Buvusi ministrė A. Armonaitė kažkada gyventojams savo pinigus siūlė investuoti ne į „kojinę, bet į tanką“
Gaila, kad lietuvaičiai šia idėja nesusižavėjo – būtų savo pinigus investavę į tanką, nebūtų dabar tokio pasipiktinimo didėjančiais mokesčiais. O jų didinimas yra ne kas kita, kas prievartinė gyventojų turto transformacija į tankus.
O ką daryti, jei, anot Dovilės, „turime gyventi taip, tarsi rytoj būtų karas“. Tai jeigu karas, tai reikia ir tankų. O jeigu reikia tankų, tai reikia atiduoti ir savo turtą – iš pradžių lėčiau, o paskui – vis greičiau ir greičiau. Ir taip iki garsiosios „laimės formulė“, kuri vadinasi „nieko neturėsite ir būsite laimingi“.
Ar turėčiau pykti ant šito valdžios, kuri krauna mokesčius gyventojams ir verslui, tuo pačiu žlugdydama Lietuvos investicinį patrauklumą?
Ne, nepykstu. Ir į mitingus neisiu. Ši valdžia dar iki rinkimų gi nieko labai neslėpė: drastiškas gynybos biudžeto didinimas, pagalba Ukrainai „iki peremogos“ ir pan. Tai ar sunku buvo suprasti, kad visa tai turės padengti gyventojai arba geriausiu (blogiausiu) atveju jų vaikai ir anūkai, sukdami galvą, kaip padengti geometrine progresija didėjančias valstybės skolas ar beviltiškai laukiantys default‘o?
Taigi, sveiki atvykę ir nusavinimo turto arba „verdančios varlės“ rojų
Gi svarbiausia – ne pinigai, o idėja, tokia, kaip „paaukodami dalį savo turto nugalėsime Rusiją (Kiniją)“. O idėjos kainuoja.
Tik būtų gerai, kad valdantieji į savo pasakų knygą įrašytų ką nors naujo, mat anksčiau I. Šimonytės dieną/ naktį kartota mantra, kad „mokesčius reikia didinti dėl geresnių viešųjų paslaugų“, jau gerokai atsibodo. Galima gi būtų pasakyti, pavyzdžiui, kad mokesčiai reikalingi Dovilės akcijai „numegzk kariui kojinę“ ir pan.
O dabar – šiek tiek skaičių
Valdantieji vis mus „paprotina“, kad NT mokestis yra ir kitose ES šalyse. Bet… kitose šalyse yra ir dar kitų dalykų, kurių nenori matyti mūsų „socialistinio rojaus“ kūrėjai. Yra daugybė mokesčių lengvatų, tame sk ir už kreditą būstui mokamų palūkanų neapmokestinimas. Kai kur neapmokestinamos ir pajamų dalys, kurios naudojamos kreditų grąžinimui. Yra ir didelės pensijos, yra ir asmeniniai finansų patarėjai, kurie kiekvienam, perkančiam būstą, sudėlioja, kaip elgtis su asmeniniais finansais, kad nekiltų problemų dėl būsto išlaikymo.
Lietuvoje gi pensijos yra mažiausios visoje ES pagal gauto atlyginimo ir gaunamos pensijos santykį – šis santykis siekia tik 33 proc. (Ispanija – 0,76, Lenkija – 0,61). Taigi šie valdžios užmojai, pirmiausia kirs pensininkams, kurie, būdami darbo rinkoje, sugebėjo užsidirbti ir nusipirkti solidesnį būstą, o išėję į pensiją nebegalės susimokėti „tankų“ mokesčio.
Betgi, kaip sakė Vilniaus meras, negali susimokėti mokesčio – parduok būstą
„Tankų“ mokestis smogia ir jaunoms šeimoms, kurios svajoja įsigyti naują būstą, bet susiduria su bauginančiu klausimu: „o kas, jeigu prarasiu darbą, o kas jei… rizikų yra milijonai“. Juolab kraunami papildomi mokesčiai trenks ir verslui – ar jis atsilaikys nebankrutavęs ir nemažinęs darbo vietų, nežinau. Aišku, p. Sysas ir čia primins: nesugebi mokesčių – uždaryk verslą.
Taigi, taip ir gyvename: nesugebėti mokėti NT mokesčio – parduok NT. Nesugebi mokėti didesnių verslo mokesčių – uždaryk verslą. Nepatinka vienas didžiausių ES atlyginimo apmokestinimas – varyk iš Lietuvos. O kur dar tos idėjinės inovacijos, tokios, kaip „nenori tankų mokesčio – esi penktoji kolona“.
Kiek valstybė galės egzistuoti ant tokių „chunveibiniškų“ vertybių – nežinau
Gerai, kad pasaulis platus. Ir visi „nepatenkintieji“ tikrai gali paklausyti A. Syso patarimo ir išvaryti ten, kur yra geriau. Ypač dabar, kai Amerika išskėstomis rankomis sutikinėja naujas investicijas. Taigi, nėra padėties be išeities: kas į tankus, o kas – į naujus verslus Amerikoje (Indijoje, JAE ir pan).
