Kaip nustatoma elektros kaina biržoje ir kodėl ji skiriasi nuo sąskaitos?

Elektros kainos formavimas biržoje prasideda nuo gamintojų pasiūlos, vartotojų paklausos ir tinklų pralaidumo

Kai pranešama, kad elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje buvo, pavyzdžiui, 70 Eur/MWh, tai nėra kaina, kurią gyventojas turėtų matyti savo sąskaitoje. Tai didmeninė elektros energijos kaina – tik viena galutinės vartotojo kainos dalis.

Europos kitos paros rinkoje elektros gamintojai ir pirkėjai pateikia pasiūlymus, kiek elektros yra pasirengę pagaminti arba nupirkti ir už kokią kainą. Nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. Europos kitos paros rinkoje kainos skaičiuojamos 15 minučių intervalais, todėl per vieną parą gali susiformuoti daug skirtingų elektros kainų.

Rinkoje pirmiausia panaudojami pigiausi pasiūlyti gamybos šaltiniai. Jei jų neužtenka paklausai patenkinti, į rinką įtraukiami vis brangesni gamintojai. Ribinė elektrinė, kurios gamybos dar reikia visai paklausai padengti, iš esmės nustato rinkos kainą tam konkrečiam laikotarpiui.

Tai vadinama ribinės kainodaros, arba „pay-as-clear“, sistema. Paprastai visi tuo laikotarpiu priimti gamintojai toje pačioje kainų zonoje gauna tą pačią rinkos kainą, nors jų individualios gamybos sąnaudos gali būti labai skirtingos.

Biržos kainą dažnai nustato brangiausia tuo metu dar reikalinga elektrinė

Vėjo ir saulės elektrinių trumpalaikės papildomos elektros gamybos sąnaudos yra labai mažos, todėl jų pasiūlymai rinkoje dažniausiai atsiduria pigesnėje pasiūlos kreivės dalyje. Atominės elektrinės, hidroelektrinės ar kitos technologijos taip pat gali pasiūlyti elektrą palyginti nedidele trumpalaike kaina.

Tačiau kai elektros poreikis didelis, vėjo mažai, saulė negamina arba trūksta importo galimybių, rinkai gali prireikti brangesnių dujomis ar kitu kuru kūrenamų elektrinių. Būtent tokia elektrinė gali tapti ribine ir nustatyti visos rinkos kainą tam 15 minučių laikotarpiui.

Todėl teiginys, kad „didžiąją dalį elektros pagamino pigūs šaltiniai, tad visa elektra turėjo būti pigi“, neatitinka dabartinio Europos didmeninės elektros rinkos modelio.

Kita pusė taip pat svarbi. Kai vėjo ir saulės gamyba labai didelė, o vartojimas mažas, pasiūla gali viršyti paklausą. Tokiais laikotarpiais biržos kaina gali priartėti prie 0 Eur/MWh ar net tapti neigiama.

Lietuvos biržos kaina gali skirtis nuo Latvijos ar Švedijos dėl elektros jungčių pralaidumo

„Nord Pool“ nėra viena teritorija, kurioje visiems automatiškai galioja ta pati elektros kaina. Lietuva sudaro atskirą kainų zoną.

Jeigu elektros jungčių tarp šalių pakanka, pigesnė elektra gali tekėti iš vienos zonos į kitą, o kainos gali susilyginti. Tačiau kai tarpvalstybinės jungties pralaidumas išnaudojamas, kainos išsiskiria.

Pavyzdžiui, jeigu Švedijoje elektros pasiūla yra didelė ir kaina žema, tačiau jungtimi į Baltijos regioną daugiau elektros perduoti nebegalima, Lietuvoje papildomą poreikį turi patenkinti brangesni gamybos šaltiniai. Lietuvos zonos kaina tada gali būti didesnė.

Biržos kainą todėl veikia ne tik tai, kiek elektros pagaminama Lietuvoje. Svarbios oro sąlygos Baltijos ir Šiaurės šalyse, elektrinių remontai, kuro ir CO₂ leidimų kainos, vartojimas, tarpvalstybinės jungtys ir visos regioninės elektros sistemos situacija.

100 Eur/MWh biržos kaina reiškia tik 10 ct/kWh didmeninę elektros vertę

Biržos kainos dažniausiai pateikiamos eurais už megavatvalandę – Eur/MWh, o buitinio vartotojo sąskaitoje elektros energija skaičiuojama kilovatvalandėmis.

1 MWh yra 1 000 kWh.

Todėl 100 Eur/MWh didmeninė kaina atitinka:

100 Eur ÷ 1 000 kWh = 0,10 Eur/kWh, arba 10 ct/kWh.

Jeigu biržos kaina siekia 50 Eur/MWh, pati didmeninė energija kainuoja 5 ct/kWh.

Jeigu ji pakyla iki 200 Eur/MWh, didmeninė energijos vertė tampa 20 ct/kWh.

Tačiau nė vienas iš šių skaičių savaime nėra galutinė buitinio vartotojo elektros kaina, nes elektra dar turi būti nupirkta, subalansuota, perduota aukštos įtampos tinklais, paskirstyta iki namo ir apmokestinta.

Biržos kaina ir elektros sąskaita skiriasi todėl, kad vartotojas moka ne tik už pačią elektros energiją

VERT galutinę elektros kainą skaido į kelias pagrindines dedamąsias. Viena jų – pačios elektros energijos įsigijimo kaina, į kurią gali patekti biržos kaina, balansavimo sąnaudos bei biržos mokesčiai.

Kita didelė dalis yra persiuntimas. Elektra pirmiausia perduodama aukštos įtampos perdavimo tinklu, kurį Lietuvoje valdo „Litgrid“, o vėliau skirstoma vartotojui ESO vidutinės ir žemos įtampos tinklais.

Prie perdavimo taip pat priskiriamos sistemai būtinos paslaugos – rezervai, sistemos stabilumo palaikymas, avarijų prevencija ir kitos priemonės, be kurių elektros sistema negalėtų patikimai veikti.

Todėl net jeigu pati elektros energija biržoje tam tikru momentu būtų beveik nemokama, elektros atgabenimas iki konkretaus namo vis tiek kainuotų.

Nepriklausomo tiekėjo kaina priklauso nuo sutarties, todėl ji nebūtinai juda kartu su šiandienos birža

Buitinis vartotojas elektros paprastai neperka tiesiogiai „Nord Pool“ biržoje. Tarp biržos ir vartotojo yra elektros tiekėjas, o galutinę energijos kainos dalį lemia pasirinktas tiekimo planas.

Fiksuotos kainos sutartyje vartotojas tam tikram laikotarpiui susitaria dėl nustatytos kainos. Tokiu atveju vienos dienos ar savaitės biržos kainos kritimas paprastai iš karto nepakeičia vartotojo sutartyje nustatytos kainos.

Tiekėjas, nustatydamas fiksuotą tarifą, turi įvertinti būsimų didmeninių kainų riziką, elektros įsigijimą, balansavimą, savo veiklos sąnaudas ir kitus sutartyje numatytus komponentus. Todėl fiksuotas tarifas nėra paprastas tos dienos „Nord Pool“ kainos perrašymas.

Nefiksuotos kainos planuose situacija kitokia. Tokia kaina gali būti susieta su „Nord Pool“ kaina, tačiau konkreti formulė priklauso nuo tiekėjo sutarties. Prie biržos kainos gali būti pridedama tiekėjo marža, mėnesinis mokestis ar kitos sutartos dedamosios.

Todėl renkantis planą svarbu žiūrėti ne tik į žodžius „biržos kaina“, bet ir į visą kainos apskaičiavimo formulę.

Biržos vidurkis gali nesutapti su kintamos kainos plano sąskaita dėl vartojimo laiko

Net ir pasirinkus su birža susietą planą, žiniasklaidoje paskelbtas mėnesio ar savaitės „Nord Pool“ kainos vidurkis nebūtinai bus lygus jūsų faktinei energijos kainai.

Priežastis – elektros kainos visą parą skiriasi, o žmogus elektros nevartoja vienodai.

Jeigu daugiausia elektros suvartojate vakarais, kai paklausa ir biržos kainos didelės, pagal jūsų suvartojimą apskaičiuota svertinė kaina gali būti didesnė už paprastą visų laikotarpių aritmetinį vidurkį.

Jeigu elektromobilį kraunate, vandens boilerį šildote ar kitus daug elektros vartojančius prietaisus naudojate pigiausiais laikotarpiais, rezultatas gali būti priešingas.

Tikslus kintamos kainos skaičiavimo principas priklauso nuo tiekėjo sutarties, pasirinkto produkto ir turimų apskaitos duomenų. Todėl vien palyginti sąskaitą su internete rastu „Nord Pool“ mėnesio vidurkiu nepakanka.

2026 metais vien persiuntimo dalis buitiniam vartotojui gali būti didesnė už pačią biržos kainą

2026 m. ESO „Standartinio“ vienos laiko zonos plano persiuntimo paslaugos tarifas buitiniams vartotojams, gaunantiems elektrą iš žemos įtampos tinklo, yra 0,11132 Eur/kWh su PVM.

Tai reiškia 11,132 ct/kWh dar prieš vertinant konkretaus nepriklausomo tiekėjo energijos kainą ir kai kurias kitas dedamąsias.

2026 m. spalio 6 d. Lietuvos energetikos agentūra skelbė, kad praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 73,17 Eur/MWh.

Perskaičiavus į buitiniams vartotojams įprastus vienetus, tai yra tik apie 7,32 ct/kWh.

Tuo pat metu agentūros skaičiuotas vidutinis vienos laiko zonos nefiksuotos kainos plano tarifas vartotojui siekė apie 0,240 Eur/kWh, arba 24 ct/kWh.

Tai gerai parodo, kodėl negalima tiesiog didmeninės kainos padalyti iš 1 000 ir tikėtis tokią kainą pamatyti sąskaitoje.

ESO persiuntimo tarifas gali turėti energijos, galios arba pastoviąją dedamąją

Dar viena priežastis, kodėl 2 vienodą elektros kiekį suvartoję žmonės gali gauti skirtingas sąskaitas, yra pasirinktas persiuntimo planas.

2026 m. buitiniams vartotojams ESO taiko kelis tarifų planus. Vienuose daugiau mokama už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę, kituose dalis kainos perkeliama į galios arba mėnesinę pastoviąją dedamąją.

Pavyzdžiui, „Efektyvaus“ plano mokesčio dalis priklauso nuo vartotojui suteiktos galios, o plane „Namai“ taikoma pastovioji mėnesio dedamoji. „Standartinis“ planas tokių pastoviųjų dedamųjų neturi, tačiau jo energijos dedamoji yra kitokia.

Todėl vien klausimas „kiek kainuoja 1 kWh?“ ne visada leidžia objektyviai palyginti 2 elektros planus. Reikia įvertinti ir suvartojamą kiekį, galią, vartojimo laiką bei fiksuotus mėnesinius mokėjimus.

VIAP 2026 metais elektros kainą net šiek tiek mažina, o ne didina

Elektros sąskaitos struktūroje yra ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – VIAP – dedamoji.

Ji susijusi su energetikos sektoriaus viešojo intereso funkcijų finansavimu, įskaitant dalį atsinaujinančios energetikos, balansavimo ir kitų sistemos sąnaudų.

Tačiau svarbi detalė: 2026 m. VIAP kaina Lietuvoje nustatyta neigiama – –0,00044 Eur/kWh be PVM, arba –0,0005324 Eur/kWh su PVM.

Taigi 2026 m. ši dedamoji galutinę vartotojo kainą labai nežymiai mažina, o ne didina.

Tuo pat metu taikoma persiuntimo paslaugos buitiniams vartotojams papildoma dedamoji – 0,0002226 Eur/kWh be PVM. Šios sumos yra labai mažos, palyginti su pagrindinėmis energijos ir tinklo dedamosiomis, tačiau jos parodo, kad elektros sąskaita susideda iš daugiau elementų nei vien biržos ir tiekėjo kaina.

Prie galutinės elektros kainos dar pridedamas PVM

Galutinei gyventojo mokamai elektros kainai taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis.

Todėl, lyginant rinkos kainas, svarbu žiūrėti, ar skelbiamas skaičius yra su PVM, ar be jo. Didmeninės „Nord Pool“ kainos paprastai pateikiamos kaip rinkos kaina Eur/MWh ir jų negalima tiesiogiai lyginti su buitiniam klientui skelbiamu galutiniu tarifu su PVM.

Tas pats pasakytina ir apie VERT bei ESO informaciją. Reguliuojamų tarifų dokumentuose dažnai pateikiamos tiek kainos be PVM, tiek galutinės kainos su PVM.

Net kelių centų skirtumas gali atsirasti vien todėl, kad viename šaltinyje žiūrima į bazinę kainą, o kitame – į galutinį tarifą su mokesčiu.

Neigiama elektros kaina biržoje nereiškia, kad vartotojo sąskaita taps neigiama

Kai didmeninėje rinkoje susiformuoja neigiama elektros kaina, gamintojai tam tikromis aplinkybėmis faktiškai moka už tai, kad jų elektra būtų paimta. Tokia situacija gali atsirasti esant labai didelei gamybai ir mažai paklausai.

Tačiau buitiniam vartotojui tai nereiškia, kad visa elektra tampa nemokama.

Jeigu žmogus turi fiksuotos kainos sutartį, trumpalaikė neigiama „Nord Pool“ kaina jo tarifui gali neturėti jokio tiesioginio poveikio.

Jeigu naudojamas biržos kainą sekantis planas, neigiama energijos dedamoji konkrečiu laikotarpiu gali sumažinti kainą pagal sutartyje nustatytą formulę. Tačiau vis tiek lieka persiuntimo, skirstymo, tiekėjo ir mokesčių dedamosios.

Dėl to net 0 Eur/MWh ar neigiama didmeninė kaina nebūtinai reiškia 0 Eur galutinę elektros kainą.

Elektros sąskaitą geriausia tikrinti išskaidžius ją į energiją, tiekimą, persiuntimą ir mokesčius

Norint suprasti, ar elektros sąskaita apskaičiuota logiškai, pirmiausia verta pasižiūrėti, kiek kilovatvalandžių suvartota per atsiskaitymo laikotarpį.

Toliau reikia nustatyti, kokį tiekimo planą turite: fiksuotos kainos, su birža susietą ar visuomeninio tiekimo. Jei planas kintamas, verta perskaityti sutartyje nustatytą kainos formulę, o ne remtis vien viešai skelbiamu „Nord Pool“ vidurkiu.

Trečias žingsnis – persiuntimo planas. Reikia patikrinti, ar naudojamas „Standartinis“, „Efektyvus“, „Namai“ ar kitas tarifas ir ar sąskaitoje nėra galios ar pastoviosios dedamosios.

Tik tada galima prasmingai lyginti sąskaitą su biržos kaina.

2026 m. spalio pradžios pavyzdys tai parodo ypač aiškiai: maždaug 73,17 Eur/MWh didmeninė kaina reiškė tik apie 7,32 ct/kWh pačios energijos vertę, kai vartotojui siūlomo nefiksuoto plano vidutinė galutinė kilovatvalandės kaina buvo apie 24 ct.

Tarp šių 2 skaičių nėra klaidos. Tai skirtingos tos pačios elektros kelionės vietos – vienas skaičius rodo elektros vertę didmeninėje rinkoje, kitas jau apima kelią nuo elektrinės iki vartotojo ir jo sutarties sąlygas.