Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko pareigų – daro pertrauką politinėje karjeroje
Naujienų kanalai skelbė, jog, kai žinai, kad patekai – kam apsisunkinti ir kažkur dalyvauti. Šiuo klausimu nuo strėlių kentėjo Gabrieliaus Landsbergio atlapai, pastarajam prieš daugiau nei savaitę neatvykus į LR Vyriausiosios rinkimų komisijos debatus. Teigiama, esą apie šį žingsnį nebuvo pranešta[1]. Tačiau jau tąsyk svarstyta, esą tokių asmenų – ne vienas. Kita vertus, nors pastarajam pavyko nugalėti pirmojo turo metu surinkus 29,85 proc. balsų, kai kurie prakalbsta apie „tuščios kėdės“ sindromą, neva pakišusį koją antrajame ture.
Apie G. Landsbergio atsisakymą dalyvauti debatuose savo feisbuko paskyroje pranešė G. Landsbergio oponentas vienmandatėje, Kultūros ministras Simonas Kairys:
„Neatvyko… Debatuose likau vienas. Bet žinot tokį posakį? Tuščia vieta (šiuo atveju kėdė) ilgai nebūna. Gražios savaitės!“, – replikavo jis.
Šių dienų fone – po antrojo rinkimų turo, po kurio G. Landsbergis traukiasi iš TS-LKD pirmininko pareigų, perleisdamas iškovotą Seimo mandatą, S. Kairys, regis, dar aštresnis:
„G. Landsbergio Kaune nebuvo tris kadencijas, čia esminė jo pralaimėjimo priežastis“, – sako pastarasis[2][3].
Iš tiesų, pralaimėjimą Kauno Centro-Žaliakalnio vienamandatėje apygardoje patyręs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko pareigų, darydamas pertrauką politinėje karjeroje. Be to, tikina atsisakantis iškovoto mandato Seime.
„Reikia pradėti nuo svarbios žinios, kad rinkėjų signalas ganėtinai aiškus, tiek partijai, tiek ir man asmeniškai. Būtų klaidinga to signalo neišgirsti. Išgirdęs signalą, kurį vertinu labai rimtai, priimtu sprendimą šiandien trauktis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų. Šiandien po pietų kviečiamas prezidiumo posėdis, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių“, – rinkiminėje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis, perduodamas mandatą kolegai, neva esančiam „už brūkšnio“. Vis dėlto, jo kol kas įvardinti sakėsi negalintis.
Aiškina, esą ministro pozicija sunkiai dera su partijos pirmininko atsakomybėmis
Manoma, jog Landsbergio žingsnį įtakojo ne tik rinkimų rezultatai, tačiau taipogi didelę įtaką galėjo padaryti neigiamo atspalvio diskursas, siejamas su politiko asmeniniu gyvenimu, jo šeima. Tokiu būdu pastarasis siekia išvengti rinkiminės kampanijos, kuriai kelią neva nuolatos perbėga su jo asmeniu siejami klausimai.
„Artimiausi planai su užsienio reikalų ministro pozicija, yra vizitų, turime Europos Tarybos pirmininkavimo uždavinių, kuriuos reikia užbaigti. Kol kas horizontas ties ta riba atsiriboja. Tolimesnius planus sudėlios likimas ir laikas“, – sakė G. Landsbergis.
„Į diplomatinę tarnybą grįžti negaliu, įstatymas numato labai griežtas ribas, kada galima atstatyti, man ta riba praėjus turbūt prieš 16 metų, tai jokių galimybių tam nematau. Bet pasaulis platus ir įdomus, manau, kad jis atneš įvairių galimybių. Neturiu planų, kuriuos galėčiau įvardinti, bet nematau savęs darant kažko kito vertybiškai, kas būtų nesusiję su Lietuvos stiprinimu“, – tvirtino jis.
Partijos pirmininku Landsbergis matytų I. Šimonytę
G. Landsbergis tikino, kad TS-LKD partijos vairą gali perimti ne vienas asmuo ir kova dėl posto bus konkurencinga.
„Galimų kandidatų į pirmininkus yra ne vienas, procesas bus įdomus ir konkurencingas. Ar matyčiau Ingridą Šimonytę pirmininke? Tikrai taip. <…> Bet nuo šio momento esu tik vienas balsas“, – situaciją apibūdino jis.
Vis dėlto, Landsbergis tikina, esą TS-LKD nariu jis ketina likti ir toliau.
Kalbėdamas apie socialdemokratų sėkmę rinkimuose, politinis veikėjas vis tik linkėjo stiprybės šios politinės jėgos lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, prasitardamas, esą būtent jai pavyko suvaldyti į Seimą patekusias radikalias grupes.
77 primena, jog sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas, kurio metu daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente. Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente. Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas neatmeta galimybės kandidatuoti į TS-LKD pirmininkus
„Tikrai apie tokius sprendimus nebuvo jokių užuominų, nieko. Manau, kad tai visai mūsų partijos bendruomenei netikėta, labai netikėta žinia. Kad atsistatydins iš partijos pirmininkų, tai buvo savaime suprantama, nes kitoje kadencijoje jis negali būti partijos pirmininku, tad tas galėjo būti numanoma. <…> Bet, kad iš Seimo trauksis, tikrai apie tai nebuvau pagalvojęs, negalvojau, kad taip gali būti“, – sakė parlamentaras, TS-LKD narys Jurgis Razma. Anot pastarojo, G. Landsbergiui pasitraukus iš būsimo parlamento sudėties, nukentės ir pats Seimas, nes jame nebus kompetentingo politiko.
Laurynas Kasčiūnas, savo ruožtu, neatmeta galimybės siekti partijos pirmininko posto. Anot jo, G. Landsbergis garbingai tarnavo valstybei ir buvo vienas geriausių Lietuvos užsienio reikalų ministrų atkurtos Lietuvos istorijoje.
Žmonės iki šiol linksniuoja įvairių rinkiminių metodų panaudojimo būdus
Bene daugiausia kreivų žvilgsnių sukėlė G. Landsbergio Kauno Laisvės alėjoje dalijami rinkiminiai „bloknotai“, užfiksavus tautietį, atsisakiusį jį paimti. Tąsyk šmaikštauta:
„Nejaugi laikinoji sostinė, veik vieningu balsu pasisakiusi prieš merą Valdą Benkunską, taipogi yra tarusi žodį prieš konservatorius?“.
Tačiau kiek žmonių – tiek ir pasirinkimų. Mat, pavyzdžiui, kai kurie politiniai veidai taipogi prakalbo apie tai, jog nori parašyti knygą. Praėjusią savaitę apie knygos rašymą užsiminė ne tik Ingrida Šimonytė, tačiau apie tai prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigiantys rašysią „apie svarbius gyvenime dalykus“.
