- Užvirė vertybinė kova tarp L. Kasčiūno ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės: partija rizikuoja prarasti savo nuoseklumą
- Nusprendė kandidatuoti, nes nenori pirmininko poste regėti L. Kasčiūno?
- TS-LKD vedlio rinkimai savo mastu prilygsta nacionalinės svarbos rinkimams
- Viena ryškiausių dėmių R. Morkūnienei-Mikulėnienei teko po Seimo pedofilijos skandalo
Užvirė vertybinė kova tarp L. Kasčiūno ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės: partija rizikuoja prarasti savo nuoseklumą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išskiria nuoseklumą kaip pagrindinę partijos stiprybę per pastaruosius 30 metų. Ji teigia, kad partijai pavyko išlaikyti tvirtą pagrindą ir atliepti įvairias visuomenės grupes, ypač esančias centro dešinėje. Pasak jos, tai buvo esminis veiksnys, leidęs konservatoriams išlaikyti stabilų rinkėjų palaikymą, o tam esą sukliudytų, jei naujuoju jos vedliu taptų kolega L. Kasčiūnas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad jei pirmininko postą užimtų Laurynas Kasčiūnas, partija galėtų susidurti su suradikalėjimo rizika. Anot konservatorės, dalis jo šalininkų skelbia radikalesnes nuostatas, kurios galėtų atstumti tradicinius rinkėjus, o ši problema esą gali tapti iššūkiu partijos ateičiai.
„Kalbant apie Lauryną Kasčiūną, kiek ir aš jį pažįstu, kaip tokios aštresnės retorikos žmogų. Ir tai, ką girdžiu iš jo palaikytojų, kad čia bus ryžtingesnė politika, konservatyvesnė (...), tai jų lūkestis, kaip aš suprantu, kad partija pasitrauktų iš centro labiau į dešinę. Bet ką girdžiu iš paties Lauryno dabar – kad reikia tęsti, moderuoti. Tie dalykai tikrai yra sveikinti, aš tame kelyje buvau visą laiką (...)“, – teigė ji[1].
Nepaisant to, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad šiokie tokie pokyčiai partijoje yra neišvengiami. Ypač po 2020 metų rinkimų, kai komunikacija su rinkėjais buvo apsunkinta dėl karantino ir kitų aplinkybių, politikė mano, kad svarbu atkurti pasitikėjimą ir stiprinti ryšius su visuomene.
Kalbėdama apie savo politikos nuoseklumą, laikinoji TS-LKD partijos pirmininkė nevengė ir įkąsti pagrindiniam savo konkurentui ir bendražygiui L. Kasčiūnui, mat kol praeityje jis blaškėsi tarp partijų (kadaise priklausė Lietuvos nacionalistų partijai) bei turėjo ryšių su Murzos draugija, nusistačiusia prieš Lietuvos stojimą į ES, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė esą nuo pat savo darbo politikoje pradžios laikėsi nuoseklumo ir priklausė tik konservatorių gretoms.
„(...)Tai, man atrodo, nuoseklumas svarbi vertybė“, – rėžė ji.
Nusprendė kandidatuoti, nes nenori pirmininko poste regėti L. Kasčiūno?
Nors partijos praradimai Seimo rinkimuose ir atitolimas nuo rinkėjų nesukėlė R. Morkūnaitei-Mikulėnienei noro kaltinti buvusio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, ji pripažįsta, kad būtina pagerinti komunikaciją ir užmegzti glaudesnį ryšį su žmonėmis. Kryptingą komunikaciją Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja kaip pagrindinį būdą sustiprinti partiją.
Paklausta apie kolegą, o dabar jau ir konkurentą L. Kasčiūną, ji atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriose vietose jų pažiūros išsiskiria, o ypač kalbant apie partijų vidinę kryptį. Pasak jos, L. Kasčiūnas, nors ir žada tęsti politinę liniją, dažnai pasisako už radikalesnį požiūrį, kas kelia tam tikrą nerimą dėl galimų pasekmių partijai. Savo ruožtu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad TS-LKD yra išlaikiusi stabilumą ir visada akcentavo svarbiausius valstybės principus, tokius kaip nepriklausomybė ir demokratija.
O štai, laikinoji partijos pirmininkė pusę lūpų prasitarė ir apie tai, kad jei į naujojo TS-LKD vado postą būtų sutikusi kandidatuoti ekspremjerė Ingrida Šimonytė, jos šiuose rinkimuose veikiausiai ir nebūtų.
„Jeigu būtų kandidatavusi Ingrida Šimonytė, aš nebūčiau kandidatavus, aš palaikau jos pasirinkimus“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taigi, taip išeina, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė panoro ne ko kito, kaip pastoti kelia galimam partijos suradikalėjimui jos vadeles į savo geležines rankas perėmus L. Kasčiūnui.
TS-LKD vedlio rinkimai savo mastu prilygsta nacionalinės svarbos rinkimams
Pernai įvykus Prezidento bei naujojo Seimo rinkimams, šiemet savo lygiu beveik nenusileidžia ir naujo konservatorių partijos pirmininko rinkimai, kuriuose dalyvauti, pasirodo, galės ne tik ištikimi partijos nariai, bet ir jai nepriklausantys asmenys. Tiesa, šie turi tapti partijos rėmėjais, tik kaip tą padaryti – iki galo neaišku – ar užtektų šią politinę jėgą paremti vos euru, ar reikėtų ir sudaryti įsipareigojimą dėl reguliarios „paramėlės“.
Dėl TS-LKD pirmininko rinkimai tapo kertiniu momentu ir patiems partijos nariams-bendražygiams – tik klausimas, ar tai netaps situacija, kuomet partija galiausiai skils ir pasidalys į dvi dalis? Mat patys kolegos pasisako vieni už R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, o kiti trokšta šiame poste išvysti tik L. Kasčiūną.
Po Gabrielius Landsbergio pasitraukimo iš aktyvios politikos, partija susiduria su lyderystės iššūkiais. L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad TS-LKD reikalinga strategija, vienijanti skirtingų pažiūrų žmones.
Politologai prognozuoja, kad L. Kasčiūnas, orientuodamasis į konservatyvesnius rinkėjus, gali tapti partijos vedliu, tačiau šiuo atveju TS-LKD esą prarastų liberalesnį elektoratą.
Rinkimai vyks keliais turais, pirmasis – vasario 4–5 d. internetu, o antrasis – vasario 18–19 d. Jei reikės, papildomi turai vyks gyvai. Tarp kandidatų – ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas ir Daivaras Rybakovas.
Viena ryškiausių dėmių R. Morkūnienei-Mikulėnienei teko po Seimo pedofilijos skandalo
77.lt primena, kad R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pavardė visuomenėje mirga po Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos skandalo. 2023 m. pradžioje Seimą sudrebinus pedofilijos skandalui konservatorių gretose, o tuometinę TS-LKD frakcijos seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę esą tokia informacija šokiravusi.
„Tai yra man absoliuti naujiena, kolega Kristijonas prieš keletą dienų pranešė, kad trauksis dėl asmeninių priežasčių, tai, ką jūs pacitavot (BK straipsnius), kadangi pati nesusipažinus, iš to, ką girdžiu, tai šokiruoja. Matyt, kad teisėsauga išsiaiškins, neturiu, ką daugiau pridurti“, – anuomet teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Dėl įtarimų, kad R. Morkūnaitė-Mikulienienė kartu su tuometine Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen galimai mėgino nuslėpti svarbią informaciją, kilo ir praėjusios kadencijos socialdemokratams, kurie kreipėsi į parlamento Etikos sargus su prašymu ištirti šių dviejų politikių elgesį šio skandalo įkarštyje.
