- Konservatorius mokosi mylėti „žaliąsias“ 155 mm bombas
- Partija vėl „susidirbo“ – iš ministrės pareigų traukiasi žmogus-orkestras M. Navickienė
- Karo deglus pasiruošusi nešti ir premjerė I. Šimonytė
Konservatorius mokosi mylėti „žaliąsias“ 155 mm bombas
Tarp karo vėliavnešių TS-LKD atstovų įsitaisę ir nemenkas kiekis keistuolių – vieni iškrypėliai, kiti keistai ištroškę karo, o treti mokosi mylėti žalias bombas.
Konservatorius, seimo narys Mantas Adomėnas viešai pasidalino savo nuotrauka, kurioje laiko žalią bombą ir pridūrė, kad nuotraukoje – tai jis kartu su 155 mm „užtaisu“. „Mokausi mylėti bombą“, – pridūrė jis.
Ar tai naujasis mados klyksmas – aplinkai nekenksmingos, tikrosios „žaliosios“ bombos, neprisidedančios prie taršos? Tikslų atsakymą žino tik pats M. Adomėnas, mat tokį gestą toli gražu – ne visiems suprasti.
Galbūt sekanti stotelė konservatoriui bus jau nebe seime, bet vaikų darželyje, kur jie mokysis draugiškai žaisti. Su aplinkai draugiškomis bombomis (o dabar pabandykite dar įsivaizduoti „žaliąsias“ atomines bombas).
Bet žalia spalva konservatorių gretose nėra naujiena ir, deja, ji nereiškia nieko gero. Štai žalios spalvos akiniais apsirėdęs kadaise pozavo mažamečių tvirkinimu įtariamas buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius.
Partija vėl „susidirbo“ – iš ministrės pareigų traukiasi žmogus-orkestras M. Navickienė
Taip tariant, bent dvi ministerijos – socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo, mokslo ir sporto lieka be vadovo. Na, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bent jau laikinai nebeturės, kas jį pavaduotų atostogų metu.
Tie patys konservatoriai, už kuriuos lietuviai per šalies prezidento ir Europos Parlamento rinkimus taip gausiai balsavo, toliau muša dugną, prarasdami bet kokį moralinį autoritetą (o moralizavimas – būtent TS-LKD stiprioji pusė). Dar pirmadienį M. Navickienė, kalbėdama apie savo ryšius su Ieva Trinkūnaite, užsiminė, kad bendravimas nėra artimas ir vyksta keletą kartų per metus, dažniausiai – per šventes.
O štai jau trečiadienį paaiškėja, kad ministrės ryšys toks „paviršinis“, kad ši su savo šeima net skrido privačiu lėktuvu į Dubajų, tos pačios I. Trinkūnaitės kvietimu.
Dar ketvirtadienį ministrė patikina negalinti atsakyti, kas mokėjo už jos ir vaikų nakvynę Dubajuje, o taip pat patikino ir nežinojusi, kad skandalingas verslininkas V. Germanas buvo teistas.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad tokia kelionė galėjusi atsieiti ir apie 80 tūkst. eurų sumą.
Ministrės atsistatydinimo diena turi būti pažymėta kaip valstybinė gedulo diena, mat per ją šalis neteks vieno žmogaus, kuris geba vienu metu sėdėti ant trijų kėdžių, o štai jai pasišalinus atlyginimus vėl teks mokėti trims skirtingiems ministrams... O šiems, žinoma, vėl teks imituoti darbą.
Karo deglus pasiruošusi nešti ir premjerė I. Šimonytė
Grįžtant prie karo temos, nenuostabu, kad bombas mylėti mokosi patys konservatoriai. Mat būtent jų vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra pasirengusi siųsti Lietuvos karius į Ukrainą. Ir visai neįdomu, kad likusi Europos dalis vis labiau gręžiasi į taiką ir tiesiog išmėžė dar vieną karo entuziastą – E. Macroną – lauk iš Europos Parlamento arenos.
Paradoksas: karą labiausiai kursto neturintys, ką prarasti (pagrinde turime omenyje šaltą protą). O iš kitos pusės, tas pats K. Adomėnas, tikėtina, priešui įžengus į Lietuvos teritoriją, būtų pats pirmasis iš jos pabėgęs ir tada jau bombas mylėti mokęsis nuotoliu.... Tas pats galioja ir vaikų neturinčiai I. Šimonytei, nusprendusiai, kad kitų vaikai turi guldyti savo galvas bevertėje kovoje Ukrainoje.