Varžgalys
- Andrius Vyšniauskas
- Emanuelis Zingeris
- Remigijus Žemaitaitis
- Artūras Žukauskas
Tad akivaizdu, jog didesne alga susiviliojo tiek valdantieji, tiek opozicija. O kad tarp teigiamai balsavusiųjų buvo galima išvysti tokią pavardę kaip Ingrida Šimonytė, veikiausiai nenustebino nieko. Juk ji ne kartą viešai pabrėžė, kad Seimo narių atlyginimai yra nenormaliai maži, nepaisant to, jog jie jau ir taip uždirba daugiau nei didžioji dalis eilinių Lietuvos gyventojų.
Žvelgiant į Europos Sąjungos statistiką, Lietuvos parlamentarų atlyginimai buvo daugmaž vidutiniai, palyginti su kitų šalių politikais. Nepaisant to, Šimonytė ir jos bendraminčiai manė, kad reikia esminio atlyginimų padidinimo. Pavyzdžiui, I. Šimonytė teigė[3]:
„Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas. Todėl, kad mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonėms, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks tai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Tai man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save nusipigino ir šitą problemą reikia spręsti.“
Dėl sprendimo projekto aiškios nuomonės neturėjo ir tiesiog susilaikė Stasys Tumėnas, Rita Tamašunienė, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Artūras Skardžius, Jurgis Razma, Česlav Olševski, Dainius Kepenis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Petras Gražulis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Viktoras Fiodorovas, Tomas Bičiūnas, Zigmantas Balčytis.
Tačiau prieš šį sprendimo projektą, kuriuo buvo sėkmingai padidintos politikų algos, balsavo vos keturi parlamentarai: Ligita Girskienė, Virgilijus Jukna, Agnė Širinskienė ir Antanas Vinkus. Beje, iš pastarųjų parlamentarų į naująjį seimą pirmajame rinkimų ture pakliuvo tik Agnė Širinskienė[4].
Seimo narių išeitinėms numatyta virš 1,5 mln. eurų
Reikėtų pabrėžti, kad pinigų stygiumi negalės skųstis nei naujosios, nei dabar jau besibaigiančios kadencijos seimo nariai. Nors dalis jų nebuvo išrinkti į naująjį seimą, jų laukia solidžios išeitinės išmokos. Tad tiek naujai išrinkti politikai, tiek atsisveikinantys su seimu, finansiškai bus puikiai aprūpinti.
Kaip žinia, paprastiems, pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, išeitinės kompensacijos nėra skiriamos, nes jie iš anksto žino, kad dirbs tik ribotą laiką. Tačiau politikai, nors ir puikiai suvokia, jog seimo nario pareigas vykdys tik ketverius metus ir norėdami tęsti darbą turės vėl laimėti rinkimus, palikdami seimą vis tiek gauna išeitinę išmoką.
Kadencijos pabaiga ir nebepatekimas į seimą per kitus rinkimus yra traktuojama kaip netikėtas atleidimas iš darbo. Todėl, remiantis galiojančiais teisės aktais, jiems privaloma išmokėti išeitinę išmoką.
Darbą baigiantiems parlamentarams tradiciškai atseikėjamos itin solidžios išmokos. Šį kartą numatyta, kad į 2024-2028 metų seimą nepatekę politikai bendrai išsidalins 1 mln. 575 tūkst. eurų sumą (įskaitant mokesčius). Be to, jei savo darbų netęs daugiau seimūnų nei tikėtasi arba tai bus ilgamečiai seimo nariai, gali prireikti ir dar daugiau lėšų išeitinėms kompensacijoms padengti.
Seimo narių išeitinės kai kuriais atvejais pasiekia net ir 25-30 tūkst. eurų sumas
Konkrečios išmokos dydis priklauso nuo seime praleistų metų ir užimtų papildomų pareigų. Kuo ilgiau politikas dirbo seime ir kuo daugiau atsakomybės prisiėmė, tuo didesnė bus jam skirta išmoka. Tačiau išeitinė išmoka negali viršyti šešių mėnesių ir būti mažesnė nei dviejų mėnesių vidutiniai Seimo nario atlyginimai. Visa tai numatyta seimo statute.
Eilinio, jokių papildomų pareigų neturėjusio seimo nario alga 2020–2024 metų kadencijoje siekė 3 608,40 eurų neatskaičius mokesčių, arba 2 182,84 eurų „į rankas“. Todėl žvelgiant iš teorinės pusės, mažiausia įmanoma išeitinė išmoka galėtų siekti 4 365,68 eurus „į rankas“. Tuo tarpu didžiausia jokių papildomų pareigų neturėjusio seimo nario išeitinė išmoka gali siekti 13 097,04 eurus „į rankas“, nes būtų atsižvelgta į ilgametį, ne mažiau nei dvi kadencijas trukusį, darbą.
Svarbu pabrėžti, kad aukščiau pateikti skaičiai yra teoriniai, o realybėje seimo nariai dažniausiai gauna gerokai didesnes išeitines išmokas. Tai lemia faktas, jog daugelis jų spėja užimti papildomas pareigas komisijose, pabūti frakcijų seniūnais ar pavaduotojais ir panašiai. Dėl šių papildomų pareigų jie ne tik uždirba daugiau, bet ir gauna žymiai didesnę išeitinę išmoką, kai baigia savo kadenciją.
Be to, parlamentarų atlyginimus gerokai keičia jų gaunami priedai už tarnybos laiką Lietuvos valstybei. Sukauptas tarnybos stažas pakelia jų atlyginimą, o drauge ir išeitines išmokas. Tad faktiškai didesnė dalis seimūnų po savo kadencijos gauna kur kas solidesnes išmokas nei minimali.
Pavyzdžiui, prieš ketverius metus didžiausia išeitinė išmoka buvo priskaičiuota Irenai Šiaulienei, kuri po septynių kadencijų gavo beveik 30 000 eurų[5]. Panašiomis sumomis galėjo pasidžiaugti ir Gediminas Kirkilas bei Valerijus Simulikas, kuriems buvo išmokėta po 29 000 eurų. Jaroslavas Narkevičius taip pat gavo reikšmingą išeitinę išmoką, siekusią 26 000 eurų.
Tuo tarpu mažiausios išeitinės išmokos, nors ir mažesnės, taip pat neatrodė kuklios. Prieš ketverius metus jas gavo Bronius Bradauskas, Audronė Jankuvienė ir Rasa Petrauskienė. Mažiausios išmokos tada buvo kiek mažesnės nei 10 000 eurų.
Čia būtina prisiminti ir kitą svarbų faktą – parlamentarų išeitinių išmokų dydį ir tvarką nustato patys seimo nariai. Išeitinės išmokos skiriamos pagal seimo statutą, kurį patvirtina patys parlamentarai, o pasirašo seimo pirmininkas. Svarbu pažymėti, kad šiam statutui patvirtinti nereikia nei vyriausybės išvadų, nei prezidento parašo, todėl sprendimas dėl išeitinių išmokų yra visiškai seimo vidinis reikalas, kurį kontroliuoja patys politikai.
