- Kadaise sėkmingais buvę partneriai prasidėjus skyryboms staiga nuskursta – kaltas gobšumas?
- Planuojant skyrybas, staiga vienas iš sutuoktinių gali būti tiesiog „išspirtas“ iš bendrų namų
- Papasakojo, kaip skyrybų metu dalinamos įmonės
- Itin svarbu fiksuoti bendro ūkio pabaigos vedimo momentą
- Sutuoktiniai dažniausiai skiriasi dėl netolygiai prislėgusių buities darbų
Kadaise sėkmingais buvę partneriai prasidėjus skyryboms staiga nuskursta – kaltas gobšumas?
Skyrybos – ne pats maloniausias procesas santykių liepto galą priėjusių porų gyvenime, tačiau kartais – būtinas ir neišvengiamas. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas ir kartais pasitaiko atvejų, kai eilę metų kartu kūrus ateitį, kartu įkūrus verslus, investavus į šeimą ir jos gerbūvį, taip jau nutinka, kad vienas iš sutuoktinių netikėtai pasuka į kairę, o vykstant skyryboms – ir staigiai nuskursta – tampa nuolatiniu Užimtumo tarnybos svečiu, staiga parduoda visas turėtas verslo akcijas ir visiškai atsiverčia į asketizmą.
Viena 77.lt skaitytoja (aut. past. – vardas redakcijai žinomas) pasidalino savo skyrybų istorija – štai iki tol santuokoje užėmęs kelias statytinio vadovo pozicijas, gaudavęs pakankamai pajamų, o dar ir iš dividendų, prasidėjus skyryboms, vyras ėmė ir staiga nuskurdo: darbo atlygis sumažėjo kone perpus ir būtent tada, kada buvo inicijuotas procesas dėl vaiko išlaikymo.
O štai oficialiai prasidėjus skyryboms, vyriškis pasiekė ir dar santuokoje neregėtą dugną – pardavė akcijas, metė darbą, darbo biržoje nestovėjo, bet štai, gyventi kažkur tai reikėjo, todėl tam, kad būtų pigiau nuomotis būstą, čia apgyvendino dar ir savo meilužę – taipogi niekur nedirbančią, bet gatvėmis riedančią naujutėlaičiu automobiliu bei kartas nuo karto keliaujančią.
Pagal bendrą taisyklę, santuokos metu įgytas turtas yra dalijamas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tačiau tam tikrais atvejais nuo šios taisyklės galima nukrypti. Sutuoktiniai dalindamiesi turtą turi teisę jį palikti vienam iš sutuoktinių, o kitam išmokėti kompensaciją arba pasidalinti turtą kitomis dalimis.
Visgi, kartais nutinka taip, kad dalintis – nelabai norima. O jeigu dar į tai įsivelia ir trečias asmuo – situacija tampa tik dar sudėtingesnė.
Planuojant skyrybas, staiga vienas iš sutuoktinių gali būti tiesiog „išspirtas“ iš bendrų namų
Tai kaipgi čia nutinka, kad kadaise vienas kitam amžiną meilę Dievo akivaizdoje prisiekę sutuoktiniai staiga tampa priešais ir grobuoniškai vienas kitą nori „nuskausminti“?
Teisininkė Rasa Vaičekauskytė savo „Instagram“ paskyroje yra pasidalinusi ne vienu pavyzdžiu, kada poras tiesiog ištinka „gyvenimas“. Kartais nuo to apsaugo priešvedybinės sutartys, o kartais, deja, jau niekas.
R. Vaičekauskytė pasidalino istorija, kaip vienas iš sutuoktinių, kitam tyliai besiruošiant skyryboms, staiga gali likti be stogo virš galvos, jei nekilnojamas turtas yra registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Teisininkės teigimu, tokiais atvejais dažnai tyliai ramiai nueinama pas notarą turtą padovanoti kažkam iš giminaičių, arba, dar gudresni esą padaro ir pirkimo-pardavimo sandorį, kurį yra sunkiau nuginčyti.
„Tam, kad tą NT pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe, reikia pareikšti ieškinį ir naujajam turto savininkui. O tai klampina skyrybų procesą“, – teigė R. Vaičekauskytė.
Anot jos, bendras turtas registruojamas ant vieno iš sutuoktinio dėl pačių įvairiausių priežasčių – kartais šis įgyjamas dar iki santuokos, o kartais sutuoktiniai ir patys padaro susitarimą, pavyzdžiui, kitas sumoka tam tikrą sumą grynais pinigais, ar, pavyzdžiui, nori atidaryti naują įmonę ir, pasikeitus aplinkybėms, galiausiai suforminti tą turtą ant abiejų.
Tačiau ištikus gyvenimui, R. Vaičekauskytė pabrėžė, kad rožinės svajonės gali kaipmat subliūkšti, o tada jau žmonės skuba ieškoti teisinės pagalbos. Visgi, turint įrodymų apie tai, kad turtas buvo bendras, anot teisininkės, reikšti ieškinį galima, taip pat ir prisiteisti dalį namo ar piniginę kompensaciją.
Papasakojo, kaip skyrybų metu dalinamos įmonės
R. Vaičekauskytė taip pat aptarė atvejus, kai sutuoktiniai valdo verslus ir nežino, kaip juos padalinti. Tuo atveju, jeigu sutuoktinio įmonė buvo įsteigta dar iki santuokos, pagal LR Civilinį kodeksą ir suformuotą teismo praktiką, kitas sutuoktinis esą turi teisę į jos vertės išaugimą, fiksuotą dar santuokos metu.
„Kiek kitaip yra, jeigu įmonė (juridinis asmuo) buvo įgyta dar santuokoje. Tokiu atveju, teisme galima prašyti akcijas priteisti natūra jas padalinant arba vienam iš sutuoktinių priteisti akcijas, o kitam – kompensacijas (...). Tačiau jeigu teismas nustatys, kad santykiai su sutuoktiniu yra itin konfliktiniai (pavyzdžiui, buvo panaudotas smurtas arba sutuoktiniai yra tarpusavyje nesugyvenamo būdo), teismas, žinoma, pasirinks pastarąjį kelią“, – pabrėžė teisininkė.
Taip pat atvejais, kai dar iki paduodant prašymus dėl oficialaus santuokos nutraukimo, šeimoje jau vyksta dramos ir vienas iš sutuoktinių savavališkai pradėjo švaistyti įmonės turtą, įgytą dar santuokos metu, esą galima kreiptis į teismą dar iki pat ieškinio pateikimo, pateikiant prašymą, kad per tris darbo dienas teisėjas uždėtų areštus, apribojimus registruose ir kt.
Ir, tokios situacijos besiskiriančiose šeimose iš tiesų yra dažnos – prasidedant skyryboms, kartu prasideda ir žiauri nepagarba vienas kitam, nepaisant to, kad pradžioje viskas buvo gera ir gražu.
Itin svarbu fiksuoti bendro ūkio pabaigos vedimo momentą
R. Vaičekauskytė taip pat įspėjo, kad ne ką mažiau svarbu yra fiksuoti bendro ūkio pabaigos vedimo momentą (konkrečius metus ir mėnesį), tuomet esą teisinės pasekmės gali modeliuotis palankiau – tokiu atveju sutuoktinis ar sutuoktinė esą gali pretenduoti tik į mažesnę verslo prieaugio dalį ir kt.
„Santuokų nutraukimo bylose ir joms rengiantis, mes nuolat matome, kad vienas iš sutuoktinių (įprastai tas, kurio neatstovauji) bando provokuoti tam tikrus dalykus – prašo parodyti dokumentą, duoti įrodymus, pagrįsti ir t. t. Tuo atveju, jei išprovokuoti pasiseka, žmogus palūžta ar kažkaip ne taip iš teisinės pusės įvertina, kas čia yra atliekama, tai seka liūdni reikalai“, – pažymėjo R. Vaičekauskytė.
Sutuoktiniai dažniausiai skiriasi dėl netolygiai prislėgusių buities darbų
Skyrybos Lietuvoje vis dažnesnės, o jų priežastys neretai slypi kasdienėse smulkmenose. Teisininkė Iveta Jarašiūnaitė tinklalaidėje „Tapk geresniu“ pabrėžė, kad viena pagrindinių problemų – netolygus buities darbų pasiskirstymas, sukeliantis pervargimą ir konfliktus. Neištikimybė taip pat dažna priežastis, tačiau ji nėra tik vyrų problema – statistika rodo, kad moterys taip pat būna neištikimos, nors dažniau tai slepia. Be to, teisme neištikimybe gali būti laikomas net ir flirtas ar „Tinder“ paskyros turėjimas[1].
Skyrybų procesas gali būti ne tik emociškai sunkus, bet ir reikalauti pasiruošimo. Kai kurie žmonės tam taupo pinigus ir iš anksto konsultuojasi su teisininkais. Lietuvoje galima prisiteisti moralinę žalą už neištikimybę, tačiau kompensacijos dažniausiai būna nedidelės.
Sugyventiniai teisiškai nėra prilyginami sutuoktiniams – net po ilgų bendro gyvenimo metų turtas priklauso tik jo savininkui, nebent įrodyta kitaip.
Vedybinės sutartys dar nėra populiarios, tačiau gali padėti išvengti ginčų skyrybų metu. Jose galima numatyti turto padalijimą, tačiau moraliniai įsipareigojimai – draudžiami. Teisininkė pabrėžė, kad tai nėra pasiruošimas skyryboms, o veikiau finansinis saugiklis, kaip ir bet koks draudimas.
